Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos, kodas 188711925, adresas Parko g. 14, Visaginas, atstovei Bitutei Krapavickaitei, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, J. J. atstovei, advokatei Audronei Mikalauskienei, suinteresuoto asmens Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Danutei Čepulytei, uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos, kodas 188711925, adresas Parko g. 14, Visaginas, pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. J. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, kurioje suinteresuotais asmenimis yra Visagino socialinės globos namai, įmonės kodas 191785483, adresas (duomenys neskelbtini), Visaginas, J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Visagine, atstovaujama advokatės Audronės Mikalauskienės (buveinė Klaipėdos g. 72, Panevėžys), Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esantis Parko g. 14, Visagine, ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pripažinti J. J. neveiksnia priimant sprendimus šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos atstovė Birutė Krapavickaitė, pareiškimo dėl teismo sprendimo, kuriuo J. J., buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, ir priimant sprendimą dėl J. J., vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-120/2018, užfiksuotomis išvadomis. Paminėjo, kad J. J. ir toliau turi likti gyventi Visagino socialinės globos namuose. Dar paminėjo, kad J. J. neveiksnia turėtų būti pripažinta ir rinkimų srityje (dalyvauti rinkimuose, būti išrinktam ir būti renkamam).

Teismo posėdžio metu J. J. advokatė Audronė Mikalauskienė paaiškino, jog ji sutinka su pareiškėjo pareiškimo reikalavimais. Prašo juos tenkinti ir priimant sprendimą dėl J. J., vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-120/2018, užfiksuotomis išvadomis. Paminėjo, kad J. J. ir toliau turi likti gyventi Visagino socialinės globos namuose. Mano, kad J. J. neveiksnia turėtų būti pripažinta ir rinkimų srityje (dalyvauti rinkimuose, būti išrinktam ir būti renkamam).

Teismo posėdžio metu Visagino savivaldybės administracijos Socialinės pararamos skyriaus atstovė Danutė Čepulytė pareiškėjo pareiškimo dėl teismo sprendimo, kuriuo J. J., buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo reikalavimus palaikė. Teismui pateikė išvadą dėl pareiškėjo reikalavimų nurodydama, kad J. J. yra gerai prižiūrima Visagino socialinės globos namuose ir ten ja gerai yra rūpinamasi. Jos rūpintoju ir globėju tūrėtų ir toliau būti Visagino socialinės globos namai.

Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį yra informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta nedalyvaujant J. J..

Suinteresuoto asmens, Visagino socialinės globos namų atstovė Vida Meškėnienė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens Visagino socialinės globos namų atstovui.

Atsižvelgiant į ekspertų išvadą, J. J. nebuvo kviesta į teismo posėdį. Jos teises ir teisėtus interesus atstovauja advokatė Audronė Mikalauskienė. Todėl byla išnagrinėta J. J. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

2003-01-31, Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-03-2003, J. J. pripažinta neveiksnia. Jos globėju paskirtas Visagino pensionatas (dabar Visagino socialinės globos namai). 2014-03-18, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-418-844/2014, buvo ištaisytos 2003-01-31, Visagino miesto apylinkės teismo sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-35-03-2003, rašymo apsirikimo klaidos.

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

CK 2.10¹ straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta arba turi veikti nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija). Ši komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių neveiksnių tam tikroje srityje asmenų skaičių, vienoje savivaldybėje gali būti sudaromos kelios Komisijos arba keliose savivaldybėse gali būti sudaryta viena Komisija. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūri Komisija, sudaryta ar veikianti savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turi išklausyti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens nuomonę, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma. Kai Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad Komisija sudaroma iš penkių narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kai sprendžiama dėl vienos Komisijos sudarymo kelioms savivaldybėms, šį sprendimą turi patvirtinti kiekvienos iš savivaldybių, kurioje veiks Komisija, taryba. Jei du iš penkių Komisijos narių nusprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, laikoma, kad yra priimtas Komisijos sprendimas kreiptis į teismą. Komisijos priimti sprendimai neturi įtakos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisei kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu.

CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos.

2015 m. kovo 26 d., CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d.) 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys [asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras].

CPK 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus: 1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą; 2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; 3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; 4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą.

Nuo teismo psichiatrinės ekspertizės (kurios išvadomis remiantis J. J. buvo pripažinta neveiksnia) atlikimo praėjo ilgas laiko tarpas – ekspertizė buvo atlikta 2002 metais. Todėl teismas, siekdamas objektyviai nustatyti, kokiose srityse J. J. negali ar iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, 2018 m. spalio 25 d., nutartimi paskyrė jai ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 466 straipsnio 1 dalis). Ekspertams teismas pavedė atsakyti į klausimus, išvardindamas visas Rekomenduojamas asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritis, nurodytas Aprašo 10 punkte.

2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 22 d., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-120/2018 ekspertai pateikė išvadą ir atsakė į teismo jiems užduotus klausimus nurodydami, kad J. J. serga psichikos sutrikimu nepatikslinta silpnaprotyste. Dėl minėto psichikos sutrikimo J. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių srityse (2.1.) ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgiant į jos sveikatos būklę J. J. negalima kviesti į teismo posėdį ir jos apklausti.

Į bylą taip pat pateikta Visagino socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2016 m. gruodžio 29 d. išvada Nr. 42 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodyta, kad J. J. asmeninių neturtinių santykių srityje ir turtinių santykių srityje negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Ji pokalbio nepalaikė, pasakė, tik savo vardą ir pavardę. Ji nemoka skaityti ir rašyti. Sunkiai mato. Informacija apie ją buvo gauta iš socialinio darbuotojo. Janina giminių neturi. Ji nebuvo sukūrusi savo šeimos, vaikų neturi. Moteris dėl primityvaus bendravimo sunkiai užmezga pokalbius su globos namų gyventojais. Ji nesugeba savarankiškai planuoti laisvalaikio.

Kaip matyti, ekspertų išvada ir socialinio darbuotojo bei išvadą teikiančios institucijos Socialinės paramos skyrius išvada sutampa. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad socialinis darbuotojas informaciją išvadai rinko pokalbio metu, užduodamas asmeniui klausimus (Aprašo 13 punktas), ir bendraudamas su socialiniu darbuotoju, o ekspertai informaciją išvadai rinko iš jiems pateiktos dokumentacijos (medicininės dokumentacijos – asmens sveikatos istorijų, minėtos socialinio darbuotojo išvados, civilinės bylos medžiagos) ir tiriamosios, todėl yra remiamasi būtent ekspertų pateikta išvada. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. (2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016). Dėl paminėtų aplinkybių teismas mano, kad eksperto išvada yra patikimesnė nei socialinio darbuotojo išvada.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad J. J. sveikatos būklė nėra pagerėjusi ir tai patvirtina šioje byloje esanti 2018-11-27 – 2019-01-22 ekspertų išvada Nr. 88TPK-120/2018, todėl šiuo metu nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti 2003-01-31, Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-35-03-2003, kuriuo J. J. buvo pripažinta neveiksnia.

Tačiau teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti tenkintinas vykdant CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą pareigą teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. J. J. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, pripažintina neveiksnia (CK 2.10, 2.11 straipsniai).

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, atitinkamose srityse nustatytina ir globa bei skirtinas globėjas (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). J. J. globėju buvo paskirti Visagino socialinės globos namai. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl naujo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjo palikimas globėju neatitiktų globotinio interesų, todėl J. J. globėju paliekamas - Visagino socialinės globos namai (CPK 468 straipsnis). Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos pareiškimą tenkinti.

Palikti galioti 2003-01-31, Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-35-03-2003, kuriuo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta neveiksnia, pripažįstant, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl šiuo metu esančio psichikos sutrikimo visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.1. turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt); kitos turtinių santykių sritys.

1.2. asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); naudojimasis rinkimų teise (galimybė rinkti bei būti išrinktam į politinės valdžios institucijas); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

J. J. globėju palikti Visagino socialinės globos namus (juridinio asmens kodas 191785483).

Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą dieną po jo įsiteisėjimo pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Po šio sprendimo priėmimo, medicinos įstaigoms grąžinti teismo išreikalautus J. J. medicininius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.