Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo kaltinamojo D. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi žemesnysis teismas baudžiamąją bylą dalyje, kurioje D. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, nutraukė, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundu kaltinamasis iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti ne Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir teigia, kad teisėja yra šališka ir neteisinga, nes slepia padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, varžo kaltinamųjų teises, neiškviečia ir neapklausia gynybos tikslams reikalingų liudytojų ir neleidžia išsiaiškinti visų šios baudžiamosios bylos aplinkybių bei įrodinėti savo nekaltumo.

Skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

Susipažinus su skundžiama nutartimi ir baudžiamąja byla matyti, jog šią bylą prokuroras kartu su kaltinamuoju aktu perdavė nagrinėti teismui 2015 m. lapkričio 25 d. (5 t., 3 b. l.). Pirmas teisiamasis posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2016 m. vasario 10 d., tačiau šis posėdis, o taip pat ir kitas teisiamasis posėdis buvo atidėti (5 t., 12, 33–35, 61–62 b. l.). Byla nagrinėti iš esmės buvo pradėta 2016 m. gegužės 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje. Šio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š., be kita ko, paminėjo tai, kad veika, numatyta BK 290 straipsnyje, buvo dekriminalizuota (5 t., 95–102 b. l.). Todėl skundžiama nutartimi žemesnysis teismas baudžiamąją bylą dalyje, kurioje D. Š. kaltinamas pagal BK 290 straipsnį, nutraukė (5 t., 106–108 b. l.).

Akivaizdu, kad apie BK 290 straipsnyje numatytos veikos dekriminalizavimą paaiškėjo šios bylos nagrinėjimo žemesniajame teisme metu, todėl, BPK 3 straipsnio 2 dalies prasme, šis teismas turėjo baigti nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Vietoje to nutraukęs baudžiamąją bylą pirmiau minėtoje dalyje žemesnysis teismas pažeidė BPK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą ir vien tik dėl to skundžiama nutartis negali būti palikta galioti.

Savo skunde kaltinamais D. Š. taip pat kelia bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo klausimą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad žemesniojo teismo teisėjos nešališkumo klausimo sprendimas yra ne aukštesniojo teismo kompetencija. Todėl šioje nutartyje dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo aukštesnysis teismas nepasisako.

Įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant BPK normas, ji negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl visų kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.