- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2YT-367-474/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01522-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Pareiškėjas
- Z. V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja ir jos atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad yra savo tėvo K. T. įstatyminė įpėdinė, priėmusi palikimą. Pareiškėjai 1999-07-26 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,57 ha žemės sklypą nuosavybės teise valdytą jos tėvo K. T. Kartenos kaime, Kretingos rajone, Klaipėdos apskrityje. Be šio žemės sklypo, jos tėvas K. T. nuosavybės teise valdė du žemės sklypus, bendro 4,37 ha ploto, kurie buvo Minijuvkos kaime, Kretingos rajone. Ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 4,37 ha žemės sklypus, esančius Kartenos kadastrinėje vietovėje, Kretingos r., kuris iki 1940 metų nuosavybės teisėmis priklausė jos tėvui K. T.. Nuosavybės teisės į žemę nėra atkurtos iki dabar. Iš archyvo gautoje pažymoje nurodyta, kad 1944 - 1948 metais K. T. Minijuvkos kaime, Kretingos rajone turėjo 4,37 ha žemės, tačiau institucija, tvarkanti nuosavybės atkūrimą, tai nelaiko pakankamu nuosavybės teisių įrodymu. Daugiau išlikusių dokumentų archyve nerasta, todėl nuosavybės atkūrimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė du žemės sklypus – 0,75 ha ir 3,62 ha ploto Minijuvkos kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškimu nesutiko ir savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pagal pareiškėjos pirminį prašymą, pateiktą 1991-11-13, atkurti nuosavybės teises į K. T. nuosavybės teisę valdytą žemę, remiantis gautais archyviniais dokumentais – 1930 metų Kartenos miesto išskirstymo vienkiemiais planu, kuriame nurodyta, kad K. T. įpėdiniai nuosavybės teise valdė 0,57 ha žemės sklypą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę pareiškėjai natūra, paskiriant du žemės sklypus. Tokiu būdu valstybė visiškai atsiskaitė su pretendente atkuriant nuosavybės teises. 1999-06-08 pareiškėja pateikė dar vieną prašymą, kad pretendentės tėvas K. T. nuosavybės teise valdė du žemės sklypus – 0,75 ha ploto ir 3,62 ha ploto. Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir gavo duomenis apie tai, kad archyve yra duomenys apie tai, jog Respublikinės žemės komisijos prie Ministrų tarybos archyviniame fonde, 1944 – 1948 m. byloje, Kartenos valsčiaus vardiniame naujakurių sąraše įrašytas T. K., gyvenantis Minijuvkos kaime, turėjęs 075 ha žemės ir kaip mažažemis, gavęs 3,62 ha žemės. Iš viso turi 4,37 ha žemės. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra laikomi CPK nustatytų nagrinėjimo taisyklių bei ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Pareiškėja teismui nepateikė tokių įrodymų, kurie atitiktų šiuos norminius aktus ir Nacionalinė žemės tarnyba nėra surinkusi tokių įrodymų. Iš byloje surinktų įrodymų: Klaipėdos apskrities archyvinės pažymos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos ir pridedamų dokumentų galima spręsti, kad pareiškėjos tėvas K. T. nuosavybės teise valdė ne du žemės sklypus po 0,75 ha ploto, kad savo prašymuose nurodo pareiškėja, o tik vieną ir į kurį yra atkurtos nuosavybės teisės. Byloje esantis Valstybinės žemės paskyrimo 1945-06-30 aktas Nr.923 aiškiai nurodo, kad 3,62 ha žemės sklypas pareiškėjos tėvui K. T. Minijovkos kaime, Kartenos valsčiuje, suteiktas naudotis neatlygintinai ir neribotam laikui po žemės nacionalizacijos ir toks žemės sklypas nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, o pats aktas nėra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę. Be to, pareiškėja yra praleidusi terminą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimui ir jo neprašo atnaujinti. Prašo atmesti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 1999-07-26 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr.6055 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. T. nuosavybės teise valdytą 0,57 ha ploto žemės sklypą Kartenos kaime, Kretingos r., Klaipėdos apskrityje(b.l.6-7). Klaipėdos apskrities archyvo pažymėjime yra nurodyta, kad 1945 m. vardiniuose naujakurių sąrašuose įrašytas K. T., Minijovkos kaime, Kartenos apylinkėje turėjęs 0,75 ha ir 3,62 ha žemės, viso 4,31 ha žemės(b.l.11-12). Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nuosavybę Nr.4072 nurodyta, kad Kretingos apskrities žemės tvarkytojo archyviniame fonde, Kretingos valsčiaus Minijuvkos pal.(buv. A. T. nuosavybė) parceliacijos byloje, Žemės tvarkymo departamento matininko 1929-09-09 rašte Nr. 44 Kretingos aps. žemės tvarkytojui apie Kartenos miestelio mažažemių turėtą žemės kiekį, įrašytas mažažemis „T. K. įpėd.“(įpėdiniai (-is) neįvardinti) turėję 0,56 ha žemės. Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, 1944 – 1948 m. byloje, Kartenos valsčiaus vardiniame naujakurių sąraše įrašytas T. K., Kazio s, gyvenęs Minijuvkos kaime, turėjęs 0,75 ha žemės ir, kaip mažažemi, gavęs 3,62 žemės Iš viso turi 4,37 ha žemės(b.l.14) Valstybinės žemės paskyrimo aktu Nr.923, priimtu 1945 m. birželio 30 d., T. K., Kazio paskirta 3,62 ha ploto žemės klypai naudotis neatlygintinai ir neribotam laikui(b.l.41).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas K. T. Minijuvkos kaime, Kartenos valsčiuje iki žemės nacionalizacijos turėjo du – 0,75 ha ploto ir 3,62 ha ploto – žemės sklypus, į kuriuos atstatytinos nuosavybės teisės.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas.
Pareiškėja savo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodo, kad jos tėvas K. T. turėjo du 0,75 ha ploto ir 3,62 ha ploto žemės sklypus iki žemės nacionalizacijos. Valstybės institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, pateikė archyvinius dokumentus, kad pareiškėjos tėvas iki žemės nacionalizacijos Minijuvkos kaime, Kartenos miestelyje turėjo 0,56 ha žemės ir remiantis šiais nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais, pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra. Pareiškėja teismui pateikė archyvinius dokumentus apie jos tėvo turėtą žemę po nekilnojamojo turto nacionalizacijos ir šiais dokumentais pareiškėja įrodinėja žemės valdymo faktą. Nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kuriais remiantis atkuriamos nuosavybės teisės, nustato aukščiau minėto įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057, 1993-05-20 Nutarimas Nr. 349 ir 1993-06-10 nutarimas Nr. 407. Šiuose teisės aktuose nustatytų dokumentų pareiškėja teismui nepateikė ir teismas tokių dokumentų nenustatė.
Pareiškėjos pateikti archyviniai dokumentai įrodo, kad jos tėvui, kaip mažažemiui, buvo suteikta neatlygintinai naudotis žemė ir šis žemės paskyrimo aktas nėra nuosavybės teisę įrodantis ar papildantis dokumentas. Nuosavybės teisė atkuriama į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas arba kitaip neteisėtai nusavintas. Pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri negali būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu, nes ta žemė buvo nacionalizuota ir paimta iš savininko, žemė pareiškėjos tėvui buvo paskirta kaip mažažemiui. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjos nurodytą 0,75 ha žemės sklypą nuosavybės teise valdė kitas asmuo. Pareiškėjos aiškinimas, kad jos tėvas nuosavybės teise valdė žemės sklypus yra paneigtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jos tėvas K. T. nuosavybės teisėmis valdė 0,75 ha ploto ir 3,62 ha plotos žemės sklypus Minijuvkos kaime, Kartenos valsčiuje, todėl jos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi yra praleistas terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir pareiškėja teismo neprašo termino atnaujinti, todėl teismas dėl termino atnaujinimo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 ir 448, straipsniais teismas
nusprendė:
pareiškėjos Zitos V. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teisme.