Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
1-1017-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08254-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1017-1057/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08254-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. vasario 18 d., apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.32 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą sudavė per galvą savo motinai B. L., taip sukeldamas nukentėjusiajai B. L. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su motina B. L. nuosavame name. Namas priklauso motinai. Vakar šventė motinos gimtadienį. Apsižodžiavo prie stalo su motina, ši kėlėsi prie jo, „lindo”, o jis tuomet uždėjo ranką jai ant viršugalvio ir ją pasodino atgal ant kėdės, kad „nelįstų”. Visa tai matė jo dukterėčia I. Š., dar buvo švogeris, bet nežino, ar jis kažką matė. Kai viskas įvyko, visi jau buvo stipriai išgėrę. Greičiausiai Ieva ir iškvietė policiją. Pragyvenimui uždirba atlikdamas vienkartinius darbus, taip pat turi santaupų, nes neseniai grįžo iš Danijos, kur dirbo. Motina yra pensininkė ir invalidė. Buvo išgėręs, todėl nežino, ar galėjo sukelti fizinį skausmą motinai. Nežino ar jai skaudėjo, ji pati nesakė, kad jai skaudėtų (b. l. 25).

Papildomos apklausos metu R. L. parodė, kad tvirtina savo pirminės apklausos metu duotus parodymus ir paaiškino, kad įvykio metu jis konfliktavo su dukterėčia ir mama. Mama šaukė, matyt mėgino jį nuraminti. Konflikto metu jis prisimena, kad kumščiu trenkė mamai per galvą. Kur tiksliai pataikė, nežino. Visos įvykio sekos nurodyti negali dėl girtumo. Dėl savo poelgio labai gailisi, pažada mamos atsiprašyti. Daugiau taip nesielgs (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji B. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi R. L.. Sūnus šiuo metu nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Santykiai su sūnumi geri, bet kai būna girtas, kelia konfliktus. 2018-02-17 buvo jos gimtadienis. Dienos metu namuose buvo sūnus. Į svečius atėjo anūkė I. su šeima. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Ji negėrė. Nakties metu, apie 02.00 val., tarp I. ir R. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio. Jie ėmė bartis. Ji juos mėgino nuraminti. Konflikto metu sūnus kumščiu sudavė jai per galvą. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Ieva iškvietė policiją. Į medikus nesikreips, sužalojimai nepadaryti. Sūnus ir anksčiau prieš ją smurtavo, bet policijos nekvietė. Sūnui pretenzijų neturi (b. l. 17).

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 18 d. dirbant kartu su vyr. patruliu J. P. apie 02.35 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos neblaivus dėdė atsisako pasišalinti iš pranešėjos namų. Atvykus minėtu adresu prie įėjimo durų išgirdo barnį, užėję į namo vidų kambaryje rado tris asmenis (I. Š., 2,12 prom., R. L., 2,32 prom., B. L., pasitikrtinti neblaivumą nesugebėjo), kurie tarpusavyje pykosi. Aiškinantis aplinkybes sužinojo, kad policiją kvietė I. Š., kuri teigė, kad ji išėjo į kiemą ir išgirdo B. L. šaukimą. Įbėgusi į kambarį, kuriame buvo B. L. su savo sūnumi R. L., ji paklausė, kas atsitiko, o B. L. pasakė, kad jos sūnus jai trenkė per galvą. I. Š. bandė atitraukti R. L. nuo močiutės, bet jis pradėjo priešintis ir bandė trenkti I. Š., todėl ji gindamasi jį atstūmė ir iškvietė policiją, nes bijojo, kad R. L. gali sumušti ne tik močiutę, bet ir ją pačią. B. L. girdint jam ir porininkui taip pat patvirtino, kad sūnus jai sudavė į galvą (kiek kartų, ji nepasakė), tai yra užfiksuota vaizdo įraše, kuris yra įkeltas į PRIIR. Taip pat ji nurodė, kad sūnus smurtauja pastoviai, bet į policiją ji nesikreipė. Išsiaiškinus aplinkybes buvo nustatyta fizinio smurto faktas, todėl R. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Nori pabrėžti, kad visi įvykio dalyviai buvo girti. Įvykio metu nepilnamečių nebuvo (b. l. 10).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. vasario 18 d., apie 02.38 val. gautas pranešėjos I. Š. pranešimas, kad jos neblaivus dėdė atsisako pasišalinti iš jos namų, (duomenys neskelbtini), namuose vaikų nėra, GMP atsisakė, visi vietoje, laukia (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2018 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, jog 2018 m. vasario 18 d., apie 02.39 val., pagal gautą pranešimą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė I. Š., kad 2018 m. vasario 18 d., apie 02.35 val., (duomenys neskelbtini), sūnus R. L. smurtavo prieš savo motiną B. L., sudavė kelis kartus per galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Visi įvykio dalyviai girti. B. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu (trenkė į galvą), smurtas kartojasi pastoviai, sūnus R. L. muša ją dažnai (b. l. 6-7).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl laikytina jo artimąja giminaite.

Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad šventė motinos gimtadienį, visi buvo stipriai išgėrę, prie stalo apsižodžiavo su motina, konfliktavo su motina ir dukterėčia ir konflikto metu jis trenkė kumščiu savo mamai per galvą. Nukentėjusioji B. L. taip pat nurodė, kad 2018-02-17 buvo jos gimtadienis, namuose buvo sūnus, į svečius atėjo anūkė Ieva su šeima, visi vartojo alkoholinius gėrimus, ji negėrė, nakties metu, apie 02.00 val., tarp Ievos ir Rolando kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, jie ėmė bartis, ji juos mėgino nuraminti ir konflikto metu sūnus kumščiu sudavė jai per galvą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymuose užfiksuotas aplinkybes. Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis R. L. panaudojo prieš nukentėjusiąją B. L. fizinį smurtą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. L. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, be to prašė sumažinti bausmę (b. l. 42).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė netiesiogine tyčia. Anksčiau neteistas (b. l. 37), kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 40-41), nedirba (b. l. 38, 39). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 32, 33) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas pažymi, jog skiriama bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, t. y. negali būti nei per švelni, nei per griežta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes darytina išvada, jog prokurorės siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai veikai. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Prokurorė pareiškime taip pat siūlo skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (išklausyti visą programos kursą). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, kuri, teismo vertinimu gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

R. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. vasario 18 d., 02.40 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 11.23 val., t. y. dvi dienas (b. l. 21, 22), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra; civilinis ieškinys nepareikštas; laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei išdirbti 90 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei išdirbti 90 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 18 d., 02.40 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 11.23 val., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti R. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti R. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: