Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės K. M. įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir VšĮ „Advokatas“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei K. M. įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi buvo nutarta K. M. įmonei, įmonės kodas 164299858, adresas Šukės k., Darbėnų sen., Kretingos r., iškelti bankroto bylą.

2016 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas K. M. įmonės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties iškelti bankroto bylą.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą priimti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas dėl nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, ji įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 13 d.). Apygardos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis priimta išnagrinėjus ieškovų ieškinį žodinio proceso tvarka, todėl jos apskundimui taikomas CPK 335 str. 1 d. numatytas 7 dienų terminas. 2016 m. liepos 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie posėdį buvo pranešta tinkamai. 2016 m. liepos 4 d. nutartis atsakovui išsiųsta tą pačią dieną. Paskutinė diena pateikti arba paštu išsiųsti atskirąjį skundą buvo 2016 m. liepos 11 d. Atsakovo atskirasis skundas teismui išsiųstas 2016 m. liepos 15 d., teisme gautas liepos 18 dieną, tai yra praleidus CPK 335 str. 1 d. nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad apeliacinio apskundimo terminas praleistas ir atnaujinti termino neprašoma.

Apeliantas (pareiškėjas) K. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl 2016 m. liepos 4 d. nutarties iškelti bankroto bylą ir atnaujinti terminą skundui paduoti, priimti atskirąjį skundą nagrinėjimui.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad civiliniame procese yra įtvirtinta dalyvaujančių asmenų teisė skųsti pirmos instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui ir skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, nes yra išvykęs iš Lietuvos (išvykimas deklaruotas Gyventojų registre), o apie įmonės vykstantį procesą informuoja artimieji bei įmonės įgaliotas asmuo J. M.. Apie 2016 m. liepos 4 d. iškeltą įmonei bankroto bylą buvo sužinota tik 2016 m. liepos 14 d., kai keletą dienų buvo atvykta į Lietuvą ir 2016 m. liepos 8 d. gautą nutartį perdavė J. M.. Apeliantas akcentuoja, jog CPK 335 straipsnyje 1 dalyje terminas praleistas dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių ir procesinio termino praleidimo pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju taptų formaliu teisės į apeliaciją suvaržymu, būtų nieko nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nenustačius CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnis).

Kaip teisingai nustatė ir pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas, 2016 m. liepos 4 d. nutartis priimta išnagrinėjus ieškovų ieškinį žodinio proceso tvarka, todėl jos apskundimui taikomas CPK 335 straipsnyje 1 dalyje numatytas 7 dienų terminas. Byloje nustatytas ir neginčijamas CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti praleidimo faktas.

2016 m. liepos 4 d. nutartis atsakovui išsiųsta tą pačią dieną. Paskutinė diena pateikti arba paštu išsiųsti atskirąjį skundą buvo 2016 m. liepos 11 d. Atsakovo atskirasis skundas teismui išsiųstas 2016 m. liepos 15 d., teisme gautas liepos 18 dieną, tai yra praleidus CPK 335 straipsnyje 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Ši aplinkybė, jei praleistas terminas neatnaujinamas, yra pagrindas skundo nepriimti (CPK 315 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Pareiškėjas 2016 m. liepos 18 d. teikdamas atskirąjį skundą dėl 2016 m. liepos 4 d. nutarties, jokių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau pačioje 2016 m. liepos 4 d. nutartyje buvo visiškai aiškiai nurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Nenustačius praleisto termino atnaujinimo pagrindų ir nesant tokio prašymo, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti skundą.

Apeliantas 2016 m. liepos 29 d. atskirajame skunde dėl 2016 m. liepos 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, nes buvo išvykęs iš Lietuvos (išvykimas deklaruotas Gyventojų registre), o apie įmonės vykstantį procesą informuoja artimieji bei įmonės įgaliotas asmuo J. M.. Todėl prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, priimti atskirąjį skundą nagrinėjimui.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas (pareiškėjas) yra ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir VšĮ „Advokatas“ kreditorius, su kuriais nebuvo atsiskaityta per įstatymų numatytus terminus ir ieškovai tinkamai informavę apeliantą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei negavę atsiskaitymo, vadovaudamiesi LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d., 1 p. ir 6 str., kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui K. M. įmonei. Taigi, apeliantui dar iki bankroto bylos iškėlimo pradžios buvo žinoma apie kreditorių ketinimą kreiptis į teismą.

Antra vertus, akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodyti ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą (CPK 51 straipsnio 5 dalis). Apeliantas (atsakovas) K. M. įmonė 2016 m. kovo 29 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, o tai reiškia, jog bylą veda pats juridinis asmuo, t.y. apeliantas.

Trečia, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas buvo paskyręs bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir byloje nėra ginčo, kad apeliantas (atsakovas) apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai.

Todėl vien tai, kad apeliantas būdamas verslininkas, kuriam keliami didesni atsargumo, rūpestingumo, atidumo reikalavimai, nusprendė bylą vesti pats ir nepasirūpinęs tinkamu atstovavimu nedalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, nes buvo išvykęs iš Lietuvos bei dėl to praleido terminą atskirajam skundui paduoti, leidžia teismui konstatuoti netinkamą apelianto naudojimąsi procesinėmis teisėmis faktą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visetą sprendžia, jog termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastys nėra pripažintinos svarbiomis ir dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.