Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-603-540/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
A5.-603-540/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00370-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-603-540/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00370-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Ilonai Marijai Jakštienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. sausio 26 d., 01.20 val. Kaune, Laisvės al. 118, V. L., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, neužtikrino, kad 2019 m. sausio 26 d. striptizo klube (duomenys neskelbtini) dirbę N. P. ir L. T. būtų sudarę rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad N. P. yra jo draugas, su kuriuo bendrauja apie 10 metų. Jis į klubą gali ateiti kada nori ir išgerti. Įvykio vakarą V. L. buvo išvykęs. Vėliau sužinojo, kad į klubą neblaivus buvo atėjęs N. P., kuris dar bare šiek tiek išgėrė. Žino, kad tą vakarą dirbęs administratorius L. V. paprašė N. P. įleisti žmones į barą bei juos apžiūrėti, nes pats L. tuo metu buvo užsiėmęs. Realiai klube N. P. nedirbo. Su L. T. dėl darbo V. L. bendravo per Facebook. Jie sutarė, kad ji ateis į klubą ir kelias dienas pasibandys padirbti striptizo šokėja. Jie sutarė, kad pasibandymui jai drabužiai nebus duodami bei už tai jai joks užmokestis nebus mokamas, tik ji galės pasiimti arbatpinigius. Žino, kad L. T. bandė šokti dvi dienas. Po atlikto patikrinimo ji toliau dirbti klube nepanoro.

Liudytojas M. J. parodė, kad su kolega gavo užduotį patikrinti striptizo klubą (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 26d. nuėjus į klubą ir paskambinus į duris, jas atidarė vyras, kuris paprašė jų pateikti asmens dokumentus, atliko jų dalinę apžiūrą, paklausė ar neturi draudžiamų daiktų bei nurodė nueiti prie baro susimokėti už įėjimą. Jiems susimokėjus, buvo paleista muzika ir viena mergina sušoko šokį. Po to sušoko kita. Tada buvo pradėtas atlikinėti patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog juos įleido N. P. bei jiems pirma šoko L. T., su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys. Jie abu parašė paaiškinimus. Daugiau lankytojų tą naktį nebuvo, nes jiems pradėjus patikrinimą, klubas buvo uždarytas.

Liudytojas N. P. parodė, kad 2019 m. sausio 26 d. jis užėjo į klubą pas savo draugą V. L., bet jo klube nebuvo. Klube dirbo L. V., kuris tvarkėsi prie baro. Lankytojams paskambinus į klubo duris, L. jo paprašė atidaryti duris ir įleisti lankytojus. Liudytojas nuėjo ir įleido du lankytojus. Juos apčiupinėjo, paprašė dokumentų bei nurodė nueiti prie baro ir susimokėti. N. P. yra klube dirbęs administratoriumi bei šiuo metu dirba apsaugos tarnyboje, todėl jam žinoma lankytojų patikrinimo eiga. Daugiau tą vakarą kitų lankytojų neįleidinėjo.

Liudytoja L. T. parodė, kad V. L. rado jos CV ir jai parašė į Facebook. Jis jai parašė, kad ji ateitų į klubą pabandyti padirbti. Jie sutarė, kad jei jai darbas tiks, jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis bei arbatpinigiai. Jos darbo laikas 8 val. Sutarė, kad pabandymui pašokti ji atsineš savo drabužius. Ji į klubą buvo atėjusi du vakarus. Vieną vakarą L. T. nešoko, o tik žiūrėjo kaip šoko kitos merginos, o antrą vakarą ji sušoko vieną šokį, po kurio buvo atliekamas patikrinimas.

Institucijos, surašiusios protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė Ilona- Marija Jakštienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. sausio 26 d. atlikto patikrinimo striptizo klube metu buvo rasti nelegaliai dirbantys darbuotojai, todėl mano, kad V. L. kaltė pilnai įrodyta.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); 2019 m. vasario 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad 2019 m. sausio 26 d. patikrinimo metu striptizo klube (duomenys neskelbtini) dirbo N. P. ir L. T., su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (b. l. 2-3); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. sausio 26 d. faktų fiksavimo pažyma (b. l. 4-5); L. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis bendrovėje dirba pilnu etatu, darbo laikas nuo 22.00 val. iki 06.00 val., gauna minimalų darbo užmokestį. Dirba prie baro, palaiko bendrą tvarką, pilsto gėrimus, dirba su kasos aparatu. Įprastai klientai susimoka prie baro, tačiau yra galimybė ir atnešti klientams sąskaitą prie stalo. Jis bendravo su N. P. ir pakvietė jį apsilankyti klube šį vakarą. N. atvyko kaip lankytojas. Paskambinus į klubo duris, jis, kadangi pats valėsi barą, paprašė N. pažiūrėti kas atvyko, apžiūrėti žmones ir juos įleisti. Kiek jis čia dirba, tai pirmas kartas, kai paprašė N. apžiūrėti klientus, už tai N. nieko nemokėjo. Klientams sumokėjus už įėjimą ir už energetinius gėrimus, jis neišdavė kasos kvitų, kadangi iš streso nespėjo. Atėjus specialistams, merginos pradėjo šokti. Šokėja L., kuri atliko pirmąjį šokį, šiame klube šoko antrą dieną, dėl jos teikiamų šokio paslaugų šiame klube ji tarėsi su vadovu. Vadovas jį buvo informavęs, kad ateis mergina pabandyti pašokti. Ar vadovas jai mokėjo, jis nežino. Jis pinigų šokėjai nemokėjo (b. l. 6); V. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad N. P. yra buvęs darbuotojas ir klubo bei jo draugas, kuris tą vakarą atėjo išgerti. Iš jo pinigų neima. Jis dažnai užvažiuoja į klubą, kai dirba ekipažo reagavime. Tą vakarą jų apsaugos darbuotojas A. D. negalėjo dirbti, o N. buvo mieste ir užėjo draugiškai. Būna, kad jis užeina ir kai būna apsauginis. Niekada N. P. nemoka, ir jis jiems nemoka už gėrimus ar kavą. L. T. tik paprašė pasibandyti, pasižiūrėti kaip vyksta toks darbas ir ar jai tiktų. Ji galėjo ateiti ir išeiti kada tik nori. Ji atsinešė savo drabužius bei batus ir jai nebuvo mokėta nei cento, ji galėjo tik pasilikti tik arbatpinigius, jeigu tokių gautų. Ji visiškai nesusijusi darbo santykiais, tik buvo ten ir stebėjo darbą bei bandė rinktis arbatpinigius (b. l. 7); L. A. paaiškinimas, kuriam nurodyta, kad ji yra pasirašiusi sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią atlieka sceninius kūrinius. Patalpomis naudojasi neatlygintinai. Klube šoka savo noru, nieko neverčiama, savo laisvu laiku. Gauna arbatpinigius, kuriuos deklaruoja (b. l. 8); N. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. sausio 26 d. sėdėjo bare (duomenys neskelbtini) ir gėrė. Į klubą jį įleido L. V., kuris yra geras pažįstamas, už įėjimą nemokėjo. Kadangi klube nebuvo apsaugos darbuotojo, todėl Linas jo paprašė, kad jis patikrintų žmones, kurie ateina. Atėjus VMI specialistams, jis paprašė jų asmens dokumentų, apžiūrėjo ar neturi neleistinų ar draudžiamų daiktų. V. jam pasakė, kad įėjimas kainuoja 20 eurų, todėl jis tik paprašė iš klientų susimokėti. Šitoje įstaigoje dirbo prieš keletą metų, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o į šį klubą užsuka kaip klientas (b. l. 9); L. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad bendrovėje dirba slenkančiu grafiku, dirba nuo 22.00 val. iki 06.00 val., gauna 350,00 eurų darbo užmokestį, kuris pervedamas į sąskaitą. Jeigu klientas nori nusipirkti šokį ar kitą paslaugą, tada jis susimoka prie baro ir tik tada pradeda teikti paslaugas. Gautus arbatpinigius pasilieka sau (b. l. 10); Ž. A. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad klube dirba pilnu etatu, darbo laikas nuo 22.00 val. iki 06.00 val., gauna 350,00 eurų darbo užmokestį, kuris pervedamas į sąskaitą. Jeigu klientai užsisako paslaugą, tada jie susimoka prie baro ir tik tada pradeda šokti. Arbatpinigius pasilieka. Darbo drabužius nusipirko iš savo pajamų, vadovas jokių išlaidų nekompensavo (b. l. 11); L. T. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. sausio 26 d. ji oficialiai nedirbo (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nėra pasirašiusi. Šioje bendrovėje antrą dieną pasibando šokėjos darbą. Kol kas jokių pinigų ir bendrovės negavo, taip pat negavo ir jokių arbatpinigių iš klientų. Bendrovės vadovas darbo rūbų nesuteikė, apsirengusi savo rūbais. Dėl darbo šiame klube tarėsi su bendrovės darbuotoju L. V., kiek žino, jis bendrovės vadovą informavo dėl jos atliekamų šokių paslaugų šioje bendrovėje ir gavo vadovo sutikimą. Su vadovu asmeniškai susitikusi kol kas nebuvo. Jam buvo nusiuntusi savo CV, jis ją informavo, kad darbo pradžioje darbo užmokestis bus minimalus. Taip pat nėra sudariusi ir jokios kitokios sutartie su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai yra patalpų nuomos ar pan. (b. l. 12).

Byloje surinkta V. L. charakterizuojanti medžiaga: administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad V. L. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 13-15).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2019 m. sausio 26 d. 01.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančiame striptizo klube (duomenys neskelbtini) N. P. įleido į klubą du lankytojus bei paprašė jų pateikti asmens dokumentus, atliko jų dalinę apžiūrą, paklausė ar neturi draudžiamų daiktų bei nurodė nueiti prie baro susimokėti už įėjimą. Abiems lankytojams susimokėjus, buvo paleista muzika ir L. T. sušoko striptizo šokį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L., nepripažindamas kaltės, iškėlė versiją, kad 2019 m. sausio 26d. nei N. P., nei L. T. realiai klube nedirbo. V. L. teigimu, N. P. į klubą užėjo tik kaip jo draugas ir nuolatinis lankytojas išgerti, o duris atidarė tik administratoriaus L. V. paprašytas, tačiau jokių darbinių funkcijų neatliko ir jam joks užmokestis nebuvo sumokėtas. L. T. realiai klube taip pat nedirbo, o tik atėjusi į klubą antrą naktį bandė ar jai toks darbas tiktų ir jai buvo leista paimti arbatpinigių, jei tokių būtų gavusi. Nors V. L. kaltės nepripažino, tačiau ji pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o jo paaiškinimų davimas vertinamas tik kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija ir bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Tiek iš liudytojo N. P., tiek iš liudytojo M. J. parodymų matyti, kad VMI specialistams M. J. ir K. Š. atvykus į striptizo klubą (duomenys neskelbtini), juos į klubą įleido N. P., kuris paprašė jų pateikti asmens dokumentus, atliko jų dalinę apžiūrą, paklausė ar neturi draudžiamų daiktų bei nurodė nueiti prie baro susimokėti už įėjimą. Tokie N. P. veiksmai parodo, jog jis atliko apsaugos darbuotojo funkcijas. Kaip matyti tiek iš V. L. paaiškinimo, tiek iš N. P. ir M. J. parodymų, patikrinimo naktį joks kitas apsaugos darbuotojas klube nedirbo. Iš pirminio V. L. paaiškinimo ( b. l. 7) matyti, kad 2019 m. sausio 26d. naktį jų apsaugos darbuotojas A. D. negalėjo dirbti, o N. buvo mieste ir draugiškai užėjo į klubą. Iš byloje esančio L. V. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad jis dirba prie baro, palaiko bendrą tvarką, pilsto gėrimus, dirba su kasos aparatu. Surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad patikrinimo naktį striptizo klube (duomenys neskelbtini) joks kitas apsaugos darbuotojas nedirbo, o apsaugos darbuotojo funkcijas atliko N. P.. Nors V. L. ir N. P. patvirtino, kad už dviejų klientų įleidimą N. P. joks darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, tačiau nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog buvo gautas pelnas ir nauda iš darbuotojų darbo, todėl kiekvienu atveju nebūtina nustatyti, ar atlyginimas buvo išmokėtas, ar dėl jo tik buvo susitarta. Nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, o tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina fakto, jog darbuotojas atliko konkrečias darbines funkcijas darbdavio naudai. VMI specialistams patikrinus buvo nustatyta, jog N. P. 2019 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas bei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 26 d. striptizo bare striptizo šokį sušoko L. T., kuri tiek jos pačios, tiek ir V. L. teigimu, antrą naktį buvo atėjusi į klubą pabandyti pašokti ir įsitikinti ar jai toks darbas tinka. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos paaiškinimai apie darbuotojos susipažinimą su darbo sąlygomis bei pabandymą padirbti iš esmės atitinka darbo kodekse įtvirtintą išbandymo institutą. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. VMI specialistams patikrinus buvo nustatyta, jog L. T. 2019 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp V. L. ir N. P. bei L. T. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas N. P. bei L. T. darbą pripažinti nelegaliu.

Įmonės vadovas ar laikinai einantis jo pareigas, privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju V. L. buvo atsakingas už tinkamą darbo organizavimą jo bendrovei priklausančiame striptizo klube, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista pradėti dirbti nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad V. L. neužtikrino, jog N. P. bei L. T. pradėtų dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą informavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokiais veiksmais V. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. L. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant V. L. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jos jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama jo nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių, V. L. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį viršijantį minimalų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. L. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19097669089.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė