Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Kristinai Stasiškei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. V., nukentėjusiajai I. V., išnagrinėjusi J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio Utenos daugiafunkciniame sporto centre, VšĮ „Isterela &Co“, UAB „Baltic Pack“, gyv. Jaurelio k. 3, Utena, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

J. V. 2014-07-14, apie 15.15 val., Jurelio k., Utenos raj., vairuodamas jam priklausantį automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, manevravo norėdamas apsisukti, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepasirinko saugaus atstumo iki šalia stovėjusio automobilio RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiku nesustabdęs savo automobilio, atsitrenkė į minėtą automobilį ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 9, 134, 231.1, 232 punktų reikalavimus.

Šiais veiksmais J. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn trauktinas J. V. dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo parodė, kad 2014 m. liepos 14 d., apie 14-14.30 val., grįžo automobiliu namo (duomenys neskelbtini). Neišlipęs iš automobilio skaičiavo reikalingus atlikti statybos darbus. Kadangi telefoną buvo palikęs Vaikutėnų kaime pas pažįstamą asmenį, kuriam talkino statybos darbuose, nusprendė pas jį sugrįžti. Stūmėsi automobilį atgal. Tuo metu I. V. taip pat stūmėsi automobilį atgal, ji sėdėjo automobilyje. Jis sumaišė bėgius ir atsitrenkė į I. V. automobilį R. S.. Kadangi pavarų dėžė sugedusi, jis keletą kartų bandė įjungti atbulinį bėgį, todėl į I. V. automobilį trenkėsi porą kartų. Jis atsitrenkė automobilio priekiniu bamperiu. Trenkėsi į automobilio R. S. galą. Po susidūrimo matė apgadinimus. Jo automobilio stikliukas nubrauktas, o I. V. automobilio plastmasės susispaudė, ant galinio bamperio liko automobilio dažai. Nesusitarė su I. V., ji buvo nedraugiškai nusiteikusi, manė, kad nusiramins ir išvažiavo. Policijai neskambino, nes neturėjo telefono.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2014-07-14 darbavosi darže, kuris yra prie pat namų. Jos automobilis R. S. stovėjo prie keliuko, šalia medžių, pravažiavimui netrukdė. Apie 13 val. savo automobiliu Volvo, baltos spalvos, grįžo J. V.. Automobilį pasistatė kampu už jos automobilio galo. Jis iš automobilio neišlipo, automobilyje grojo muzika. Ji suprato, jog J. V. buvo girtas ir automobilyje miegojo, nes taip jis elgiasi. Pamiegojęs sugalvojo važiuoti ir įvažiavo į šalia stovėjusį jos automobilį. J. V. vairuotojo automobilio greičių dėžė yra sugedusi, tai jis stuktelėjo 2-4 kartus į jos automobilį. Išdaužė žibintą, įlenkė kairėje pusėje sparną ir nubrėžė dureles. Jai padaryta 800 Lt žala. Nuo J. V. automobilio nukrito taip pat keletas detalių. Atsitrenkęs į automobilį J. V. išvažiavo. Matydama, jog jis yra neblaivus ir išvažiavo į pagrindinį kelią, ji pranešė policijai, kad jį sustabdytų.

Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. V. nurodė paaiškinime (b.l. 8-9).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2014-07-14 pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Ten stovėjo apgadintas automobilis R. S.. Matėsi apgadinta dešinės pusės galinė dalis, bamperis ir galinis sparnas, buvo braukimas ir nedidelis lenkimas ant sparno. Taip pat matėsi šviesūs dažai ant bamperio. Įvykio vietoje pažeidėjo nerado. Nukentėjusioji paaiškino, kad iš įvykio vietos pasišalino jos vyras, jis apsisukinėjo kieme, sustojo netoli jos automobilio, miegojo automobilyje, sukėlė įtarimų, jog yra girtas ir po kurio laiko pamatė išvažiuojantį jo automobilį, kuris įvažiavo į jos automobilį. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo prie medžių, eismui netrukdė.

Šias aplinkybes liudytojas R. M. taip pat nurodė tarnybiniame pranešime (b.l. 10).

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2014-07-14 nuvykus į įvykio vietą rado apgadintą automobilį R. S., prie automobilio buvo moteris, t.y. automobilio savininkė, kuri paaiškino, kad buvęs vyras neblaivus įvažiavo į jos automobilį ir pasišalino. Automobilis eismui nekliudė.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Apgadintas automobilis R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti automobilio pagadinimai: užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas. Kitas automobilis įvykio vietoje nerastas (b.l. 6-7).

Iš automobilio Volvo V40, salst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, jog apgadintas priekinis bamperis, išdaužtas priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b.l. 11).

Iš automobilio R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos matyti, jog apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas bei šoninis dešinės pusės galinis sparnas (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, manevravo automobilį norėdamas apsisukti, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepasirinko saugaus atstumo iki šalimais stovėjusio automobilio R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiku nesustabdęs savo automobilio į jį keletą kartų atsitrenkė, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. 800 lt žalą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad J. V. pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, todėl jo veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. sudėtį. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens paaiškinimai, kad dėl atbulinio bėgio gedimo jis sumaišė bėgius ir atsitrenkė į šalimais stovėjusį automobilį rodo, jog automobilis buvo netvarkingas ir J. V. privalėjo būti itin atidus, kad išlaikyti saugų atstumą, imtis visų saugumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui. Nepaisant to, jis manevravo nepalikęs saugaus atstumo iki automobilio R. S. ir į jį trenkėsi net keletą kartų. Be to, matydamas, jog sukėlė eismo įvykį (apklaustas nurodė, jog matė apgadinimus, jo automobilio stikliukas buvo nubrauktas, o I. V. automobilio plastmasės susitūmė, ant bamperio dažai matėsi), jis iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. J. V. teigimu, jis su I. V. nesusitarė, ji buvo labai susinervavusi, pasakė tuoj grįš ir išvažiavo, o grįžęs nuvalė nuo automobilio dažus. Teismas daro išvadą, jog šios aplinkybės tik patvirtina, jog J. V. suprato, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir nesusitarus su I. V. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu suprato savo veiksmų neteisėtumą. Nors kaip nurodo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kad jis neturėjo telefono, todėl nepranešė policijai, tačiau tai nepašalina jo pareigos likti įvykio vietoje ir imtis priemonių apie įvykį pranešti policijos pareigūnams, juolab, kad šalia įvykio vietos buvo nukentėjusioji ir buvo galimybė pranešti dėl eismo įvykio. Teismas neturi pagrindo netikėti tieisogiai įvykį mačiusios, betarpiškai stebėjusios nukentėjusiosios parodymais. Jos parodymai nuoseklūs tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos, liudytojų R. M., D. Č. parodymai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji I. V. nurodė, jog nors kartu su J. V. negyvena nuo 1998 m., tačiau su J. V. nėra susipykusi, pagrindo apklabėti jo neturi. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn trauktino J. V. parodymai yra skirtingi nuketėjusiosios parodymams, jis nors ir pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau skirtingai aiškina kitas įvykio aplinkybes, t.y. kad įvykio metu pati I. V. manevravo automobilį, kad su I. V. susitarė dėl žalos, todėl policijos neinformavo. Pažymėtina, jog nors iš nukentėjusiosios I. V. žodžių, jai įtarimą kėlė tai, kad buvęs vyras yra neblaivus, todėl ji nenorėdama jam pakenkti ir siekdama užkirsti kelią galimoms skaudžioms pasekmėms, apie tai informavo policijos pareigūnus, tačiau įvykio dieną J. V. nebuvo surastas ir jo blaivumas nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai nėra.

(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi J. V. suvokė savo pareigą, nesant sutarimui su nukentėjusiąja pranešti apie įvykį policijai ir laukti jos atvykstant, tačiau vienašališkai įvertinęs šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, iš šio eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie įvykį policijai, todėl jo veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Skiriant administracinę nuobaudą J. V. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgiama į J. V. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba, į padaryto pažeidimo pobūdį: transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali sukelti itin skaudžių padarinių, t.y. dėl to gali kilti grėsmė kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus J. V. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, ir atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų jam pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. skirtinos baudos, nedidesnės nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendžiant šioje byloje dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymą atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai, t. y. padaryta nežymi žala, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pažeidėjas ir nukentėjusioji yra buvę sutuoktiniai, pati nukentėjusioji pretenzijų Jonui VIlkui neturi. Be to, pažymėtina, kad J. V. po pasišalinimo sugrįžo, kaip nurodo, nuvalė nuo automobilio likusius dažus, savo veiksmų neginčijo. Todėl administracinė nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. – teisės vairuoti transporto priemones atėmimams net ir minimalima terminui, t.y. trejiems metams, šioje situacijoje laikytina neproporcinga. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir vienos iš administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas mažintinas.

J. V. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestinas vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ATPK 269 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 30² str., 33 str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 269 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

pagal ATPK 127 str. 2 d. -120 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3 100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Pažeidėjas baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėjas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.