Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. Š., nukentėjusiajam G. P., kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis, teistas: 1999-05-10 Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 271 str.2d., 271 str. 2 d. ( BK galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m. su 300 litų vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2003-11-04 veika perkvalifikuota ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 20 dienų, bausmės vykdymo atidėjimo laikas paliktas nepakeistas; 2001-05-03 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 104 str. laisvės atėmimu 8 m., subendrinta su 1999-05-10 Akmenės r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 9 m. laisvės atėmimo; 2011-08-02 teistas Akmenės r. apyl. teismo pagal BK 310 str. laisvės atėmimu 6 mėn.; 2013-05-22 Akmenės r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str.1 d. - 1 m. laisvės apribojimu, skiriant įpareigojimus, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 15-16 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, nukentėjusiajam G. P. tris kartus kumščiu smogė į veido kairę pusę, G. P. nugriuvus ant grindų dar tris kartus spyrė G. P. į galvą, taip padarydamas G. P. veido sumušimą, galvos smegenų sumušimą, nedidelę hematomą po kietuoju galvos smegenų dangalu, be neurologinės simptomatikos, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų trauma sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų.

Teismo posėdžio metu K. M. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta seniai, jie yra kaimynai, ne kartą yra kartu vartoję alkoholį. Įvykio dieną jis garaže prie namų aižė pupeles, kai atėjo P., pasiūlė išgerti su savimi atsinešto alaus. Išgėrus du butelius po 1 l talpos alaus, P. pasiūlė nueiti pas S. dar išgerti. Jie ten vėl gėrė alų, kartu gėrė S., D.. Begeriant, jis su P. susiginčijo dėl krepšinio, P. jam stvėrė už atlapų. Jis supyko ir sudavė kumščiu P. į veidą, o kai P. suklupo, dar keletą kartų jam sudavė kumščiu į veidą, o paskui dar koja kelis kartus spyrė gulinčiam P., atrodo, pataikė į galvą. Buvo labai supykęs, išėjo namo ir pagąsdinimui iš namų pasiėmė kūjį. Ar sakė, kad P. užmuš, neprisimena. Dėl tokio savo elgesio gailisi, jei būtų negėręs, taip nebūtų elgęsis. Jam dažnai išgėrus užeina pykčio priepuoliai, nes kažkada yra turėjęs sunkią galvos traumą, tai ir dabar atsiliepia. Nukentėjusiojo atsiprašo, tačiau nenori sutikti su jo pareikšto ieškinio suma, mano, kad ji per didelė. Kaltę pripažino iš dalies, nes nukentėjęs pats pradėjo konfliktą. Dėl visų kaltinime išdėstytų aplinkybių jis sutinka.

Kaltinamasis K. M. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes R. V. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis G. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 12 val. pasiūlė kaimynui K. M. pasiūlė eiti išgerti alaus pas kaimynę V. S.. Kai ten nuėjo, S. sugyventinio Ž. D. nebuvo, jis atvažiavo vėliau. V. B. neprisimena, tik žino, kad pas V. S. buvo kažkokia moteris. Jie gėrė alų ir vyną. Ž. D. po kiek laiko juos paliko ir nuėjo į viršų. Begeriant jis su K. M. kalbėjo apie krepšinį, bet konflikto lyg tai nebuvo. Jis net nepastebėjo kada ir kaip jam K. M. sudavė. Pirmą smūgį jis gavo į galvą, nuvirto ant grindų, o kai atsipeikėjo, K. M. sėdėjo ant jo ir kumščiu daužė į veidą, į galvą. Jam atrodė, kad K. M. jį ir spardė, nes jam skaudėjo visus šonus. Vėliau jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo ligoninės palatoje. Paaiškino, kad ir dabar jaučiasi blogai, nes jam sutrikusi koordinacija, lankosi pas šeimos gydytoją, vartoja vaistus. (19-20 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gyvenamojo namo vidų, kambaryje rasta didelė netvarka, ant stalo prikrauta tuščių alaus, vyno butelių, mėtosi cigarečių nuorūkos. Kambaryje rastas gulintis ant grindų, sumuštas nukentėjusysis G. P. ( 7-17 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 177/13(13) nurodyta, kad G. P. nustatyta: veido sumušimas, galvos smegenų sumušimas, nedidelė hematoma po kietuoju galvos smegenų dangalu, be neurologinės simptomatikos, senas nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Galvos smegenų trauma sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (30 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 9916/13(01) nurodyta, kad G. P. kraujyje rasta 1,49 promilės etilo alkoholio (36 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis K. M. parodė, namą (duomenys neskelbtini), parodė duris į namą, po to parodė, duris į namo šiaurinę dalį. Kambaryje K. M. parodė, kur 2013-08-32 sėdėjo G. P., kai jie gėrė, po to parodė, kur prie durų stovėjo G. P., kai K. M. jam tris kartus kumščiu smogė į veido kairę pusę, tada parodė, kur ant grindų nugriuvo G. P. ir parodė, kaip tris kartus spyrė G. P. į galvą (113-118 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. pateikė gumines šlepetes („kroksus“) (61 b. l.). Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad dešinės šlepetės priekinė dalis padengta rudos spalvos medžiaga panašią į kraują (62-64 b. l.). Šlepetės perduotos saugoti Telšių AVPK Akmenės rajono PK atsakingam pareigūnui ( b.l. 65-66).

Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013-08-31 iki pietų jos sūnus K. M. garaže aižė pupeles, po to jis kažkur išėjo. Ji suprato, kad sūnus galėjo nueiti pas V. S., nes ten yra landynė, geriama. Suprato, kad sūnus grįš namo girtas, jo bijo, todėl išėjo į daržą. Apie 15.30 val. jai paskambino kaimynė I. P. ir pasakė, kad K. M. grįžo girtas, įtūžęs, garsiai šaukė, kad užmuš P. ir pasiėmęs daiktą panašų į kirvį išėjo. Bėgdama namo, pamatė savo sūnų, jis rankoje nešėsi kūjį. Ji labai išsigando, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, laukė atvykstant policijos pareigūnų ir tik su jais nuvyko pas S. Įėjusi į namo vidų, pamatė, kad G. P. guli ant grindų, dejuoja, ant stalo buvo tušti alkoholio buteliai. Kai sūnus grįžo namo, ji matė, kad rankose jis nieko neturėjo (46-47 b.l.).

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 15-16 val. jis parke skynė slyvas, kai sutiko pažįstamą V. B.. Jos veidas buvo kruvinas, prakirsta lūpa, kruvinos rankos. i pasakė, kad ją sumušė K. M. per išgertuves akmeniniame name, kur gyvena V. S.. Jis vėliau buvo nuėjęs ten ir matė, kad P. visas kruvinas gulėjo ant grindų (48-49 b.l.).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. ji pas savo pusseserę V. S. (duomenys neskelbtini) k., gėrė. Vėliau atėjo G. P. su K. M., atsinešė alaus. Begeriant M. su P. dėl kažko susipyko. Ji tuo metu M. prašė cigaretės, jis kumščiu jai smogė į lūpas, prakirto lūpą, tada dar griebė už plaukų ir tempė. P. bandė ją užstoti, kažką sakė M., o M. nutempė P. nuo kėdės, parvertė ant grindų ir kumščiu smogė P. į galvą. Ji išsigando, išbėgo namo. Dėl jai suduoto smūgio ir tempimo už plaukų, ji pretenzijų K. M. neturi (50-51 b. l.).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su Ž. D.. 2013 m. rugpjūčio 31 d. pas ją atėjo pusseserė V. B., jos gėrė alų, vėliau atėjo G. P. su K. M.. Abu buvo girti, atsinešė alaus. G. P. sakė, kad skambino jos sugyventiniui Ž. D., prašė parvežti vyno. Begeriant K. M. su G. P. pradėjo pyktis, K. M. sudavė G. P., jie pradėjo stumdytis. K. M. kumščiais trenkė kelis kartus į galvą G. P., kuris nuo smūgių nuvirto ant grindų. Ji išsigando, išbėgo į antrą aukštą, nematė, kas buvo toliau, tačiau iš apačios girdėjosi triukšmas. Vėliau ji nulipo į pirmą aukštą ir pamatė kambaryje ant grindų gulintį sumuštą G. P., jo veidas buvo kruvinas. G. P. buvo sąmoningas, bet pasikelti jis negalėjo. .Po kiek laiko išgirdo koridoriuje triukšmą ir pamatė kaimynus K. M., kuris turėjo kūjį ir kaimynę A. Š., kuri kūjį iš K. M. atėmė. K. M. motina iškvietė policiją ( 52-53 b.l.).

Liudytojas Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 14 val. jam paskambino G. P., paprašė, kad jis parvežtų vyno iš parduotuvės. Nupirkęs 2 butelius vyno, parvažiavo namo, kambaryje buvo tik G. P. ir K. M., jie gėrė alų. Jo sugyventinės V. S. ir V. B. nebuvo. Vyną jis padėjo ant stalo ir išėjo miegoti į namo antrą aukštą, kas vyko vėliau, jis nežino. Vėliau jis nulipo žemyn, sutiko policijos pareigūnus, vėliau atvažiavo greitoje ir išvežė iš jo namų sumuštą G. P. (54-55 b. l.).

Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. po 17 val. ji laiptinėje sutiko girtą, įsiutusį kaimyną K. M., sustojęs prie jos pasakė „einu P. užmušti, jo nebebus“. Ji prašė, kad jis nieko nedarytų G. P., tačiau K. M. pasakė, kad eina pasiimti „kovaldą“, užmuš G. P.. Buvo daugiau kaimynų, visi sakė, kad jis nieko G. P. nedarytų. Bet jis nuėjo į garažą ir ji matė, kad iš ten išėjo su kūju, ėjo link Ž. D. namo. Ji jį pasivijo jau visai prie namo, įėjusi į kambarį matė, gulintį kruviną G. P.. Ji geruoju prašė K. M. nieko nedaryti, vos įkalbino, paskui paėmė iš jo kūjį. Netrukus atvažiavo ir policija, greitoji. (56-58 b.l.).

K. M. įvykdyta nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais, tyčia suduodamas kumščiais smūgius į galvą, po to nukritusiam spirdamas koja, taip sužalojo nukentėjusįjį, sukeldamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį, K. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad žalos nukentėjusiajam nukentėjusiajam neatlygino. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į nukentėjusiojo poziciją, kad jis kaltinamajam dėl pavartoto smurto neatleidžia. Atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (68 b.l.), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (80 b.l.), į psichikos sveikatos centro registrą ir priklausomybės ligų registrą įrašytas (87 b.l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (paties kaltinamojo paaiškinimu). Nusikaltimą K. M. padarė teistumui neišnykus, pagal BK 27 str. 1 dalį, asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, į tai, kad nukentėjęs kaltinamajam neatleido, K. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3, BK 64, 65 straipsnių tvarka subendrintina su 2013-05-22 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, pakeičiant šią bausmę laisvės atėmimu.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 1661,16 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo G. P. gydymo išlaidų atlyginimo (40-43 b.l.) Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais bei pateikta pažyma (44 b.l.), žala padaryta neteisėta nusikalstama veika, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, šis civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo K. M..

Nukentėjusysis G. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš K. M. 440 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad K. M. jį sumušus, dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos jis pirko vaistų už 300 litų ir dar turės pirkti už 140 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtine žala laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant deliktinę atsakomybę pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje turtinė žala suprantama kaip nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidos, kurios atsirado šalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, turi teisę į jos atlyginimą, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaistų pirkimo kvitus tik 142,92 Lt sumai, nors nurodė, kad pirko vaistų už 300 Lt. Nepagrįstas nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti 140 Lt už vaistus, kuriuos jis ateityje pirks. Esant nurodytomas aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadai, jog nukentėjusysis patyrė jo minėtus nuostolius ar dar juos patirs.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, o dėl to nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Šiame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje K. M. keletą kartų kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, tris kartus spyrė į galą, taip padarė G. P. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad civilinis atsakovas (K. M.) kaltais tyčiniais smurtiniaiūs veiksmais sukėlė civiliniam ieškovui fizinius pakenkimus ir taip padarė žalą pastarojo sveikatai. Išvardinti sužalojimai neabejotinai sukėlė ieškovui fizinį skausmą ir kentėjimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas neturtinę žalą patyrė visų pirma dėl sveikatos sužalojimo, o tai, kad sveikata buvo sužalota tyčinio nusikaltimo išdavoje, padidina civilinio ieškovo patirtą neturinę žalą ir daro patirtos turtinės žalos dydį mažai reikšmingą.

Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pats inicijavo išgertuves su kaltinamuoju, atsinešdamas alaus į garažą, vėliau – kviesdamas K. M. tęsti išgertuves kitoje vietoje, išgertuvių metu pats nukentėjusysis skambino ir prašė Ž. D. dar parvežti vyno. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis yra kaimynai, seniai vienas kitą pažįsta, nukentėjusiajam buvo žinoma apie kaltinamojo seniau turėtą galvos traumą ir ūmų jo būdą išgėrus svaigalų. Akivaizdu tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą bei tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus, bet jie nebuvo itin intensyvūs, ieškovas nepatyrė emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, jo bendravimo galimybės nesumažėjo. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad civilinio ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pakankamas 1000 Lt atlyginimas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – gumines šlepetes (kroksus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. M..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, keistina į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 307 str., teismas

nusprendžia:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti K. M. laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su 2013-05-22 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, pakeičiant ją laisvės atėmimu ir skirti K. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-31 iki 2013-09-01.

Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš K. M. 1661,15 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą 15 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti G. P. iš K. M. 142,92 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 92 ct) turtinės ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – gumines šlepetes (kroksus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. M..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.