Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-14 · Administracinė byla Nr. I-5050-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
I-5050-968/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5050-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05791-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. R. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–2, 132–134) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiais nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas perpildytose palatose, kuriose buvo įrengtas atviras tualetas be klozeto. Palatose nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos, buvo buitinių parazitų. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas tik kartą per savaitę, dušo patalpos buvo prastos būklės, veikė ne visos dušo galvutės. Dėl laikymo tokiomis sąlygomis pareiškėjas nurodo patyręs nepatogumus, pažeminimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimuose (b. l. 8–11, 150–152) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas: nuo 2014-01-23 iki 2014-02-04 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 m² ir kurioje yra įrengtos 7 lovos, taip pat palatoje Nr. 6 (palata panaikinta); nuo 2014-05-29 iki 2014-06-10 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 6 (palata panaikinta); nuo 2014-10-21 iki 2014-10-28 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m² ir kurioje yra įrengtos 6 lovos; nuo 2015-07-17 iki 2015-07-28 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 m² ir kurioje yra įrengtos 4 lovos; nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 m² ir kurioje yra įrengtos 7 lovos; nuo 2015-11-24 iki 2015-11-25 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 5, kurios plotas 12,14 m² ir kurioje yra įrengtos 7 lovos; nuo 2015-11-25 iki 2015-12-01 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m² ir kurioje yra įrengtos 7 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Teisės aktuose nenustatyta, kad unitazas klozetas turi būti uždengtas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį. Kamerose yra langai ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis atskirais laikotarpiais nuo 2014-01-23 iki 2015-07-28 LAVL buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-01-23 iki

2014-02-04 buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 m²; nuo

2014-05-29 iki 2014-06-10 – Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 6 (palata panaikinta); nuo 2014-10-21 iki 2014-10-28 – Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas 19,80 m²; nuo 2015-07-17 iki 2015-07-28 – Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 23, kurios plotas 8,80 m²; nuo 2015-09-01 iki

2015-09-08 Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 m²; nuo 2015-11-24 iki

2015-11-25 – Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 5, kurios plotas 12,14 m²; o nuo 2015-11-25 iki

2015-12-01 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 m². Skunde pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-07-17 iki 2015-07-28 jis buvo gydomas palatoje Nr. 25, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu byloje pateiktoje LAVL gydymo stacionare istorijoje Nr. 1894/275 (b. l. 15) nurodyta, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo paguldytas palatoje Nr. 23. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl jais vadovaujasi, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad kameros tipo palatoje Nr. 1 yra įrengtos 7 lovos, palatoje Nr. 2 – 7 lovos palatoje Nr. 3 – 6 lovos, palatoje Nr. 5 – 3 lovos, o palatoje Nr. 23 – 4 lovos, bei neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Pažymėtina, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą LAVL nurodė, jog kamera Nr. 6, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra panaikinta, tačiau nepateikė jokių su šia palata susijusių duomenų, t. y. kokio ji buvo ploto ir kiek joje buvo įrengta lovų. Pareiškėjo teigimu, palatoje Nr. 6 buvo įrengtos 3 lovos ir palatos plotas, tenkantis vienam asmeniui, neatitiko teisės aktuose įtvirtintos normos.

8. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu (56 lovadienius) (b. l. 12–17) nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma. Palatoje vienam asmeniui tenkantis plotas minėtu laikotarpiu neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo buvimo LAVL atskirais laikotarpiais nuo 2014-01-23 iki 2015-07-28 metu 56 dienas buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m² plotą.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia (lot. be kita ko), nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95). Taigi, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

10. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo laikymo LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sąlygomis jis patyrė nepatogumus, pažeminimą. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, nes valstybė pagal teisės aktus 56 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsakovės atstovė nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

11. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

12. Pareiškėjo teigimu, LAVL palatose buvo įrengtas atviras tualetas, dėl to nebuvo privatumo. Be to, tualete nebuvo įrengtas sėdimas klozetas.

12.1. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (originali redakcija) 21 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, jog atskirą nuo palatos tualeto įrengimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas. Taigi teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo, taip pat šalto vandens tiekimo sistema.

12.2. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog LAVL atsiliepime išdėstyti argumentai, esą sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto gali būti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiškai. Atitinkamai, tai, kad sanitarinio mazgo patalpos (tualetai) LAVL nebuvo atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, laikytina higienos normų reikalavimų pažeidimu. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tualeto patalpa su atskira oro šalinimo sistema bei techniškai tvarkingais santechniniais įrenginiais yra įrengta LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-11-25 iki 2015-12-01 (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikros aktas Nr. 13(15.3)-PA-2090 (b. l. 71–72)).

12.3. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

12.4. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LAVL palatose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.

13. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad LAVL palatose nebuvo tinkamo apšvietimo ir vėdinimo, jose buvo buitinių parazitų.

13.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas).

13.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog G. R. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-29 raštas Nr. 13(15.10)-2-16194 (b. l. 116), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų LAVL.

13.3. Remiantis byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 63–74), matyti, jog LAVL palatose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant palatas Nr. 2 ir Nr. 5, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) apšvietos bei vėdinimo reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

13.4. LAVL prie atsiliepimo pridėjo 2014-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 57-1/500 (b. l. 75–78) dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo LAVL patalpose. Šios sutarties pagrindu UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo sutartyje numatytose patalpose vieną kartą per mėnesį vykdyti graužikų bei vabzdžių kontrolės ir naikinimo darbus. Šias aplinkybes patvirtina LAVL pateikti Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalai (b. l. 32–54), iš kurių matyti, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje ir Chirurginiame skyriuje 2014 m. sausio-gruodžio mėnesiais bei 2015 m. sausio-spalio mėnesiais buvo atliekami kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad LAVL yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.).

13.5. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl LAVL palatų antisanitarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.

14. Skunde pareiškėjas nurodo, kad į dušą jis buvo vedamas tik kartą per savaitę, dušo patalpos buvo prastos būklės, veikė ne visos dušo galvutės.

14.1. Pareiškėjas nepateikė šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų (įskaitant naudojimąsi dušu) būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas institucijas.

14.2. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta LAVL direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 patvirtinta Pacientų naudojimosi dušu tvarka bei naudojimosi dušu grafikas (b. l. 55–58). Byloje taip pat pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikros aktas Nr. 13(15.3)-PA-2090 (b. l. 71–72), kuriame užfiksuota, jog LAVL Chirurginio skyriaus dušų patalpos atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama 1 kartą per savaitę arba dažniau esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą. Daugiau duomenų, kad pareiškėjo buvimo LAVL metu būtų nustatyti kokie nors dušų patalpų įrengimo bei priežiūros reikalavimų pažeidimai, byloje nėra. Tuo tarpu ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę nusiprausti po dušu, šioje byloje taip pat nėra.

14.3. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.

15. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą bei tai, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas trumpais laikotarpiais (iki 12 dienų), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 715 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. R. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas