Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1152-156/2016 pagal ieškovo D. G. individualios įmonės (toliau – IĮ) ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. G. IĮ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 3742,65 Eur žalos atlyginimą ir 700,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog atsakovas R. M. nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 7 d. dirbo ieškovės D. G. IĮ vairuotoju – ekspeditoriumi. 2015 m. birželio 29 d. Lenkijoje Bialystoko mieste įvyko eismo įvykis, kuriame kaltininku pripažintas vilkiko (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. M.. Eismo įvykio metu buvo stipriai apgadinta vilkiko (duomenys neskelbtini) kabina ir priekaba šaldytuvas E. I. nurodė, kad dėl įvykio apgadintų šaldytuvo ir vilkiko kabinos remonto, transporto priemonių bei vairuotojų pargabenimo įmonei padaryta žala sudaro 3742,65 Eur. Žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. M.. Nurodė, jog, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei D. G. IĮ iš atsakovo R. M. 3742,65 Eur žalos atlyginimą ir 700,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Radviliškio rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 30 d. gautas atsakovo R. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atsiliepimas į D. G. IĮ pareikštą ieškinį. Atsakovas prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad dirba kitoje įmonėje ir nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo komandiruotėje užsienyje, dėl šios priežasties pasirašyti ir pateikti teismui atsiliepimą į ieškovo D. G. IĮ pareikštą ieškinį neturėjo galimybės, todėl prašo šią aplinkybę pripažinti svarbia ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės, sudaryti galimybę savo teises ginti teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovo R. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, jo šeimos nariui – žmonai, tačiau atsakovas R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas už akių buvo priimtas ir ieškinys patenkintas visiškai. Teismas pažymėjo, jog atsiliepimui pateikti atsakovui buvo nustatytas 30 dienų terminas, teismo pranešimas ir ieškinio nuorašas 2016 m. balandžio 9 d. buvo įteikti atsakovo sutuoktinei, tačiau laiku, iki 2016 m. gegužės 9 d., atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Sprendė, kad atsakovo buvimas komandiruotėje nėra pateisinama priežastis nepateikti atsiliepimo, be to, pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą atsakovas neprašė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nuo ginčo pradžios tarp šalių atsakovas turėjo atstovą – nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, buvo atstovaujamas profesinės sąjungos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) R. M. prašo teismo nutartį panaikinti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių panaikinti ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 287 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šalis, teikianti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nurodė, jog prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateikti duomenys, kad šiuo metu jis dirba UAB „Baltic transline transport“; kad nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo komandiruotėje užsienyje, tai patvirtina pridėti darbdavio įsakymai. Kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti jo žmonai, o iš komandiruotės užsienyje atsakovas grįžo tik 2016 m. gegužės 24 d., neturėjo galimybių laiku pasirašyti ir pateikti teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Atsakovo nuomone, atsiliepimo pateikimo termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir nepriklausančios nuo atsakovo valios, atsakovas negalėjo nuspėti, ar ieškovas kreipsis į teismą ir tam ruoštis – nevykti į komandiruotes, kad galėtų pats asmeniškai gauti procesinius dokumentus, be to, atsiliepimo nepateikimo terminas praleistas labai nežymiai bei nesudaro prielaidų kalbėti apie bylos vilkinimą. Atsakovas pažymėjo, jog teismo pozicija dėl atstovo turėjimo yra visiškai nepagrįsta, kadangi vien tai, kad profesinės sąjungos atstovas atstovavo atsakovą darbo ginčų komisijoje, nesudaro prielaidų teigti, kad profesinė sąjunga galėjo veikti savarankiškai, be atsakovo valios pareiškimo, be to, jai nebuvo siunčiami ir jokie procesiniai dokumentai.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas glaustai, o prie jo pridėtame atsiliepime į ieškinį išsamiai pasisakė ir išdėstė motyvus dėl priimto sprendimo neteisingumo, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė ir vertino itin formaliai, nepasisakė dėl argumentų, išdėstytų atsakovo pareiškime, todėl neteisingai taikė sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, taip pažeidė apelianto teises į teisingą teismą, kuris sprendimą priima tik visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė D. G. IĮ prašo skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, tinkamai vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) R. M. atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo R. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (LR CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos LR CPK 285 straipsnyje. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistos nė vienos iš šalių teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, LR CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 straipsnio 5 dalis). Neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, ginant savo interesus.

LR CPK 287 straipsnio nuostatos numato pareiškimui paržiūrėti sprendimą už akių keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, atsakovui R. M. nepateikus atsiliepimo į ieškovo D. G. IĮ ieškinį (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis) (b. l. 52–53). Apeliantas (atsakovas) R. M. 2016 m. gegužės 30 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį (b. l. 56–62). Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino, pareiškime apeliantas (atsakovas) nurodė priežastis, dėl kurių per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Nurodė, jog šiuo metu dirba UAB „Baltic transline transport“. Procesinius dokumentus (ieškovo ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) gavo ir priėmė jo žmona (b. l. 51), kadangi tuo metu nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. jis buvo išvykęs į darbinę komandiruotę užsienyje. Apeliantas (atsakovas) nurodė, kad jo buvimo komandiruotėje faktą patvirtina prie pareiškimo pridedami darbdavio įsakymai Nr. 160401/55 ir Nr. 160430/08. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog dokumentų, apie kuriuos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kalba atsakovas, byloje nėra. Apeliantas (atsakovas) nurodė, kad, būdamas išvykęs, neturėjo galimybės pasirašyti atliepimo, be to, neturėjo galimybės įgalioti tai padaryti ir kito asmens. Pirmosios instancijos teismas nelaikė atsakovo R. M. buvimo komandiruotėje pateisinama priežastimi nepateikti atsiliepimo ir 2016 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b. l. 72–74). Apeliacinės instancijos nuomone, vertinti, kad apeliantas (atsakovas) R. M. byloje buvo visiškai pasyvi šalis, negalima. Byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip piknaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovas pareiškime nurodė priežastis, kodėl nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškovo ieškinį per teismo nustatytą terminą, procesinis terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyviai egzistavusių, o ne subjektyvių (apelianto pasyvumas) priežasčių. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį.

LR CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktame atsakovo atsiliepime nurodomos aplinkybės bei atsakovo argumentai dėl ieškovo ieškinio, apeliacinio teismo nuomone, gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. LR CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (LR CPK 287 straipsnio 2 dalis 4 punktas). Dėl šios priežasties, siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis naikintina ir apelianto (atsakovo) pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį.

Prašymą peržiūrėti sprendimą už akių perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.