Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-133/2007

2007 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai R. G., gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Aidui Venckui, nukentėjusiajam A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. K. ir nuteistosios R. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3d., ir nuteista teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Iš nuteistosios R. G. nukentėjusiojo A. K. naudai priteista 1000 Lt jo patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti bei 8 273,6 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista pagal LR BK 281 str. 3d. už tai, kad ji 2006-06-10 apie 13.00 val. Kaune, Baltų pr., vairuodama automobilį „RENAULT 19“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nuo Žemgalių g. link Josvainių g., sankryžoje su Naujakurių gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, sukdama į kairę, nedavė kelio transporto priemonei, važiavusiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko susidūrė su motociklu „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. 477AD, vairuojama A. K.. Eismo įvykio metu A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, nuteistosios R. G. manymu, jai paskirta bausmė neatitinka BK 41 str. įtvirtintų bausmės paskirties principų. Ji augina du nepilnamečius vaikus bei prižiūri pensininkę motiną, todėl vairavimo teisės atėmimas jai turės neigiamos įtakos jos šeimai. Apeliantės nuomone, jai turi būti taikoma švelnesnė bausmė, pritaikius BK 62 str. nuostatas.

Dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis nurodė, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo patirtus negrįžtamus kūno sužalojimus, dėl to patirtą skausmą bei dvasinius išgyvenimus, o ne vien tik į nuteistosios turtinę padėtį. Tokias nuostatas yra suformavusi teismų praktika, kurios apylinkės teismas nesilaikė. Teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusysis patyrė daugybinius skausmingus kaulų lūžius, jam buvo atlikta eilė operacijų, jos bus atliekamos ir ateityje, jam buvo pašalinta blužnis, dėl to jis priverstas kontroliuoti savo mitybą bei dėl to sumažėjęs imunitetas ir dažnai serga. Dėl pašalintos blužnies nukentėjęs ateityje negalės dirbti jokio fizinio darbo, o dėl kairės mentės lūžimo jo kairė ranka yra žymiai mažiau funkcionuojanti už dešiniąją.

Dalyje dėl nuteistajai paskirtos bausmės nukentėjęs A. K. nurodė, kad teismas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo skirti negalėjo. Pagal BK 45 str. ši bausmė skiriama tik tais atvejais, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Byloje nenustatyta, kad nuteistoji R. G. veiką padarė darbinės ar profesinės veiklos srityje, ji niekada neužsiėmė jokia veikla, susijusia su transporto priemonių vairavimu. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tik baudžiamojo poveikio priemonė ir ji gali būti skiriama kartu su bausme. Taigi, apelianto nuomone, R. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė prieštarauja bausmės tikslams ir turi būti pakeista griežtesne straipsnio sankcijoje numatyta ir kita bausme, kartu paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir gynėją, prašiusius nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. G. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliantai neginčija R. G. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 3d., padarymo, apeliaciniais skundais nesutinka tik su paskirta bausme bei neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl neturtinės žalos

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nuteistosios R. G. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, nesugrąžinamos, kad nukentėjęs A. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus bei fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė daugybinius kaulų lūžius, dėl ko turėjo kęsti skausmus. Be to, jam buvo atlikta eilė chirurginių operacijų, kurios bus atliekamos ir ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip ypatingi fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai ir fiziniai nepatogumai nukentėjusiajam atsirado todėl, kad nusikalstamos veikos pasekoje jam buvo pašalintas kūno vidinis organas – blužnis. Dėl to A. K. iki šiol priverstas kontroliuoti savo mitybą, o dėl sumažėjusio organizmo imuninės sistemos atsparumo jis dažnai serga. Tai sudaro pagrindą manyti, kad dėl pašalintos blužnies nukentėjęs ir ateityje negalės dirbti jokio fizinio darbo, o dėl kairės mentės lūžimo jo kairė ranka iki šiol yra žymiai mažiau funkcionali už dešiniąją. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatytas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, šis dydis neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl didintinas.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. G. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdama nusikalstamų padarinių ir net nesitikėdama, kad jie gali kilti. Teismas atsižvelgė į kaltininkės turtinę padėtį (dirba pagal patentą ir gauna artimą minimaliam dydžiui darbo užmokestį), į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, į tai, kad dalį neturtinės žalos draudimo bendrovė jau atlygino. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo įmonė „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam A. K. taip pat yra atlyginusi ir turtinę žalą už sugadintą šalmą ir transporto priemonę (b.l. 92). Be to, tai, kad nukentėjęs neturėjo teisės vairuoti motociklo, tai, kad pats pripažino, jog yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat turi reikšmės nustatant mažesnį neturtinės žalos dydį, negu apeliaciniu skundu prašė nukentėjęs A. K..

Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, sumenkino R. G. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistosios R. G. neturtinę žalą nukentėjusiajam A. K., nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiojo ir nuteistosios) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį padidinus iki 25 000 Lt. Atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ įstatymo ribose dalį neturtinės žalos jau atlygino, tai iš nuteistosios R. G. nukentėjusiojo A. K. naudai priteistina neturtinė žala didintina iki 23 273,6 Lt.

Dėl nuteistajai R. G. paskirtos bausmės

Nepagrįsti nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl reikalavimo pakeisti paskirtą bausmę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams – viešaisiais darbais. Už BK 281 str. 3d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos šios alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal BK 54 str. 1d. bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose, t.y. skiriama tik viena iš minėtų alternatyvių bausmės rūšių, nurodytų BK 281 str. 3d. sankcijoje. Nukrypti nuo šios taisyklės ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje, galima tik esant BK 54 str. 3d. arba 62 str. numatytiems pagrindams. Tačiau šie pagrindai susiję tik su švelnesnės, o ne griežtesnės, bausmės skyrimu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. G. paskyrė švelniausią sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Ši bausmė yra ne tik švelniausia alternatyvi bausmė, numatyta straipsnio sankcijoje, bet tai yra viena iš švelniausių bausmių baudžiamajame kodekse įtvirtintoje bausmių sistemoje. Už šią bausmę švelnesnė bausmė yra tik viešųjų teisių atėmimas (LR BK 42 str. 1d.). Tačiau viešųjų teisių atėmimas nuteistosios R. G. atžvilgiu negali būti taikomas, nes ji nėra viešasis asmuo ir neturi jokių viešųjų teisių, t.y. ji neturi teisės būti išrinkta ar paskirta į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Nuteistosios R. G. prašoma paskirti viešųjų darbų bausmė yra griežtesnė negu jai paskirta teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo bausmė. Taigi taikyti BK 54 str. 3d. ar 62 str. ir R. G. paskirti švelnesnę, negu BK 281 str. 3d. sankcijoje numatytą bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo trumpinti R. G. paskirtos bausmės termino. Ji padarė neatsargų kvalifikuotą nusikaltimą, nukentėjusiajam A. K. sunkiai sužalojant sveikatą, R. G. dar neatlygino nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Todėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas 1 metams teismo nustatytas teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei užtikrins teisingumo principo už padarytą neatsargų nusikaltimą įgyvendinimą.

Nepagrįsti ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingos bausmės R. G. paskyrimo. Kaip jau minėta, bausmė yra skiriama tik BK 281 str. 3d. sankcijos ribose. Šio straipsnio sankcijoje viena iš alternatyvių bausmės rūšių yra teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad vairuotojo teisių atėmimas kaip bausmė galimas, jei asmuo šiomis teisėmis naudojasi savo darbinėje veikloje ir jų turėjimas yra asmens darbinės veiklos sąlyga. Toks įstatymo interpretavimas neatitinka jo turinio. Visų pirma, teismo nuosprendžiu R. G. buvo atimtos ne vairuotojo teisės, o atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kaip bausmė yra numatyta LR BK 42 str. 1d. 2p. ir pagal BK 45 str. 1d. nuostatą teismas ją skiria Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais, o BK 281 str. 3d. sankcija kaip tik ir numato tokios bausmės skyrimo galimybę. Bausmės, numatytos BK 45 str., pavadinimas rodo, kad šios bausmės turinį sudaro dvejopo pobūdžio draudimas. Visų pirma – tai atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą. Antra – tai atėmimas teisės užsiimti tam tikra veikla. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones yra draudimas užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonių vairavimu. Tokiai veiklai būtinas atitinkamų valstybinių institucijų leidimas ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 2d. nuostata, pagal kurią draudžiama vairuoti transporto priemonę, neturint tam teisės. Tokios teisės atėmimas yra viena iš bausmių rūšių, numatytų BK 281 str. 3d. sankcijoje. Įvertinus tai, kad R. G., pažeidusi KET reikalavimus, padarė kvalifikuotą neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajam sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, jai paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kaip savarankiška bausmė, atitinka BK 45 str. prasmę, todėl ši bausmė nėra aiškiai per švelni. Teoriškai įmanoma situacija, kai teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas yra skiriamas kaip baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme nuteistam asmeniui arba ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam pilnamečiui asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusio A. K. apeliacinio skundo argumentais, kad R. G. paskyrus kitą BK 281 str. 3d. numatytą alternatyvią bausmę, pvz., areštą, būtų galima paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą. Tokią galimybę numato BK 67 str. 3d. Tačiau nagrinėjamoje byloje teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, kaip teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas, R. G. buvo paskirta kaip alternatyvi bausmė, o ne kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę griežtesne ir kartu su griežtesne bausme dar paskirti baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio teisinio pagrindo. Nustatyta, kad R. G. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteista ir administracine tvarka nebausta, yra jos atsakomybę švelninanti aplinkybė – visiškas kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, ji augina du nepilnamečius vaikus ir prižiūri pensijinio amžiaus motiną. Į šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė parinkdamas sankcijoje numatytą švelniausią alternatyvią bausmės rūšį bei nustatydamas paskirtos bausmės terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, R. G. griežtinti paskirtą bausmę nėra pagrindo, nes ji nėra aiškiai per griežta. Ši nuosprendžiu paskirta bausmė leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti.

Iš nuteistosios R. G. priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo A. K. naudai padidinti iki 23 273,6 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų litų, 60 centų).

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.