Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str.2d.8p., 284 str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011m. gegužės 26 d., apie 23³⁰ val., Tauragės rajone, Kalėnų kaime, M. S. veikdamas kartu su nepilnamečiu M. M., gimusiu 1996-02-26, kuris nėra šios nusikalstamos veikos subjektas dėl amžiaus, tyčia iš chuliganiškų paskatų, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir kojomis J. B. į galvos, rankų ir kojų sritis, padarydamas J. B. trauminę galvos smegenų ligą, ūmaus periodo, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kurios pereina į skruostus, apatiniame žandikaulyje ties kairiuoju ir dešiniuoju kampais nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kairės ausies tragelyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, audinių patinimą pakaušio dešinėje pusėje, nosikaulio skeveldrinį lūžimą su dislokacija, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2011 m. liepos 24 d., apie 03 val., Tauragės rajone, Lauksargių kaime, prie Lauksargių kultūros namų, M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliais veiksmais - tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį M. J. į veidą, jam pargriuvus ant žemės, spyrė apie penkis kartus į galvos sritį, padarydamas M. J. kairio skruostikaulio viršutinės šakos lūžimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. S. kaltę pripažino iš dalies, neprisipažino sužalojęs J. B., prisipažino sudavęs vieną smūgį M. J..

Jis paaiškino, kad 2011 m. gegužės 26 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) kartu su M. M. buvo atėję pas M. I.. Ten matė J. B.. Po pusvalandžio išėjo į namus. Daugiau J. B. tą vakarą nematė, jokių konfliktų su ja neturėjo ir jos nemušė. Ryte visas kaimas pradėjo šnekėti, kad jis sumušė J. B., todėl atėjo pas ją pasiaiškinti. Matė, kad J. B. buvo sumušta, kas ją sumušė, nežino. 2011 m. liepos 24 d. apie 03.00 val. Tauragės r., Lauksargių k., prie kultūros centro pastato sudavė vieną smūgį kumščiu M. J. į veidą. M. J. nugriuvo. Jo nugriuvusio nespardė. M. J. pats pradėjo konfliktą, kabinėjosi prie jo, stumdė jį, todėl jam ir sudavė smūgį. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta M. J. civilinį ieškinį ir Ligonių kasos ieškinį dėl M. J. gydymo. J. B. ieškinio bei Ligonių kasos ieškinio dėl jos gydymo, nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. S. neprisipažino sumušęs J. B., tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2011 m. gegužės 26 d. apie 22.30 val. Tauragės r., Kalėnų k., einant iš kaimynės V. I. į namus, likus iki namų apie 100 metrų, iš nugaros pajuto smūgį į galvos sritį, nuo kurio nugriuvo ant žemės. Keldamasi pamatė, kad jai sudavė M. S., kurį gerai pažinojo. M. S. nieko nesakęs, be jokios priežasties smūgiavo jai kumščiais ir kojomis į rankas, kojas, galvą. Ji kelis kartus bandė stotis, tačiau nuo smūgių vėl nugriūdavo. Jai gulint ant žemės ją pradėjo mušti ir M. M., kurį taip pat atpažino. Jis sudavė jai apie 4-5 smūgius, po to ji prarado sąmonę. Kiek tiksliai kiekvienas sudavė smūgių, negali pasakyti, jų buvo daug. Žino, kad nuo M. S. suduoto smūgio jai lūžo nosis, nes pajuto didžiulį skausmą. Kaip parėjo namo, neprisimena, ją prie durų susmukusią ir kruviną rado sūnus D. L., kuris iškvietė greitąją ir policiją. Tą pačią naktį greitoji išvežė ją į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba. Pasilikti ligoninėje ji nesutiko, nes namuose buvo vienas nepilnametis sūnus ir bijojo dėl jo saugumo. Tą pačią naktį parašė žinutę M. M. motinai, kad ją sužalojo jos sūnus. Ryte buvo atvykęs M. M. tėvas E. M. ir M. S., kuris atsiklaupęs prašė jos atleidimo. Ji jam, neatleido, nes ne pirmą kartą ją sumušė. E. M. parveždamas iš ligoninės davė jai 250 Lt, sakė, kad už vaistus, tačiau šiuos pinigus vėliau atidavė. Pasirodžius laikraštyje straipsniui apie jos sumušimą, M. S. ir M. M. pakeitė savo poziciją, pradėjo neigti ją sumušę, visaip šmeižė ją, teigdami, kad ji yra girtuoklė. Ji išgeria retai, tik progomis. Įvykio metu buvo išgėrusi vyno, tačiau apsvaigusi nebuvo, viską gerai prisimena. Kad M. S. yra agresyvus žino visas kaimas, jis yra anksčiau sumušęs kelis žmones, tačiau niekas į policiją nesikreipė. Dėl sumušimo ji gulėjo ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, estetinius nepatogumus. Keletą savaičių veidas buvo nusėtas mėlynėmis, atrodė baisiai, nosies kaulas sugijo kreivai, gydytojai rekomenduoja operacinį gydymą jo atstatymui. Iki šiol jaučia galvos skausmą. Dėl nuolatinės baimės vėl būti sumuštai, išsikėlė iš savo gyvenamosios vietos. Prašo iš M. S. priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad J. B. savo parodymus patvirtino ir akistatos su M. S. metu (b.l.106-107).

Iš protokolo – pareiškimo nustatyta, kad J. B. nurodė, jog ją sumušė M. S. bei M. M. (b.l. 1).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kurios pereina į skruostus, apatiniame žandikaulyje ties kairiuoju ir dešiniuoju kampais nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kairės ausies tragelyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, audinių patinimas pakaušio dešinėje pusėje, nosikaulio skeveldrinis lūžimas su dislokacija, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 16). Specialistas nurodė, kad žmogus pats griūdamas tokių sužalojimų patirti negali( b. l. 35

Liudytojas D. L. parodė, kad 2011m. gegužės 26 d., apie 20 val., į namus atėjo kaimynė V. I. ir atsinešė vyno, kurį kartu su mama išgėrė. Apie 22 val. mama išėjo palydėti V. I.. Apie 23 val. prie durų išgirdo garsus, atidaręs duris pamatė susmukusią mamą. Jos veidas ir rūbai buvo kruvini. Mama pasakė, jog ją sumušė M. S.. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pranešė policijai. Girdėjo, kaip mama policijai paaiškino, jog ją sumušė M. S. ir M. M.. Kitą dieną buvo atvažiavęs M. S., kuris atsiklaupęs prašė mamos atleidimo, o E. M. vežė mamą į polikliniką. Mama buvo labai sumušta, ji gydėsi ligoninėje, jos veidas buvo mėlynas, akys užtinusios, jai labai skaudėjo. Po įvykio bijodami M. S., su mama išsikėlė gyventi į Tauragės miestą.

Liudytoja V. I. parodė, kad 2011-05-26, vakare, buvo nuėjusi pas kaimynę J. B., kur abi išgėrė vyno. Apie 22 val., J. B. ją parlydėjo namo. Lauke buvo prieblanda, viskas gerai matėsi. J. B., surūkiusi su vyru cigarę, maždaug po 15 minučių, išėjo namo. Ryte, gavo žinutę iš J. B., kuri prašė pas ją ateiti. Nuėjusi pamatė, jog J. B. veidas stipriai sumuštas. Ji sakė, jog ją sumušė M. S. ir M. M.. Būnant pas J. B. atėjo M. S., kuris prašė leisti vienam pasikalbėti su J. B.. Ką jie kalbėjosi, nematė ir negirdėjo. Vėliau atvažiavo E. M., kuris vežė J. B. į Tauragės ligoninę. Parveždamas E. M. davė J. B. pinigų, taip pat žadėjo vėliau atsiskaityti. Po kelių dienų J. B. sesuo pinigus atnešė jai ir liepė grąžinti E. M.. J. B. dėl padaryto sužalojimo gydėsi ilgai, po mėnesio laiko dar nebuvo išnykusios mėlynės.

Liudytojas E. I. parodė, kad 2011-05-26, apie 22 val. į namus buvo atėjusi kaimynė J. B., ji parlydėjo žmoną. Tuo metu pas sūnaus buvo M. M. ir M. S.. Su J. B. parūkė ir ji išėjo namo. Jam įėjus į kambarį, išėjo M. S. ir M. M., kur jie nuėjo, nežino. Kitą dieną su žmona nuėję pas J. B. rado ją sumuštą.

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2011 m. gegužės 29 d., sužinojo jog sumušta sesuo J. B.. Nuvažiavusi pas seserį pamatė, kad ji sužalota, jos veidas nuo sumušimo buvo pajuodęs, ant kaklo matėsi bato žymė. Sesuo pasakė, kas ją sumušė, tačiau jų pavardžių neprisimena. Iš sesers sužinojo, jog ją sumušusio vaikino tėvas per V. I. perdavė 250 litų. Sesers prašymu pinigus nuvežė atgal V. I. ir liepė grąžinti E. M.. Sesuo ilgai gydėsi sužalojimus, bijodama gyventi kaime, išsikėlė gyventi į miestą.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2011-05-26, vakare kartu su M. S. atėjo pas Ivanauskaitę. Matė, kad pas Ivanauskus buvo atėjusi J. B.. Apie 22 val. kartu su M. S. išėjo namo. J. B. nebuvo sutikęs, jos nemušė, kas ją sužalojo, nežino. Ryte iš tėvo sužinojo, kad J. B. jį kaltina jos sužalojimu.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus kaltinamojo M. S. kaltė dėl J. B. sumušimo ir jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta. Nors kaltinamasis teigia, jog J. B. smūgių nesudavė, jos nespardė ir sužalojimų jai nepadarė, tačiau teismas netiki šiais jo parodymais, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Taip pat teismas netiki nepilnamečio liudytojo M. M. parodymais, kad jis ir M. S. nemušė nukentėjusiosios. J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad ją sumušė būtent M. S. ir M. M., nurodė, kad jie sudavė jai kumščiais ir kojomis į galvos, rankų ir kojų sritis. Nukentėjusioji, kaltinamasis ir liudytojas M. M. buvo gerai pažįstami, mušimo metu ji buvo atsisukusi į kaltinamąjį bei M. M., todėl atpažino juos. Iš liudytojos V. I. parodymų nustatyta, kad įvykio metu lauke nebuvo tamsu, buvo prieblanda, viskas gerai matėsi, todėl nėra pagrindo netikėti J. B. parodymais, kad ji matė ją sumušusius asmenis. Kad J. B. sumušė būtent kaltinamasis ir M. M., nukentėjusioji iškarto po įvykio pasakė savo sūnui D. L., taip pat kaimynams Ivanauskams, seseriai S. Š., apie tai protokole – pareiškime nurodė ir policijos pareigūnams. Liudytojai D. L., V. I., E. I., S. Š. patvirtino, kad nukentėjusioji žinojo asmenis, kurie ją sužalojo. Be to, nustatyta, kad ir pats M. S. kitą dieną po įvykio buvo atvykęs pas J. B., pripažino, kad ją sumušė ir prašė jos atleidimo, o M. M. tėvas davė nukentėjusiajai 250 Lt žalai atlyginti. J. B. parodymus, kad ji buvo sumušta įvykio metu, patvirtina ir specialisto išvada. Specialistas taip pat nustatė, kad sužalojimai J. B. negalėjo atsirasti jai griūnant ir atsitrenkiant į ką nors. Taigi, yra įrodyta, kad M. S. kartu su M. M. sumušė J. B., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. S. J. B. sumušė einančią namo, be jokios aiškios priežasties, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, tai yra dėl chuliganiškų paskatų. M. S. veiksmais nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. S. veika dėl J. B. sužalojimo kvalifikuotina pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Be M. S. dalinio prisipažinimo, jo kaltė dėl viešosios tvarkos įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2011 m. liepos 24 d. dalyvavo Lauksargių kaime vykusioje šventėje. Apie 03 val., stovint su J. M. prie kultūros centro pastato priėjo M. S., kuris kvietė jį pasikalbėti. Jis atsisakė. Po to su juo paėjus į šalį, M. S. nieko nesakydamas, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės. M. S. įvykio metu spyrė jam ne mažiau penkis kartus į galvos sritį. Su M. S. tą vakarą nebendravo, su juo jokių konfliktų neturėjo. M. S. tą vakarą buvo neblaivus, pats prie jo kabinėjosi, norėjo išprovokuoti konfliktą. Jis dažnai būdamas neblaivus, be priežasties kabinėjasi prie žmonių, pradeda muštynes. Dėl suduoto smūgio jam lūžo kairys skruostikaulis, kreipėsi medicininės pagalbos į Tauragės ligoninę, vyko tirtis į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Apie savaitę laiko skaudėjo galvos srityje, negalėjo miegoti, buvo sutinusi visa kairė veido pusė, iki šiol kemšasi nosis. Jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Buvo pažemintas kitų draugų akivaizdoje, nes įvykį matė daug žmonių. Prašo priteisti iš M. S. 1000 Lt neturtinės žalos.

Savo parodymus M. J. patvirtino ir akistatos su M. S. metu ( b.l. 119).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. J. įvykio metu buvo padarytas kairio skruostikaulio viršutinės šakos lūžimas, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kumščiu ar koja apauta batu ( b. l. 61).

Liudytoja J. M. parodė, kad 2011m. liepos 24 d., apie 03 val., kaimo šventės metu kartu su M. J. ir R. A. kalbėjosi prie Lauksargių kultūros centro pastato. Priėjęs M. S. kvietė M. J. pasikalbėti. Ji M. J. neleido eiti, nes suprato, kad M. S. nori išprovokuoti konfliktą. Netrukus antrą kartą priėjo M. S. ir M. J. su juo paėjo į šoną. Matė kaip M. S. kumščiu sudavė vieną smūgį Modestui į veidą ir jis nuo smūgio pargriuvo ant žemės. M. S. bandė spirti M. J., tačiau ar pataikė, nežino, ji neleido jam spirti. M. J. buvo sumuštas be jokios priežasties.

Surinktais ir aptartais įrodymais kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad būtent kaltinamasis sumušė M. J., suduodamas jam smūgį į veidą, bei spirdamas apie penkis kartus į galvos sritį, padarydamas kairio skruostikaulio viršutinės šakos lūžimą. Šias aplinkybes įrodo pačio kaltinamojo prisipažinimas, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, taip pat nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina specialisto išvada, liudytojos J. M. parodymai.

Nors kaltinamasis teigė, kad ne jis sukėlė konfliktą, o M. J., kad jis nukentėjusiojo nespardė bei, kad įvykio metu buvo blaivus, tačiau teismas netiki šiais jo parodymais, nes juos paneigia nukentėjusiojo M. J., liudytojos J. M. parodymai. M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad konfliktą pradėjo M. S., kad kaltinamasis buvo neblaivus ir konflikto metu spyrė jam apie penkis kartus į galvos sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes analogiškai nukentėjusysis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, juos patvirtina liudytojos J. M. parodymai. Be to, pats M. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju prisipažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivus (b.l. 111-112, 117). Nors J. M. teisme teigė nemačiusi, ar M. S. įspyrė M. J., tačiau nukentėjusysis patvirtino, kad įspyrė ir jis tai jautė.

M. S. nukentėjusįjį sumušė viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, kuriems taip pat buvo sukeltas išgąstis, pasipiktinimas, pavojus jų saugumo jausmui. Kaltinamasis elgėsi įžūliai, jis sužalojo M. J. be jokio priežasties. Jis elgėsi neleistinai, nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė įvykio vietoje buvusiųjų rimtį. M. S. veikė tyčia, nes jis neabejotinai suvokė savo elgesio pobūdį, numatė, kad savo veiksmais viešoje vietoje pažeidžia viešąją tvarką ir to norėjo. Kaltinamojo veika dėl M. J. sužalojimo kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes yra visi būtini šios nusikalstamos veikos požymiai.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, taip pat į jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str., 91 str.).

M. S. įvykdė nesunkų (BK 284 str.1d.) ir apysunkį (BK 138 str.2d.8p.) tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnamečiu. Jo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad viešosios tvarkos pažeidimą įvykdė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. M. S. anksčiau nėra teistas (b.l. 122-123), tačiau 2009-07-09 nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už plėšimo įvykdymą, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir atidavimą tėvams jį ugdyti ir prižiūrėti (b.l. 124-125). M. S. baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 130), jis buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b.l. 132), mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 137). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį nenorintį laikytis įstatymų.

Kaltinamajam už BK 284 str.1d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už BK 138 str. 2d. 8p., laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str.1d. 4p.). Atsižvelgiant į tai, kad M. S. nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, nėra duomenų, kad būtų įvykdęs daugiau nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.). Jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas bei nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 85, 87). Nustatytina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė kaltinamajam nekeistina.

J. B. iš kaltinamojo prašo priteisti 25 000 Lt, M. J. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis pripažįsta M. J. ieškinį, J. B. ieškinio nepripažįsta.

Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. B. ir M. J. nukentėjo nuo M. S. įvykdytų tyčinių nusikaltimų. J. B. padaryta trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, poodinės kraujosruvos veido srityje, ausies tragelyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, audinių patinimas pakaušyje, nosikaulio skeveldrinis lūžimas su dislokacija, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų, J. B. nuo 2011-05-27 iki 2011-06-06 gydėsi Tauragės ligoninėje ambulatoriškai ir stacionare (b.l. 84), taip pat gydėsi namuose. Jos veidas buvo sužalotas ypatingai žiauriai, kraujosruvos neišnyko apie du mėnesius. Dėl netaisyklingai sugijusio nosies kaulo, reikalingas operacinis gydymas, iki šiol jaučia skausmus galvos srityje. Po sužalojimo jaučia didžiulę baimę dėl savo ir nepilnamečio sūnaus saugumo, todėl nebegalėjo gyventi vienkiemyje, persikėlė gyventi į Tauragės miestą. Nukentėjusioji buvo sumušta nepilnamečio, be jokios priežasties, todėl patyrė pažeminimą, buvo įskaudinta.

M. J. padarytas kairio skruostikaulio viršutinės šakos lūžimas, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis gydėsi ambulatoriškai, vyko patikrinimui į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nukentėjusysis buvo sumuštas kitų savo draugų akivaizdoje, sužalojimai akivaizdžiai matėsi, jam buvo gėda pasirodyti viešumoje ir bendrauti su žmonėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas apslinkybes yra pagrindas teigti, kad J. B. bei M. J. dėl sumušimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo jų bendravimo galimybės.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį nustatyta, kad jis yra nedirbantis, neturi jokio turto, gyvena pas tėvus ir yra jų išlaikomas (b.l. 138-141). Nukentėjusieji nepateikė duomenų, kad dėl sužalojimų jiems būtų padaryta turtinė žala.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo M. J. ieškinį tenkina visiškai, o J. B. - iš dalies. Iš M. S. M. J. priteistina 1000 Lt, J. B. – 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje J. B. ieškinys atmestinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškiniais (b.l. 82-83, 91-92) prašo priteisti iš kaltinamojo 1725,84 Lt už J. B. gydymą bei 158,89 Lt už M. J. gydymą. Ieškiniai tenkintini visiškai. M. S. pripažįsta 158,89 Lt ieškinį, dėl M. J. gydymo, nepripažįst ieškinio dėl J. B. gydymo. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašų (b.l. 84, 93) nustatyta, kad po J. B. sužalojimo, tai yra 2011-05-27-2011-06-06 laikotarpiu J. B. VšĮ Tauragės ligoninėje buvo suteikta ambulatorinių paslaugų už 406,56 Lt, bei stacionaro paslaugų už 1319,28 Lt, viso - už 1725,84 Lt. M. J. dėl patirto sužalojimo VšĮ Tauragės ligoninėje suteikė ambulatorinių paslaugų už 158,89 Lt. Šios sumos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip PSDF biudžeto administratorius, įgyja teisę į gydymo lėšų, kilusių dėl asmenų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. LR CK 6.280 str., nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi J. B. ir M. J. buvo sužaloti dėl M. S. kaltų veiksmų, tai 1884,73 Lt gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str.2d., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2d. 8p., ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 65 str., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, ją pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams, 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1d., 2d., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant M. S. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei įpareigojant dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomose socialinės reabilitacijos programose nuteistiems asmenims, bei per 10 mėnesių atlikti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Nustatyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. gruodžio 20d.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiajai J. B., 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje J. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam M. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. S. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, buveinė Europos a 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank, AB, banko kodas 73000, 1884,73 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 73 ct) už nukentėjusiųjų J. B. ir M. J. gydymą.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.