Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Radviliškio r. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P. a/k (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini) r., LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. teistas:

1. (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismas nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d., BK 38 str. baudžiamąją bylą nutraukė.

2. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. l/a 1 m., 6 mėn., taikyti LR BK 75 str. 1 d., ir 2 d., 4,7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P., (duomenys neskelbtini) apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) km., namuose, nežymiai sutrikdė sveikatą nepilnametėms: S. P., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas keturis smūgius į veido sritį, stipriai sugriebdamas už kairiojo skruosto, tuo padarydamas nukentėjusiajai nubrozdinimą ir kraujosruvą kairiame skruoste, nukentėjusiajai S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nepilnametei K. P., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas rankos delnu tris smūgius į veido sritį, nukentėjusiajai K. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) grįžo iš darbo ir pamatė, kad sesė S. K. vėrė auskarą į lūpą. Buvo išgėręs. Ir supyko ant mergaičių, kad trukdo miegoti, matė, kaip sesei ištinus lūpa nuo dūrimo, todėl sudavė vienai ir kitai seseriai iš rankos plaštakos per veidą. Karolinai sudavė tris kartus į veidą, ji nieko nesakė, išsigando, nuėjo į lovą miegoti. Tvirtina pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sutinka su prokuroro pareikštu ieškiniu. Vertina poelgį blogai, blaivus taip nebūtų padaręs. Šeima įrašyta į socialinės rizikos apskaitą, lanko šeimą socialinė darbuotoja. Jau 2-3 mėnesius šeimoje nebegirtaujama . Jis dirba miške, gautus pinigus parneša mamai, duoda pinigų ir sesėms, santykiai tarp jų yra geri. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius LR BK 291 str. reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjai.

Iš įtariamojo R. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad R. P. kaltę pripažino, parodė, kad grįžęs iš darbo. S. S. ir Karolina buvo virtuvėje, pešėsi dėl to, kad jaunesnioji įsivėrė auskarą. Konflikto metu sudavė delnu per veidą Snieguolei ir ta pačia ranka sudavė per veidą Karolinai. Po to Karolinai liepė klūpėti, o Snieguolę stumtelėjo. Ankstesnius savo duotus parodymus tvirtina. ( b. l. 77-79 )

Iš nukentėjusiosios S. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo namuose (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., tėčio R. P. nebuvo. Namuose vakare alkoholį gėrė brolis R. P., mama ir kaimynas D. K.. Jie baigė gerti apie 22 val. D. K. išėjo namo. Tuo metu R. P. nuėjo miegoti. Apie 23:30 val., visi susiruošė miegoti. Ji nuėjo miegoti į tą kambarį, kur miegojo brolis, ten miegojo kitos jos sesės, o sesuo K. P. miegojo virtuvėje ant sofos. R. P. miegoti nėjo, o sėdėdama kambaryje, kur jie miegojo aiškino, kad sesuo Karolina blogai padarė, kad įsivėrė auskarą į lūpą, kad ji jai parodys. Netrukus mama pakėlė brolį R. P. ir jie abu su mama nuėjo į virtuvę, kur mama pakeltu tonu jam sakė, kad pažiūrėtų, pas Karoliną ant žando blizga. Netrukus mama parėjo į tą kambarį, kur ji miegojo, brolis liko virtuvėje. Netrukus išgirdo duslų garsą, suprato, kad brolis R. P. sutrenkė Karolinai. Karolina pradėjo verkti. Mama, sėdėdama kambaryje sakė ,,trenk“, ,,trenk“. Ji atsikėlusi, nuėjo į virtuvę ginti sesers. Nuėjusi pamatė, kad sesuo Karolina guli lovoje ant šono, rankomis užsidengusi veidą, o R. P. stovėjo šalia jos. Prieš įeinant į virtuvę ji dar matė kaip R. P., stovėdamas šalia lovos, trenkė ranka Karolinai gulinčiai į veidą. Kai R. P. pamatė, kad ji įėjo į virtuvę, priėjo prie jos, ji traukėsi, kol atsitrenkė į sieną, tada R. P. priėjęs prie jos sugriebė rankomis už maikutės ir trenkė 4 kartus į abi veido puses. Į kairį žandą trenkė smarkiau, dėl to atsirado mėlynė. Po smūgių ji nuėjo prie Karolinos. Atsisėdo ant lovos, pakėlė rankas, sukryžiavo prieš veidą. Tada R. P. paklausė, ką daro ir sugriebė rankomis už kairio žando ir jį patempė. Paklausė ar nori, kad įvertų 4 skyles. Kitoje rankoje jis laikė šakutę, ją laikė prie žando. Įrėmęs nebuvo, neįdūrė. Po to jis jai ir Karolinai liepė atsiklaupti virtuvėje ir iškelti rankas į viršų. Taip išklūpėjo apie pusę valandos. Dar po to liepė susirinkti savo dažus. Jos susirinko ir po šių veiksmų nuėjo miegoti. Matė vieną smūgį, kurį R. P. sudavė Karolinai. Nuo suduotų smūgių skaudėjo. ( b. l. 15-17 ). Nukentėjusioji S. P. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė savo duotus parodymus ir parodė, kad spalio mėnesį, vakare, namuose (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. J. Ž. g. 16, buvo su mama, trim seserimis. Tėčio namuose nebuvo. Į namus grįžo apie 21 val., mama sakė, kas sesers lūpoje įvertas auskaras, ji dėl to supyko, trenkė sesei Karolinai. S. K. trenkė jai. Brolis grįžo už kokių 30minučių. Bandė jas atskirti. Į policiją nesikreipė, ją iškvietė mokykloje. Viską suvertė ant brolio, nes mokykloje prigąsdino, kad uždarys brolį kuris remia šeimą, ji yra nuo jo priklausoma materialiai. Gavo vieną smūgį į veidą. Smūgį sudavė sesuo Karolina. Brolis nematė, kada Karolina jai sudavė. Ji Karolinai sudavė vieną kartą į kaktą ir patempė už rankos. Ji sudavė vieną smūgį. Broliui liepė prisipažinti, kad mušė, su sese susitarė kaip sakyti. (b. l. 22-23). Papildomai apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad parodymus keitė dėl to, kad nenorėjo pakenkti broliui. Pats brolis jos neprašė pakeisti parodymus. Tėtis ragino atsiimti pareiškimą, kad broliui R. P. būtų geriau. Jos pirminiai parodymai yra teisingi, papasakojo visą tiesą, o apklausoje teisme sumelavo. Tėtis jai negrasino, tik pasakė, kad gali pasodinti brolį R. P.. Prieš įvykį, prieš brolio smūgius ji su Karolina nesimušė. Keisdama parodymus kaip ką sakys, sugalvojo pati. Jos niekas nevertė keisti parodymų, tai padarė tik dėl to, kad R. P. nenuteistų. Kai brolis jai buvo sugriebęs už žando, kitoje rankoje laikė šakutę, bet ja įdūręs nebuvo, klausė ar nenori, kad įvertų 4 skyles. Tą vakarą jai ir Krolinai smūgius sudavė tik R. P., su sese Karolina nesimušė. Nuo brolio suduotų smūgių jai skaudėjo, buvo mėlynė. Ką sakė pirmoje apklausoje yra tiesa. Broliui pretenzijų neturi ir neturės, jai nepadaryta jokia žala. ( b. l. 27-28 )

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. padaryti sužalojimai – kraujosruva ir nubrozdinimas kairiame skruoste. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 2 smūgių bukais, kietais daiktais. S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.(b.l. 31)

Iš nukentėjusiosios K. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 02 val., ją miegančią pažadino brolis R. P.. Jis ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad į lūpą įsivėrė auskarą. Jis kaltino jos seserį S. P., kad tai ji primokė įsiverti auskarą ir pakvietė Snieguolę ateiti. Snieguolė miegojo kitame kambaryje, o ji virtuvėje. Tik seseriai Snieguolei įėjus į kambarį Rimantas trenkė Snieguolei delnu per veidą kelis kartus, ji tuomet gulėjo lovoje. Brolis šaukė ant Snieguolės necenzūriniais žodžiais, vėl trenkė jai per veidą. Snieguolė verkė. Rimantas liepė Snieguolei klauptis ir iškelti rankas, ji taip ir padarė. Jis atsisėdo lovoje. Brolis šaukdamas liepė jai iš lūpos išsiverti auskarą. Ji auskarą išsivėrė, išsivėrus brolis jai tris kartus delnu sudavė per veidą, jai skaudėjo. Iš kart po to jai Rimantas spyrė koja į galvą, pataikė į kaktą. Tuo metu sėdėjo lovoje. Po to brolis jai liepė klauptis šalia sesers, iškelti rankas į viršų. Ji taip ir padarė, tada brolis nuėjo į kitą kambarį, kur su mama gėrė sidrą. Broliui užmigus ji su seserimi atsistojo, pakalbėjo ir nuėjo miegoti. Su seserimi nusprendė apie tai kas vyko papasakoti pedagogams. Mama visą laiką kažką kalbėjo, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tą vakarą tėtis R. P. buvo darbe, neįgali sesuo Solida, kartu su seserimi Ema miegojo. ( b. l.32-33 )

Papildomai apklausta K. P. parodė, kad apie tai, ką pasakojo pirminėje apklausoje yra teisybė. Tai yra jai brolis R. P. (duomenys neskelbtini) m. galimai spalio mėnesio pabaigoje trenkė delnu tris kartus į veidą, po to kai ji jau buvo iš lūpos išsivėrusi auskarą, daugiau jai smūgių nesudavė, nespyrė. Sakydama, kad spyrė, pasakė, ne tiesą, nes taip susitarė kalbėti su sese eidamos į mokyklą. Snieguolė jai pasakė taip pasakyti, ji sutiko. Tuo pat metu trenkė ir Snieguolei į veidą, taip pat ranka, bet nepamena kiek kartų. Tą pačią dieną, kai dar nebuvo brolio R. P. namuose, ji buvo susipykusi su seserimi S. P.. Susipyko dėl to, kad ji įsivėrė auskarą į lūpą, jos abi lovoje susimušė, tai yra Snieguolė jai trenkė apie 5 smūgius į veidą ranka, o ji jai sutrenkė taip pat, kiek kartų nepamena, bet panašiai kiek ir ji jai. Taip pat ranka į veidą. Grįžus broliui R. P. jis jai sutrenkė į veidą delnu tris kartus, nuo jo suduotų smūgių jai skaudėjo, verkė. Broliui pretenzijų neturi, nepadaryta nei turtinė nei moralinė žala. Ji matė, kaip R. P. delnu trenkė S. P. į veidą. R. P. jas buvo paklupdęs, liepė klūpėti ištiestomis rankomis į viršų. Viskas vyko namų virtuvėje. S. P. mėlynė atsirado nuo jos suduoto smūgio. Viso to nepasakė pirminėje apklausoje, nes sese buvo susitarusios, kad apie savo muštynes nekalbės, o pasakos apie tai, kaip jas sumušė R. P.. Snieguolė jai patarė sakyti, kad R. P. spyrė, nors to nebuvo. Brolis neprašė, kad ji pasakytų policijai, jog jis jos nemušė. ( b. l.35-37 )

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. P. padarytas nubrozdinimas kaktos kairėje. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku, kietu daiktu. K. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ( b. l. 38-39)

Iš liudytojos S. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 7:50 val., prieš pamokas mokykloje pamatė S. P.. Ji atėjusi pasakė, kad ją brolis naktį sumušė. Ji pastebėjo, kad ant mergaitės kairiojo skruosto yra mėlynė. Snieguolė minėjo, kad ją brolis mušė už tai, kad sesuo įsivėrė auskarą į lūpą. K. P., ji jos paklausė, ar tikrai namuose brolis ją mušė. Mergaitė buvo nekalbi, bet to fakto, kad mušė brolis nepaneigė. Mergaitės minėjo, kad viskas vyko naktį. Pastebėjo, kad Karolina buvo prisidengusi lūpą, dėl ko nežino. Pokalbio metu mergaitės minėjo, kad jas muša ne pirmą kartą, kažką minėjo apie paklupdimą. Kaip buvo suduodami smūgiai neaiškino. Sužinojusi apie smurtą pranešė mokyklos pavaduotojui. ( b. l. 44-45 )

Iš liudytojo R. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 11 val., grįžo iš darbo. Nieko apie naktį namuose buvusį įvykį papasakoti negali, nes iš policijos sužinojo, kad buvo sumuštos jo dukterys Snieguolė ir Karolina. Į namus grįžęs rado neblaivią žmoną, ji taip pat jam nieko nepaaiškino. ( b. l. 46-47 )

Esant šiems duomenims baudžiamojoje byloje laikytina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str.1d. kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiosioms nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl nukentėjusiajai K. P. vieno smūgio koja sudavimo į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai padarant nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, nes šios aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais ir nukentėjusioji paneigė šią aplinkybę.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro , ginant viešąjį interesą pareikštas civilinis ieškinys 200 litų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. P. yra pagrįstas, nes nukentėjusiųjų šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, todėl įstatyminiai nukentėjusiųjų atstovai negali tinkamai atstovauti savo vaikams. (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1d., 183 str. 1d., (b. l. 83-85), (duomenys neskelbtini) r. pataisos inspekcija informuoja, kad už įpareigojimo, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą R. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo nutartimi įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Po įspėjimo toliau nevykdė teismo paskirto įpareigojimo – pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos inspekcija vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismą, dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo nutartimi teikimas atmestas. (b. l. 92) VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. P. psichikos sveikatos centre nesilankė (b. l. 93),

(duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informuoja, kad R. P. šeima, nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta į (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. ( b. l. 51 )

Kaltinamasis R. P. įvykdė nesunkų nusikaltimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas asmeniui galimas tik išimtinais atvejais ir būtina, kad byloje nustatytų teigiamų kaltinamojo savybių (jaunas amžius, užsiėmimas, patenkinamas apibūdinimas), neatsvertų kitos bylos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį ir jo padarytų veikų pavojingumą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam kaltininkui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas kaltinamojo R. P. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, esant aplinkybėms, kurios teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį , atsižvelgiant į nukentėjusiųjų nuomonę ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris iš esmės pasikeitė ir kaltinamasis materialiai remia šeimą ir nukentėjusiąsias bei į jų susiklėsčiusius gerus tarpusavio santykius .Kaltinamajam parinktina bausmės rūšis terminuotas laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą, esant pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes šia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai. (LR BK 54 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 d. ir skirti jam 8 (aštuonerius) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str.1,4d. bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę 1(vienerius) metus 9 (devynerius) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams 6(šešeriems) mėnesiams. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skirti įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro , ginant viešąjį interesą, civilinį ieškinį 200 litų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. P. tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo R. P.. (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam R. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.