- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-96-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01610-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- R. S., G. S., M. J., S. Š., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. T., A. P., A. S., R. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. T., G. S., M. J., R. S., S. Š., pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. T., A. P., A. S., R. T., J. T., R. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, po palikėjo P. T. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.
Nurodė, kad mirties momentu P. T. kartu su pareiškėjais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas. Mirusiajam P. T. priklausė: 1/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 1/5 dalis statinių, esančių(duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą – statinius (gyvenamąją namą ir kitus pastatus) pareiškėjai M. J., A. S., A. T., S. Š. ir mirusysis P. T. paveldėjo lygiomis dalimis po savo tėvo J. T. mirties, o žemės sklypus šie asmenys paveldėjo taip pat lygiomis dalimis po savo mamos M. T. mirties. Kito turto palikėjas, pareiškėjų žiniomis, neturėjo. Nurodė, kad mirties metu P. T. turėjo kitų giminaičių – pareiškėjus - brolį A. T., seseris M. J. (ikisantuokinė pavardė T.) ir S. Š. (ikisantuokinė pavardė T.), bei sūnėnus G. S. ir R. S. – sesers A. S. sūnus. Nurodė, kad pareiškėjai priėmė P. T. mirties momentu priklausiusį nekilnojamąjį turtą pradėdami jį valdyti, kadangi po P. T. mirties ir toliau prižiūrėjo pareiškėjams kartu su mirusiuoju priklausiusį turtą, mokėjo žemės mokesčius, komunalinius mokesčius, šį turtą išlaikė, taip pat per laikotarpį nuo P. T. mirties ir iki dabar pareiškėjai atliko kapitalinį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų remontą, juos rekonstravo, vieną ūkinį pastatą perstatė iš naujo nuo pamatų, šalia gyvenamojo namo įrengė pavėsinę ir t.t. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas patikslino, jog rengiant pareiškimą buvo padaryta klaida nurodant, jog pareiškėjų G. S. ir R. S. motina A. S. yra mirusi. Nurodė, kad pareiškėjai G. S. ir R. S. yra penktosios eilės įpėdiniai, tuo tarpu kiti pareiškėjai yra 4-osios eilės įpėdiniai, todėl sutinka, jog teismui tenkinus pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjai A. T., M. J. ir S. Š..
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. pareiškėjų prašymui neprieštaravo. Nurodė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypai su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), liko broliams ir seserims po tėvų mirties. Visi kartu minėtu turtu rūpinosi, kadangi tai yra šeimos turtas, kuris visiems broliams ir seserims svarbus, kadangi ten praleido vaikystę, gyveno kartu su tėvais. Iki tėvų mirties sodyboje gyveno brolis P. T.. Brolio sveikata suprastėjo, visi kartu jam padėjo, prižiūrėjo brolį, rėmė jį finansiškai. Broliui esant gyvam padėjo jam susimokėti žemės mokesčius už paveldėtą tėvų žemę, taip pat padėjo išlaikyti gyvenamąjį namą. Tą patį visi darė ir po brolio mirties, kadangi žinojo, kad brolio šeima – žmona su vaikais, į šį turtą nepretenduos. Brolio žmona prie turto išlaikymo neprisidėjo, palikimo nepriėmė, sodyboje nesilankė, turtu nesidomėjo. Suprastėjus jos pačios sveikatai ji 2007 metais padovanojo jos paveldėtą turto dalį sūnums – pareiškėjams G. ir R. S.. Jos sūnūs visada padėjo jai ir jos broliams bei seserims prižiūrėti ir išlaikyti turtą po jos tėvų (pareiškėjų Gintaro ir R. S. senelių) mirties.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Liudytojas G. J. teismo posėdžio paaiškino, jog po P. T. mirties 2005 metais su pareiškėjais kartu tvarkė sodybą, atlikinėjo gyvenamojo namo rekonstrukciją, pradėjo nuo stogo, toliau tvarkė grindis, elektrą, kanalizaciją. Po to atstatė sudegusį tvartą. Darbus pradėjo maždaug pavasarį. Mirusiojo P. T. vaikai ir žmona darbuose nedalyvavo, juos matė tik vieną kartą.
Liudytoja V. P. paaiškino, jog pareiškėjus pažįsta. Jos mama ir pareiškėjų motina buvo pusseserės. Ji pareiškėjams yra antrosios eilės pusseserė. Po P. T. mirties jo žmona iš karto paliko namus, išėjo kartu su vaikais. Iki P. T. mirties ir po to broliai ir seserys reguliariai važinėjo į sodybą, joje dirbo, tvarkėsi. Jai tai žinoma, nes ji pati dažnai lankydavosi sodyboje, kadangi P. T. buvo jos krikšto sūnus. Pareiškėjai restauravo visą namą, pakeitė stogą, išdažė langus kadangi namas buvo apleistas. Šiuo metu sodyba labai gražiai sutvarkyta dėka pareiškėjų įdėto darbo ir laiko. Sodyboje reguliariai gyvena pareiškėjos S. Š. ir M. J., kiti pareiškėjai reguliariai atvažiuoja savaitgaliais ir pagal galimybes. Ji taip pat stengiasi atvažiuoti, kadangi ten jos tėviškė. Papildomai paaiškino, kad sodyboje po P. T. mirties buvo gaisras, sudegė tvartas, kurį pareiškėjai vėliau atstatė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Iš Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-2105 apie asmens duomenis, matyti, jog P. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas turėjo žmoną J. T., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka galiojo iki palikėjos mirties(duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo vaikų – sūnų R. T., gim. (duomenys neskelbtini), dukras A. P., gim. (duomenys neskelbtini), J. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių 1998-02-23 ir 2000-06-06 Trakų rajono notarų biuro paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų matyti, kad po pareiškėjų tėvų - J. T. mirties (duomenys neskelbtini) ir M. T. mirties(duomenys neskelbtini), turtą lygiomis dalimis paveldėjo vaikai - pareiškėjai M. J., A. T., S. Š., P. T. ir suinteresuotas asmuo A. S. (el. bylos apyrašo, b. l. 8). Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad palikėjas P. T. yra pareiškėjų A. T., M. J., S. Š. ir suinteresuoto asmens A. S. brolis, pareiškėjai G. S. ir R. S. yra palikėjo P. T. sūnėnai. Iš Trakų r. 2-ojo notaro biuro notarės 2019-07-18 rašto Nr. 65 matyti, kad paveldėjimo byla po P. T. mirties (duomenys neskelbtini)nepradėta (el. bylos apyrašo, b. l. 29).
CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad ketvirtąja eile pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi palikėjo broliai ir seserys. Pareiškėjai A. S., M. J. bei S. Š., kurie yra ketvirtosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą, po palikėjo P. T. mirties per CK 5.50 str. 3 d. nurodytą palikimo priėmimo laikotarpį nesikreipė į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai palikimo nepriėmė ar jo atsisakė arba iš jų tokia teisė atimta. Palikėjas P. T. mirė santuokoje, turėjo keturis vaikus, tačiau suinteresuoti asmenys – palikėjo sutuoktinė J. T. ir vaikai A. P., R. T., J. T. ir R. T. po P. T. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimo nepriėmė, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų - valios priimti palikimą neišreiškė.
Pareiškėjai G. S. ir R. S. yra palikėjo P. T. sūnėnai – suinteresuoto asmens A. S. vaikai, kurie vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra penktosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnio 2 dalis numato, jog paskesnės eilės įpėdiniai paveldi tada, jei jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, o jiems esant – kai jie per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, palikimo nepriėmė. Paveldėjimo pagal įstatymą eilėje prieš pareiškėjus G. S. ir R. S. yra aukštesnės eilės įpėdiniai - A. T., M. J. ir S. Š.. Todėl pareiškėjams G. S. ir R. S. palikimo priėmimas pagal įstatymą nesukels teisinių pasekmių, kadangi jiems paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda esant aukštesnės eilės įpėdiniams. Todėl šių pareiškėjų prašymas atmetamas.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjai A. T., M. J., S. Š. po savo brolio P. T. , mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, t. y. po brolio mirties aktyviais veiksmais priėmė palikėjui P. T. dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus, statinius bei žemės sklypą, esančius(duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti bei iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjai po palikėjo P. T. mirties tvarkė gyvenamąjį namą, atliko pastato kapitalinį remontą – uždėjo stogą, sudėjo naujas grindis, pastatė naują židinį, apmūrijo sienas, žemės sklypo teritorijoje pastatė pavėsinę, atstatė sudegusį ūkinį pastatą (el. bylos apyrašo, b. l. 37-62), taip pat iš atsiskaitymų už elektros energiją laikotarpiu nuo 2005-09-05 iki 2019-02-27 matyti, jog buvo mokama už suteiktą elektros energiją (el. bylos apyrašo, b. l. 64-67).
Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą, remontą, mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai A. T., M. J., S. Š. priėmė palikėjo P. T. palikimą, jį valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu, todėl šioje dalyje pareiškimas vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kitais būdais pareiškėjai negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.
Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 51 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos valstybei iš nedalyvavusių suinteresuotų asmenų ir pareiškėjų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po brolio P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties(duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Pareiškimą dalyje dėl G. S. ir R. S. reikalavimo atmesti.
Priteisti iš A. T., M. J., S. Š., G. S. ir R. S. po 5,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš A. P., R. T., J. T., R. T. po 6,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.