- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1-139-733/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19141-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorams Robertui Kasnauskui ir Mariui Mauriui, kaltinamajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kelpšui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-04-21, apie 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,12 promilių etilo alkoholio, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 80, 88), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas neblaivus, prieš tai su draugu L. M. ir jo broliu išgėręs alaus, vairavo sugyventinės E. R., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą šeimos ūkį apie 27 metus, vardu registruotu automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas šį automobilį pervaryti iš M. kiemo į šalimais esantį kiemą. Vairuojant minėtą automobilį jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jam girtumą, medicinos įstaigoje jam paėmė kraujo mėginį tyrimui. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2017-04-25 išvadoje Nr. T-A 3970/2017(01) konstatuota, kad V. M. kraujyje, kuris paimtas 2017-04-21, 18 val. 40 min., nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio (b.l. 44).
Liudytoja E. R., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jos vardu registruotas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos ir V. M., su kuriuo kartu gyvena nesudarę santuokos apie 26 m., bendras kaip šeimos turtas, kuriuo naudojasi ji ir sugyventinis V. M.. Ši transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai neatlikta techninė apžiūra. Nežinojo, kad 2017-04-21 neblaivus sugyventinis V. M. ketino vairuoti ir vairavo jų šeimos automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).
Iš vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo ir šio įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2017-04-21, apie 17 val. 49 min., (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M. (b.l. 45-47).
Iš ieškomos registruotos kelių transporto priemonės išrašo ir VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. F 601328 matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. R. vardu (b.l. 25, 26).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-04-21, po 17 val. (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį ,,Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojui V. M. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (b.l. 3, 7-10).
Iš 2017-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės, žemėlapio kopijos matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esantis kiemas, kuriame stovi automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-20).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo V. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2017-04-21, apie 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,12 promilių etilo alkoholio, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis V. M. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.
V. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeisdamas KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
V. M. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. M. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas neteistu (b.l. 66-70), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 60-65, 120), nedirbantis (b.l. 58, 59), Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 54).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo šeiminę padėtį (b.l. 115-119), turtinę padėtį (b.l. 111, 112), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad V. M. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje, baudą.
Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 str. 2 d.), o pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl V. M. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro.
V. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b.l. 93, 95).
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje bei 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.
Kaltinamasis V. M. prašo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti šeimos automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1 - 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. M. vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,12 promilių etilo alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Todėl automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN VF1BA0F0F15723523, šioje byloje privalo būti konfiskuotas. Kadangi automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2017-04-25 nutarimu E. R. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, kuris perduotas saugoti E. R. (b.l. 28-37), turi būti taikomas iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įforminto jos Turto perdavimo – priėmimo aktu, dienos.
V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 96) - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teisme 2017-05-10 iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20. punktu, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo V. M. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b.l. 105).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-405/2014).
BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo V. M. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo V. M. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 ir 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. M. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu V. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-21 iki 2017-04-22, t. y. dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 4 MGL dydžio (150,64 Eur) baudą, ir nustatyti, kad V. M. neatlikta bausmė yra 36 MGL (1355,76 Eur) bauda.
V. M. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).
Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis konfiskuoti automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotą E. R. vardu.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2017-04-25 nutarimu E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įforminto jos Turto perdavimo – priėmimo aktu, dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.