Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-823-628-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-21
Bylos Nr.
1A-823-628-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas, Jurate Damanskiene, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis
E. T.
Civilinis ieškovas
A. J.
Kategorijos

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-823/2009

Teiseja Vita Luckauskaite Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsejo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Jurates Damanskienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresei Harnikienei, gynejui adv. Savinijui Katauskui, nuteistajai E. T., nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui A. J., jo atstovei Danutei Puzirauskienei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteista laisves atemimu 1 metams ir 9 menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 2 metams, paskiriant E. T. baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti keliu transporto priemones 1 metams, bei ipareigojant ja bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Tuo paciu nuosprendžiu nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, klausima del ieškinio dydžio perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistosios E. T. nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. J. naudai priteista 500 Lt bylinejimosi išlaidu.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

E. T. nuteista už tai, kad budama neblaivi vairavo keliu transporto priemone ir pažeide eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sutrikdyta kitu žmoniu sveikata, o butent: ji, 2008 m. birželio 28 d., apie 2.28 val. Vilniuje, miško keliuke, 100 m. nuo Plytines gatves link Gvazdiku sodu, vairuodama automobili Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) budama neblaivi, t.y. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (po eismo ivykio kraujyje rasta 1,46 promiles etilo alkoholio), nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i kelio ypatumus, nesuvalde vairuojamo automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio atsitrenke i pakeles medi. Eismo ivykio metu nukentejo kartu važiave keleiviai: A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kuriam padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriai padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriai padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu budu E. T. pažeide KET Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (isigal. 2003 m. balandžio 1 d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 53 p., 68 p. ,172 p. reikalavimus ir atsiradus minetoms pasekmems, padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentejusysis ir civilinis ieškovas A. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-06-12 nuosprendi dalyje, susijusioje su E. T. paskirtos bausmes dalimi, ir 1) skirti jai 3 metus laisves atemimo; 2) vadovaujantis BK 75 str. 1,2 d., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 2 metams, paskiriant E. T. baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti keliu transporto priemones dvejus metus, ipareigojant ja bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Taipogi prašo pakeisti nuosprendi dalyje, susijusioje su nepatenkinta civilinio ieškinio dalimi, ir A. J. naudai priteisti 33 100 Lt turtines žalos bei 200 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, ir visas A. J. turetas atstovavimo išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas E. T. bausme, nesilaike Lietuvos Respublikos BK 54, 61 str. itvirtintu nuostatu. Teismas nepakankamai atsižvelge i nuteistosios atsakomybe sunkinancia aplinkybe, veikos pavojinguma. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeide bausmes dydžio skyrimo, skaiciuojant nuo jos vidurkio, taisykle. Pasak apelianto, apylinkes teismas nuteistajai paskyre tinkamos rušies bausme, taciau nustatydamas jos dydi, turejo atsižvelgti i tai, kad už padaryta nusikalstama veika laisves atemimo bausmes vidurkis yra treji metai. Todel ivertinus visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, bausme turejo buti skiriama butent nuo mineto bausmes vidurkio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turejo atsižvelgti i tai, jog E. T. budama neblaivi vairavo keliu transporto priemone ir pažeide eismo saugumo taisykles, del ko kilo eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta apelianto sveikata bei nežymiai nukentejo kiti kartu su E. T. važiave asmenys. Nustatytos aplinkybes, kad E. T. yra neteista, nuoširdžiai gailisi, mokosi, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiu nusikaltimu kategorijai, nešalino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudare teismui pagrindo skirti E. T. žymiai mažesne bausme nei BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. Tam, kad butu taikomos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatos, kas, apelianto nuomone, ir buvo padaryta, turi buti nustatytos išimtines salygos: 1) BK 62 str. taikymui yra butinas visiškas ar dalinis padarytos turtines žalos atlyginimas, nors šiuo atveju E. T. nera net iš dalies atlyginusi jam padarytos turtines žalos ir net nera pasiuliusi tai padaryti; 2) BK 54 str. 3 d. nuostatos taikymas siejamas su teisingumo principo igyvendinimu, taciau šiuo konkreciu atveju tiek sušvelninti bausme nebuvo jokio pagrindo. Nurodo, kad E. T. paskirta 1 metu 9 menesiu laisves atemimo bausme neatitinka protingumo principui keliamu reikalavimu, be to, neužtikrina nukentejusiuju ir nuteistosios interesu pusiausvyros.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad apylinkes teismas nuteistajai pagristai paskyre baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti keliu transporto priemones, taciau nustatydamas jos termina (1 metai), turejo atsižvelgti i tai, kad nusikalstama veika E. T. padare budama neblaivi, kas yra veika kvalifikuojantis požymis. Pažymi, kad BK 68 str. 2 p. yra numatytos šios priemones taikymo ribos, nustatant jos termina nuo 1 iki 3 metu. Pasak apelianto, paskirdamas pakankamai švelnia baudžiamojo poveikio priemone, teismas turejo atsižvelgti ir i tai, kad už padaryta nusikalstama veika buvo paskirti 1 metai 9 menesiai laisves atemimo. Todel paskirtos baudžiamojo poveikio priemones terminas turejo buti ne trumpesnis nei nustatytas bausmes laikas. Skundu prašo E. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimo vairuoti keliu transporto priemone - termina nustatyti bent dvejiems metams.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai byloje esanti civilini ieškini perdave nagrineti civilinio proceso tvarka. Apeliantas pažymi, kad civiliniame ieškinyje išsamiai išdeste duomenis, patvirtinancius jo dydžio pagristuma. Kita vertus, teisiamojo posedžio metu apelianto atstove papildomai paaiškino A. J. busimo idarbinimo aplinkybes ir nurode kvitu, patvirtinanciu jo patirtas išlaidas, likima. Pažymi, kad po eismo ivykio jam buvo diagnozuotas ryškus emocinis atminties ir kalbos sutrikimas, del ko apklausiamas teisme negalejo prisiminti, ar buvo pasirašes darbo sutarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taciau teismas buvo informuotas, jog darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turejo buti surašyta pirmaja darbo diena – 2008-07-02, t.y. jau po eismo ivykio. Taigi remdamasis išimtinai vien jo objektyviai klaidingais paaiškinimais ir visiškai neatsižvelges i atstoves paaiškinimus bei civilinio ieškinio turini, kuriame buvo išsamiai išdestyti jam padarytos žalos dydi patvirtinantys duomenys, teismas nepagristai civilini ieškini paliko nenagrinetu, pripažindamas jo teise i civilinio ieškinio patenkinima civilinio proceso tvarka.

Taipogi nurodoma, kad pareikšdamas civilini ieškini baudžiamojoje byloje, nukentejusysis patyre išlaidas, susijusias su advokato teisines pagalbos apmokejimu. Pažymi, kad teismo posedžio metu pateike kvita, patvirtinanti, jog advokatei už teisines paslaugas yra sumokejes 2 000 Lt Kadangi BPK 106 str. suteikia teise jam reikalauti, kad turetos išlaidos butu priteistos iš nuteistosios E. T., šia teise jis ir pasinaudojo. Taciau teismas, atsižvelges tik išimtinai i E. T. turtine padeti, šiu išlaidu dydi nepagristai sumažino keturis kartus ir priteise tik 500 Lt. Pasak apelianto, toks teismo sprendimas neatitinka protingumo ir proporcingumo kriteriju. Kreipdamasis i advokata, jis turejo realias išlaidas, be to, po eismo ivykio yra nedarbingas, neturi kitu pajamu, daug lešu turi skirti sveikatos atstatymui. Atkreipia demesi i tai, kad vadovaujantis BPK 113 str. 2 d. nuostata, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. 2004-04-02 Teisingumo ministro isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte, 8.2 punkte nustatyta, kad vien už civilinio ieškinio (pagal analogija ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje) priklausomai nuo bylos pobudžio, sudetingumo ir kitu faktoriu, rekomenduojama priteisti 2 400 Lt. Taigi šiuo atveju apelianto prašoma priteisti 2 000 Lt. suma nera per didele ir turi buti pilnai priteista iš E. T..

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis, civilinis ieškovas A. J. ir jo atstove praše skunda tenkinti jame išdestytais motyvais, prokurore – tenkinti dalyje del bausmes dydžio ir išlaidu už atstovavima priteisimo, nuteistoji ir jos gynejas – atmesti kaip nepagrista.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, jo naudai pilnai priteisiant išlaidas už atstovavima pirmojoje instancijoje. Kitoje dalyje nuosprendis nekeistinas.

Del E. T. paskirtos bausmes ir del baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones, termino

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmes ruši ir dydi, nurode bausmes skyrimo motyvus, ivertindamas BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu reikšme: E. T. anksciau neteista, mokosi. Buvo nustatyta jos atsakomybe lengvinanti aplinkybe – ji prisipažino padariusi baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 281 str. 4 d. numatytas nusikaltimas yra apysunkis, jo sankcija numato vienintele laisves atemimo bausme. Kolegija, atsižvelgdama i pirmosios instancijos nuosprendyje paminetas aplinkybes, o butent i kaltininkes elgesi po nusikaltimo padarymo, t.y. i tai, kad E. T. susitaike su nukentejusiomis I. S. ir I. S., pastarosios jokiu pretenziju E. T. neturi, ieškiniu nereiške, taip pat atsižvelgdama i tai, kad iki šio nusikaltimo padarymo E. T. nebuvo teista, nebuvo bausta administracine tvarka, yra jauno amžiaus, mokosi, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi del nusikaltimo padariniu, prieina išvados, kad nusikalstamos veikos padarymas nebuvo E. T. gyvenimo budo padarinys. Ivertines šiu aplinkybiu visuma, pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, kad E. T. turetu buti paskirta žemesne nei sankcijoje numatytas vidurkis bausme. Pakankamai netrumpas, t. y. dveju metu bausmes vykdymo atidejimo terminas, yra parinktas tinkamai, taipogi pagristai paskyrus nuteistajai baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnyje itvirtintu nuostatu prasme, baudžiamojo poveikio priemones turi padeti igyvendinti bausmes paskirti, skiriant ja butina atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, kaltininko asmenybe bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertines jau anksciau nuteistaja charakterizuojancias aplinkybes bei veikos pavojingumo laipsni, teisingai parinko uždraudimo naudotis specialia teise termina.

Del BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo

Nesutikdamas su nuteistajai E. T. paskirtos bausmes dydžiu, nukentejusysis ir civilinis ieškovas A. J. nurodo, kad teismas nuteistosios atžvilgiu nepagristai taike BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nuostatas, del ko E. T. paskyre aiškiai per švelnia bausme. Kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagristus. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai nebuvo taikytos nei BK 54 str. 3 d. nuostatos, nei BK 62 str. taisykles. Pažymetina, kad švelnesne, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausme, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Gi, kaip jau buvo mineta, skundžiamu nuosprendžiu E. T. buvo paskirta BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta vienintele bausmes rušis – terminuotas laisves atemimas. Atkreiptinas demesys i tai, kad priešingai negu nurodoma skunde, jokiu išimtiniu aplinkybiu paminetu baudžiamojo istatymo nuostatu taikymui byloje nenustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta. Teismas, nustates byloje atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atsižvelges i nuteistosios asmenybe, padarytos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, vadovaudamasis ne BK 54 str. 3 d. ir ne 62 str. nuostatomis, o vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, skyre kaltininkei mažesne nei sankcijos vidurkis laisves atemimo bausme.

Del civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta baudžiamojoje byloje civilini ieškini arba ji atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civiline tvarka. Teismas, nustates žalos padarymo fakta ir del žalos padarymo kalta asmeni, nuosprendyje išsamiai išdeste aplinkybes, kurios patvirtina, kad byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio negalima tiksliai apskaiciuoti, neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ir negavus papildomos medžiagos. Nukentejusiojo A. J. ieškinio del turtines žalos atlyginimo dydis, nagrinejant byla pirmos instancijos teisme, nebuvo patvirtintas irodymais, jo dydis tebuvo grindžiamas tik nukentejusiojo ir jo atstovo parodymais apie turetas išlaidas, susijusias su gydymu, reabilitacija, pagerintu maitinimu bei prarastomis pajamomis, netekus galimybes isidarbinti stogdengiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, taciau tam irodymu nebuvo pateikta. Tas pats pažymetina ir apie patirtos neturtines žalos argumentavima, pvz. nurodant, jog nukentejusysis del avarijos prarado profesinius sugebejimus, taciau placiau, t. y., kokie tie profesiniai igudžiai buvo iki avarijos, kur jie buvo igyti, ieškinyje nenurodant. Akivaizdu, kad šioje dalyje reikalinga pagristi ieškini dokumentais, irodanciais nukentejusiojo specialybe, profesija ir pan. Ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagristai pripažino nukentejusiajam - civiliniam ieškovui A. J. teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perdave nagrineti civilinio proceso tvarka. Tokiu budu nukentejusiajam suteikta teise pateikti visa teismui reikalinga ieškinio dydžiui pagristi medžiaga.

Del išlaidu už atstovavima priteisimo

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas A. J. pirmosios instancijos teisma praše iš E. T. pilnai priteisti jo turetas advokato atstovavimo išlaidas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tik i kaltinamosios turtine padeti, nepagristai sumažino priteistina už atstovavima sumoketa 2 000 Lt suma iki 500 Lt, taigi ši klausima išsprende netinkamai. Bylos duomenimis, A. J. už advokato atstovavima pirmojoje instancijoje yra sumokejes 2 000 Lt. Tai patvirtina esantys byloje pinigu priemimo kvitai. Ta aplinkybe, kad nuteistoji šiuo metu yra studente, dar neirodo jos blogos turtines padeties. Toks pagrindas (kaltinamoji šiuo metu yra sudente) nera absoliutus mažinti nuo nusikalstamos veikos nukentejusio asmens turetas išlaidas šiame procese. Pažymetina, kad ateityje, nustacius konkretu turtines ir neturtines nukentejusiajam padarytos žalos dydi, nuteistoji privales atlyginti priteistas jai sumas. 2000 Lt išlaidu atstovui suma nera pertekline, atitinka protingumo kriteriju, todel iš nuteistosios E. T. nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. J. naudai pilnai priteistinos 2000 Lt išlaidos už atstovavima pirmojoje instancijoje (LR BPK 106 str.).

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. apkaltinamasis nuosprendis yra teisetas ir pagristas, paremtas išsamiai ištirtais irodymais, todel keistinas tik dalyje del atstovavimo išlaidu apmokejimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.,

nutare:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendi pakeisti dalyje del atstovavimo išlaidu, priteisiant iš E. T. nukentejusiojo ir civilinio ieškovo A. J. naudai 2 000 Lt bylinejimosi išlaidu.

Kitoje dalyje nuosprendi palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Vladislavas LencikasJurate Damanskiene