Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės R. G. ir atsakovo S. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui S. G., tretiesiems asmenims P. D. ir A. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei R. G. tretiesiems asmenims P. D. ir A. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei ieškovo S. G. priešieškinį atsakovams R. G. ir P. D. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1991-04-27 šalys sudarė santuoką, jiems 1991-08-20 gimė sūnus M. G.. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutrukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, tuo tarpu atsakovas pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes, anot jo, stengėsi dėl šeimos ir rūpinosi ja, o ieškovė iš namų, palikdavo ir nesirūpino šeima, būdavo neištikima. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato policijos nuovados 2008-10-24 nutarimas patvirtina, kad atsakovas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. Be to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nutarimu atsakovas baustas pagal ATPK 174 str., 187 str. 1 d. Netinkamą atsakovo elgesį patvirtino ieškovė, sutuoktinių sūnus, ieškovės motina S. D. bei atsakovo sesuo K. L. (CPK 177 str. 2 d.). Tuo tarpu atsakovas, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė (CPK 178 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, kuris ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes kolegija vadovaujasi ir kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 str. 2 d., CPK 3 str. 6 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo). Kolegija atsižvelgia, kad šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismo priteistas išlaikymas lygus šiam orientaciniam kriterijui.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsižvelgė, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra vienodos, bei spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatė teisiškai reikšmingus faktus. Kolegija pažymi, kad 800 Lt suma nėra maža, nes vaikui augant vaiko poreikiai didėja, o ieškovė, su kuria vaikas gyvena, yra priversta kompensuoti atsiradusius didesnius vaiko poreikius. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta 800 Lt suma iš esmės atspindi būtiniausias išlaidas vaiko poreikiams patenkinti bei atitinka protingumo reikalavimus (LR CK 1.5 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio, nustatinėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nepagrįsti. Išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 400 Lt ir 4500 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-09-20 iki 2009-09-20, atimant atsakovo sumokėtus 300 Lt, laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.). Apeliacinio skundų motyvais pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 sprendimą dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo nėra pagrindo.

Dėl paskolos sutarties

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, reglamentuojantį bendras sutuoktinių prievoles išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Byloje nustatyta, kad 2005-12-15 tarp R. G. ir P. D. sudaryta paskolos sutartis. Atsakovas nesutinka, kad paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir jos brolio nėra asmeninė ieškovės prievolė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu P. D. nurodė, kad pinigus skolino seseriai ir jos sutuoktiniui S. G. buto įsigijimui. Pinigus siuntė motinos vardu, ši paimdavo pinigus ir perduodavo R. G., o R. G. dalimis mokėdavo už butą ir buto remontą. Viso paskolino 52 000 Lt. Apie paskolą žinojo S. G., ne kartą susitikę ir telefonu su juo kalbėjo apie paskolą, pinigų grąžinimo galimybes. Teismo posėdžio metu I. K. nurodė, jog sutuoktiniams pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą pirko abu sutuoktiniai, susitarė, kad už butą bus mokama dalimis, kai reikėdavo pinigų, ji iš anksto skambindavo R. G. ir ši atnešdavo pinigus. Prisimena, kad du kartus gavo po 5000 Lt, o kai R. G. sumokėjo visą sumą, tada pasirašė pakvitavimą pas notarą. Remiantis šiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prievolė P. D. yra asmeninė. Tokiu atveju atsakovas, siekdamas, kad ieškovės prisiimta prievolė būtų pripažinta asmenine, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Būtent šią aplinkybę ištyręs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir jos brolio sudaryta paskolos sutartis buvo susijusi su bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį ir priskirdamas pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu P. D. sudarytą paskolos sutartį prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Šiuo atveju iš bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 160 000 Lt vertės; butą, su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) 70 000 Lt vertės; du garažus po 6 000 Lt vertės Taip pat kilnojamąjį turtą: automobilį, automobilio priekabą ir motorolerį. Bendra turto vertė 262 000. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė ir atsakovo atstovas sutiko su aukščiau nurodytomis turto kainomis. Nustačius, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, konstatuotina, kad jis dalijamas lygiomis dalis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nors šiuo metu gyvena užsienyje, tačiau faktiškai valdo butą, turi šio buto raktus, moka mokesčius, butas buvo įsigytas ir remontuotas panaudojant iš P. D. gautą kreditą, o ieškovė viena įsipareigoja sumokėti kreditą P. D., kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis butas priskirtinas ieškovei. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo lėšomis mokėjo už langų įstatymą (duomenys neskelbtini) bute. Taip pat apylinkės teismo pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra įsiskolinęs už butą (duomenys neskelbtini), ieškovė šiuo butu nesinaudojo nuo 2008 m. rugsėjo mėn., skolos teismo sprendimais yra priteistos iš atsakovo, todėl šiuos įsiskolinimus atsakovas privalo mokėti pats.

Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl piniginės 1 500 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė iš ieškovės 32 000 Lt piniginę kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Bendro turto vertė 260 000 Lt, atsakovui teko turto už 102 000 Lt, todėl pripažinus, kad ieškovės ir jos brolio sudaryta paskolos sutartis buvo susijusi su bendrąja sutuoktinių nuosavybe (52 000 : 2 = 26 000), lieka 32 000 Lt piniginė kompensacija. Skundžiamu sprendimu taip pat nuspręsta priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008-09-20 iki 2009-09-20, 4 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismui pateiktus atsakovo 207-08-15 ir 2007-10-03 skolos raštelius kolegija vertina kritiškai, nes jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jose nėra ieškovės parašo, nors rašteliuose nurodyta, kad pinigai skolinami šeimai (t. 2. b. l. 116–117).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinius skundus ieškovės ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.