- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI2-3507-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01616-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- O. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, „Baltijos pašvaistė“
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. R. (O. R.) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas O. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 3I-00154/4U-498 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui O. R.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo O. R. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ukrainoje, Mokymo ir gamybos centre „Profesinė sauga“ (toliau – ir Mokymo įstaiga) pareiškėjas įgijo betonuotojo kvalifikaciją ir gavo tai patvirtinantį dokumentą - profesinę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą Nr. 984-8-2020. 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad turi betonuotojo kvalifikaciją ir 12 mėnesių darbo patirtį pagal šią kvalifikaciją. 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjas gavo Sprendimą, kuriame buvo nurodyta, jog Migracijos departamentas nusprendžia atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi bei uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno zonai priklausančiose valstybėse 3 metus nuo pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas pažymi, jog Migracijos departamento Sprendime pateikta informacija yra klaidinga, o Migracijos departamento daromos prielaidos prieštarauja realioms faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes Migracijos departamentas nesilaikė viešojo administravimo principų bei sprendimo priėmimui taikytinų procedūrų. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevykdė savo pareigos surinkti pakankamus įrodymus priimamam Sprendimui pagrįsti. Atsakovas galėjo surinkti papildomus duomenis, taip pat apklausti pareiškėją. Sprendime nurodyta, jog Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą Kijevo m. Mokslo ir švietimo departamentui, nes nagrinėdamas kitų Ukrainos piliečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, jog minėti Ukrainos piliečiai turimai kvalifikacijai patvirtinti taip pat pateikė Mokymo įstaigos išduotus, jų kvalifikaciją patvirtinančius liudijimus. Migracijos departamentas nurodo, jog paklausime prašė pranešti, ar iš tikrųjų šiems Ukrainos piliečiams – tarp jų neįtraukiant pareiškėjo - buvo išduoti jų pateikti profesijos kvalifikacijos lygio suteikimo liudijimai. Kartu su paklausimu buvo išsiųstos šių užsieniečių pateiktų liudijimų skaitmeninės kopijos. Todėl paklausimo adresato buvo teiraujamasi tik dėl su pareiškėju nesusijusių asmenų pateiktų dokumentų autentiškumo. Migracijos departamentas nurodo, jog, priimant sprendimą, buvo remiamasi Kijevo m. Mokslo ir švietimo departamento 2021 m. sausio 28 d. oficialiu raštu Nr. 063-621 (toliau – ir Raštas), pasirašytu Profesinio mokymo aukštųjų mokyklų ir tikslinių programų prognozavimo valdybos vadovo, pateiktu kaip atsakymu į paklausimą, kuriame buvo nurodyta, jog Mokymo įstaiga, atsižvelgus į Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, neturi licencijos vykdyti veiklą profesinio (profesinio-techninio) mokymo organizavimo srityje, o pateikti dokumentai neatitinka valstybinių standartų reikalavimų. Tačiau šis Raštas buvo pateiktas kaip atsakymas į paklausimą dėl Ukrainos piliečių, nesusijusių su pareiškėju, pateiktų dokumentų; paklausime nebuvo pateikiamas ar minimas pareiškėjo pateiktas pažymėjimas, todėl Rašto turinys negali būti laikomas susijusiu su pažymėjimo galiojimu ar tikrumu. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas neatliko veiksmų, būtinų įsitikinti pažymėjimo tikrumu. Daro išvadą, kad atsakovo elgesys bei Sprendimo pagrindimo būdas, remiantis vieninteliu dokumentu, gautu kreipiantis į Ukrainos valstybines institucijas dėl su pareiškėju nesusijusių asmenų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, parodo, jog Sprendimas buvo priimtas skubotai, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto objektyvumo principo; neišsamiai ir nepakankamai išsiaiškinant pažymėjimo galiojimo faktui nustatyti reikalingas faktines aplinkybes, buvo užkirstas kelias įstatymo viršenybės principo įgyvendinimui; remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bei teismų praktika, atsakovas privalo būti įpareigotas iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei surinkti ir teisiškai įvertinti visus duomenis, reikalingus pareiškėjo turimo pažymėjimo tikrumo faktui nustatyti. Taip pat mano, kad Migracijos departamento veiksmai priimant Sprendimą turėjo piktnaudžiavimo savo įgaliojimais požymių. Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą ir vykdydamas pareiškėjo pateiktų dokumentų bei informacijos vertinimą, iš esmės pažeidė viešojo administravimo principus. Sprendime nebuvo pateiktas jo pagrindimas bei cituojamų teisės aktų sąryšis su faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nebuvo išaiškintos Sprendimo priėmimui svarbios faktinės aplinkybės, tokiu būdu pažeidžiant administracines procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei pamatinius principus; Sprendime pateikiamas neproporcingai Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas išplečiantis jų išaiškinimas, nepagrįstai nulemiantis itin ribojančių draudimų nustatymą pareiškėjui. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. kartu su kitu Ukrainos Respublikos piliečiu kreipėsi į Mokymo įstaigą, prašydamas patvirtinti pareiškėjo profesinių studijų baigimo bei diplomo išdavimo pareiškėjui faktą. Gautame Mokymo įstaigos atsakyme buvo patvirtinta, jog pareiškėjas studijavo Mokymo įstaigoje ir jam buvo išduotas dokumentas Nr. 984-8-2020, patvirtinantis studijų baigimo faktą. Taip pat Mokymo įstaiga yra pateikusi pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius, kad turi licenciją. Be to, pareiškėjas mano, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką pagrindų bei tikslų analizė buvo atlikta nesilaikant objektyvumo principo. Pareiškėjas nesutinka su nustatytu draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei sprendimu įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kurioms taikomas Šengeno acquis, teritorijoje 3 metus nuo pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė tokio apribojimo nustatymui taikomų teisės aktų nuostatų. Pabrėžia, kad, kaip nustatyta iš pateiktų faktinių aplinkybių, pareiškėjas baigė profesinį mokymą Mokymo įstaigoje bei turėjo šį faktą patvirtinantį dokumentą, tai yra pateikė tikrovę atitinkančius, nesuklastotus ir nemelagingus duomenis, o pareiškėjo tikrasis atvykimo tikslas buvo teisėtai gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jau 2018 ir 2019 metais. Į Lietuvos Respubliką atvyko tik turėdamas jam išduotą nacionalinę vizą darbo pas darbdavį pagrindu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (betonuotoju) UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėją paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Mokymo įstaigos 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduotą pažymėjimą Nr. 984-8-2020, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė Mokymo įstaigą ir jam suteikta III kategorijos betonuotojo kvalifikacija. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo ir kitų užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, kurie taip pat pateikė tos pačios Mokymo įstaigos tariamai išduotus jų profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu osvita@kmda.gov.ua išsiuntė paklausimą Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamentui, prašydamas informuoti apie tai, ar iš tikrųjų paklausime nurodytiems Ukrainos piliečiams buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar Mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai atitinka Ukrainoje taikomus standartus tokio tipo dokumentams. Gautame Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. oficialiame rašte Nr. 063-621, pasirašytame Aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir tikslinių programų prognozavimo įstaigų katedros vedėjo, nurodyta, kad, pagal Ukrainos norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį - techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, ir kad Mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka Ukrainoje taikomų valstybinių standartų. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Migracijos departamento turimus duomenis ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikto pažymėjimo Mokymo įstaiga neišdavė (negalėjo išduoti, nes Mokymo įstaiga neišlaikė atestacijos, todėl neturi teisės išduoti dokumentų apie profesinį - techninį išsilavinimą), todėl pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją ir darbo patirtį (Mokymo įstaigos 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduotas pažymėjimas nesuteikė pareiškėjui betonuotojo kvalifikacijos / nėra atskaitos taško vertinti pareiškėjo darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, kai kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas pareiškėjui nebuvo išduotas), pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos (nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją, pareiškėjas neturi vienerių metų patirties pagal įgytą kvalifikaciją). Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 11 ir 12 punktais, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamentas su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis neišsamiais duomenimis, nesutinka. Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamento Raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinama, kad Mokymo įstaiga, kuri išdavė pareiškėjui pažymėjimą, nėra atlikusi atestacijos procedūrų, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį - techninį išsilavinimą. Taigi, neabejotinai Ukrainos Mokslo ir švietimo departamento pateikta informacija aktuali ir pareiškėjo atveju. Teikti papildomos užklausos dėl pareiškėjo pažymėjimo nebuvo pagrindo, kadangi Ukrainos Mokslo ir švietimo departamento Raštas patvirtino, kad Mokymo įstaiga neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį - techninį išsilavinimą. Nustačius, kad pareiškėjas neturi betonuotojo kvalifikacijos, buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas neturi ir darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, nes pareiškėjas kvalifikacijos neįgijo. Ginčijamam sprendimui priimti užteko Migracijos departamento surinktų duomenų; pareiškėjas jų nepaneigė. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Mokymo įstaiga turi teisę vykdyti veiklą profesinio-techninio mokymo organizavimo srityje, - prieštarauja Ukrainos mokslo ir švietimo departamento Raštui (oficialiam Ukrainos valstybinės institucijos atsakymui), kad Mokymo įstaiga, atsižvelgus į Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, neturi licencijos vykdyti veiklą profesinio (profesinio-techninio) mokymo organizavimo srityje. Pagal Ukrainos normatyvinius - teisinius aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį - techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus) tik išlaikius atestaciją. Atestacijos procedūra dėl Mokymo įstaigos nebuvo vykdoma. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato reikalavimų profesinę kvalifikaciją patvirtinantiems dokumentams išduotiems užsienio valstybėse. Nagrinėjamu atveju, Ukrainos Mokymo įstaigos išduoti dokumentai buvo įvertinti kompetentingos Ukrainos valstybinės institucijos, pagal Ukrainos teisės aktus, ir buvo konstatuota, kad Mokymo įstaiga neturi teisės tokių dokumentų išduoti.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 12 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuris įvardijamas atsiliepimu. Tačiau atsiliepimui pateikti terminas buvo pasibaigęs, tad šis dokumentas vertinamas kaip trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai. Juo labiau, kad ir pats trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šis dokumentas yra teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 3I-00154/4U-498 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui O. R.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui O. R. 2020 metais išduotas Mokymo įstaigos pažymėjimas Nr. 984-8-2020, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas mokėsi grupėje ir baigė pilnutinį mokymo kursą, išlaikė kvalifikacijos egzaminą įvertinus: teorinis mokymas – puikiai; gamybinis mokymas – puikiai. Kvalifikacijos komisija patikrino žinias, mokėjimus bei įgūdžius pagal profesiją betonuotojas ir suteikė 3 betonuotojo profesijos kvalifikacinį laipsnį. Pagrindas: 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolas Nr. 984.
6. Pareiškėjas, ketindamas dirbti betonuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje 2021 m. vasario 25 d. užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo (iki 2021 m. vasario 28 d. galiojusi Įstatymo redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pridėdamas Mokymo įstaigos 2020 m. išduotą pažymėjimą Nr. 984-8-2020.
7. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo ir kitų užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, kurie taip pat pateikė tos pačios Mokymo įstaigos išduotus jų profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu osvita@kmda.gov.ua išsiuntė paklausimą Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamentui, prašydamas informuoti apie tai, ar iš tikrųjų paklausime nurodytiems Ukrainos piliečiams buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar Mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai atitinka Ukrainoje taikomus standartus tokio tipo dokumentams.
2021 m. sausio 28 d. gautas atsakymas (raštas) Nr. 063-621, kuriame nurodyta, kad Mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklą profesinio (profesinio - techninio) mokymo srityje pagal Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus. Pagal Ukrainos teisės aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos. Mokymo įstaigai atestacijos procedūra nėra atlikta, išduoti dokumentai (liudijimai) nėra numatyti standartų reikalavimais.
8. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 28 d. priėmė Sprendimą, kuriame, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais bei Tvarkos 11 ir 12 punktais, nusprendė: 1) atsisakyti išduoti Ukrainos piliečiui O. R. leidimą laikinai gyventi; 2) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui O. R. 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu sprendimo priėmimo dieną užsienietis bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o jeigu O. R. šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021-05-27 Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos – nuo 2021-05-28; 3) įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo Ukrainos piliečiui O. R. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu sprendimo priėmimo dieną užsienietis bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o jeigu O. R. šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021-05-27 Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos - nuo 2021-05-28.
Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją (O. R. turimas liudijimas neatitinka tikrovės).
Kaip matyti iš Sprendimo, ši aplinkybė iš esmės ir lėmė atitinkamo neigiamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimą, t. y. buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Be to, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti šiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi, nors šio Sprendimo priėmimo metu ir nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, padarė išvadą, jog nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad užsienietis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, bei įvertinęs tai, jog užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, jis neturi ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, pareiškėjui nustatė 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir įvedė įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.
9. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.
10. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
11. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo turimą kvalifikaciją Migracijos departamentui pateikė betonuotojo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – pažymėjimą Nr. 984-8-2020, apie 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ukrainoje, konkrečiai Mokymo įstaigoje, įgytą kvalifikaciją.
11.1. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti užsieniečiai pateikė tos pačios Mokymo įstaigos išduotus profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, minėta, kreipėsi į Kijevo miesto tarybos vykdomojo organo Švietimo ir mokslo departamento direktorių dėl atitinkamos informacijos pateikimo.
Minėta, kad kompetentingas Ukrainos subjektas (Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamentas) pateikė oficialų Raštą, kuriame aiškiai nurodyta, jog pagal Ukrainos teisės aktus įstaigos, įmonės, organizacijos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį išsilavinimą, jei jos yra atestuotos. Tuo tarpu Mokymo įstaigai atestacijos procedūra nėra atlikta, išduoti dokumentai (liudijimai) nėra numatyti standartų reikalavimais.
Tai, kad Migracijos departamentas kreipdamasis į kompetentingą Ukrainos subjektą dėl informacijos pateikimo nebuvo konkrečiai nurodęs pareiškėjo pavardės nagrinėjamu atveju nepaneigia byloje padarytų išvadų dėl Mokymo įstaigos, kurią baigė ir pareiškėjas, išduodamų pažymėjimų teisėtumo ir pan.
11.2. Pareiškėjas į bylą pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad Mokymo įstaiga turi jai išduotą licenciją, viena iš mokymosi krypčių – profesijos pavadinimas „betonuotojas“, ir pan. Taip pat pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus (Kijevo miesto tarybos vykdomosios įstaigos Švietimo ir mokslo departamento pažymą), kuriuose nurodyta, kad Mokymo įstaiga turi licenciją švietimo veiklos organizavimui (profesinio ir techninio) švietimo sferoje, remiantis Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu, be to, pažymoje nurodyta, jog atestacijos atlikimo atveju, remiantis Ukrainos norminiais ir teisiniais aktais, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus (diplomus, liudijimus) dėl profesinio techninio išsilavinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti duomenys nepaneigia Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamento Rašte nurodytų aplinkybių; priešingai, jas tik papildo. Iš šių dokumentų kaip tik galima daryti išvadą, kad Mokymo įstaigai atestacijos procedūra nėra atlikta, Mokymo įstaigai išduota tik licencija, todėl ji galėjo išduoti tik ne valstybinio pavyzdžio profesinio švietimo dokumentus.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame sprendime nėra konstatuota, jog Mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų, ar kad pareiškėjas nesimokė Mokymo įstaigoje ir ji pareiškėjui neišdavė pažymėjimo, ar kad šį pažymėjimą pareiškėjas suklastojo ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mokymo įstaigos pareiškėjui išduotas pažymėjimas neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes Mokymo įstaiga pagal Ukrainoje nustatytas taisykles nebuvo atestuota. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas privalėjo ne įrodyti, jog jis mokėsi betonuotojo profesijos (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama), bet pateikti teisės aktus atitinkantį mokslo baigimo dokumentą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė.
Tad pareiškėjo papildomai teismui 2021 m. liepos 12 d. pateikta Mokymo įstaigos 2021 m. birželio 14 d. pažyma Nr. 02-14/06-2021, Kijevo miesto tarybos vykdomosios įstaigos Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. birželio 10 d. raštas Nr. 063-4016 ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštos kvalifikacijos kadrų atestacijos departamento atsakymas nedaro įtakos šioje byloje padarytoms išvadoms.
11.3. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas nesilaikė viešojo administravimo principų bei Sprendimo priėmimui taikytinų procedūrų, nesiekė surinkti pakankamų įrodymų Sprendimui pagrįsti, neatliko veiksmų, būtinų įsitikinti pažymėjimo tikrumu, neapklausė pareiškėjo, Sprendimas buvo priimtas skubotai, nesilaikant VAĮ įtvirtinto objektyvumo principo.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Minėta, kad iš Ukrainos kompetentingos institucijos gautame Rašte aiškiai nurodyta, jog Mokymo įstaigos išduoti dokumentai (pažymėjimai) neatitinka standartų, o Mokymo įstaigos atestacijos procedūra nėra atlikta. Tad šios aplinkybės Migracijos departamentui visiškai pakako padaryti atitinkamas išvadas. Minėta, kad pažymėjimo tikrumas ar netikrumas ir pan. nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Taip pat šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas turi teisę organizuoti užsieniečio apklausą tik jei nustato, jog tai yra reikalinga ir tikslinga reikšmingų aplinkybių įvertinimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nebuvo tikslinga atlikti pareiškėjo apklausos ir (ar) tikslinti duomenis, kadangi aplinkybės buvo aiškios ir vienareikšmės.
11.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie pažymėjimo neatitikimą teisės aktams, negali turėti lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., 2016 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2021 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021).
Tad ši minėta LVAT praktika aktuali ir šiai bylai.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad Migracijos departamentas Sprendime visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas (pažymėjimas) apie jo turimą profesinę kvalifikaciją neatitinka Ukrainoje taikomų valstybinių standartų, o pažymėjime nurodyta Mokymo įstaiga neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį – techninį išsilavinimą, nes ši Mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, t. y. pareiškėjo pateiktas pažymėjimas iš esmės neatitinka tikrovės apie jo turimą profesinę kvalifikaciją.
Taigi, nagrinėjamu atveju Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio nuostata yra neįvykdyta, todėl Migracijos departamentas pareiškėjui visiškai pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Tuo pačiu tai reiškia, kad Sprendimas šioje dalyje, t. y. dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, yra teisėtas ir pagrįstas; jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Byloje nustačius, kad išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakyta pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Taigi, pareiškėjo skundas šiose dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
13. Dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjas teigia, kad jis sąžiningai siekė dirbti Lietuvoje, nebuvo aplinkybių, kurios galėtų sukurti pagrindą manyti, jog jo deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas skyrėsi nuo tikrojo atvykimo tikslo.
Žemesnės instancijos teismas
Savo ruožtu atsakovas konstatavo, kad kyla abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
14. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė jo mokslų (kursų ar kitų mokymų) baigimo pažymėjimą, kuris buvo išduotas Mokymo įstaigos pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje nėra duomenų, kad šis pareiškėjo pateiktas dokumentas būtų suklastotas. Tad vien tai, kad minėtas dokumentas neatitinka pareiškėjo kilmės valstybės reikalavimų (standartų), negali reikšti, jog pareiškėjas sąmoningai, siekdamas neteisėtų tikslų, t. y. siekdamas suklaidinti Migracijos departamentą ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų žinojęs apie Mokymo įstaigos jam išduoto pažymėjimo neatitikimą teisės aktams.
15. Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos (11.3 papunktis): jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 papunktis), ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 papunktis).
Pagal Tvarkos 12 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2018-07-05 iki 2019-06-19, 2019-08-16 iki 2019-11-05, 2020-03-09 iki 2021-05-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis minėtais laikotarpiais pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo darbo užmokestį. Migracijos departamentas šių aplinkybių neneigia. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas savo pareigas vykdė profesionaliai ir kokybiškai, dirbdamas pareiškėjas demonstravo gilias profesines žinias, įgytas realios ankstesnės darbo patirties metu. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo priimdamas pareiškėją į darbą, ėmėsi veiksmų, reikalingų siekiant įsitikinti pareiškėjo profesinę betonuotojo kvalifikaciją įrodančio dokumento tikrumu.
Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas nesiekė teisėtai dirbti Lietuvoje, o tik siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjas pateikdamas savo išsilavinimą patvirtinantį dokumentą buvo nesąžiningas, sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir siekė tyčia suklaidinti Migracijos departamentą. Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų nesimokęs Mokymo įstaigoje ar kad būtų pateikęs suklastotą minėtos įstaigos pažymėjimą ir pan.; be to, byloje taip pat nėra ir jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas apskritai būtų žinojęs apie tai, jog Mokymo įstaigos jam išduotas pažymėjimas neatitinką kilmės valstybės teisės aktų reikalavimų. Tad teisėjų kolegija nesutinka su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad nors ir nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas formaliai ir neargumentuotai taikė Tvarkos nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra panaikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Taip pat Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, laiku neišvykus iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu sprendimo priėmimo dieną užsienietis bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o jeigu O. R. šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021-05-27 Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos - nuo 2021-05-28.
19. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė, kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečio atvykimą ar apsigyvenimą.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nustatytas faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais nesiekė tyčia, nesąžiningai pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklaidinti Migracijos departamentą bei taip įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno valstybėse, į tai, jog atsakovė nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, darytina išvada, kad Migracijos departamentas taip pat nepagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos; tad šioje dalyje Sprendimas irgi panaikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nurodė ir daugiau argumentų dėl ko pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas, tačiau teisėjų kolegija dėl kitų išdėstytų argumentų plačiau nepasisako, nes tai neturės įtakos teismo padarytoms išvadoms. Be to, kaip nurodyta teismų praktikoje teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-491-602/2021).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies.
23. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant išlaidas advokato ar advokato teisinei pagalbai apmokėti (5 dalis).
24. Minėta, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, tad jis turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus skundo tenkinimo apimtį ir keltų reikalavimų svarbą, laikytina, kad pareiškėjas turi teisę į 50 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tokioje apimtyje teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis iš viso patyrė 510,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra racionalios, pagrįstos ir būtinos bei atitinka teisės aktų reikalavimus (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis). Pareiškėjas iš viso patyrė 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgtina į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina iš atsakovo 266,25 Eur (532,50 Eur * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
25. Į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę ir tretieji suinteresuoti asmenys (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus (atsiliepimą ir kt.) teismui. Tačiau, minėta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateikė ne atsiliepimą, bet rašytinius paaiškinimus (atsiliepimui terminas pateikti buvo pasibaigęs, tad pateiktas procesinis dokumentas vertintinas kaip rašytiniai paaiškinimai; juo labiau pats suinteresuotas asmuo nurodo, kad šis dokumentas yra teikiamas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka). Be to, advokatas, teikiantis teisines paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui, teikia paslaugas ir pareiškėjui, tad jam žinomos visos faktinės aplinkybės, jo laiko sąnaudos yra mažesnės nei būtų įprastai. Jau nekalbant apie tai, kad advokatas atstovauja iš esmės analogiškose ir kitose bylose, kuriose esminės faktinės aplinkybės yra tapačios. Tad laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus tik 200 Eur sumoje. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo patenkinti tik 50 proc. pareiškėjo skundo, tad atitinkamai trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo O. R. (O. R.) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 3I-00154/4U-498 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui O. R.“ dalis (sprendimo rezoliucinės dalies 2–3 punktai), kuriomis atsakovas nusprendė:
- uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui O. R. 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu sprendimo priėmimo dieną užsienietis bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o jeigu O. R. šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021-05-27 Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos – nuo 2021-05-28;
- įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo Ukrainos piliečiui O. R. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu sprendimo priėmimo dieną užsienietis bus išvykęs iš Lietuvos Respublikos – nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o jeigu O. R. šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021-05-27 Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos - nuo 2021-05-28.
Kitą pareiškėjo O. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui O. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 266,25 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.