- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 1-198-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00688-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- R.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui R. M., kaltinamajam E. M., gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei, nukentėjusiajai R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2012-06-12 apie 18 val., (duomenys neskelbtini) g., 80 m. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo esančiame beržynėlyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su A. K. metu, tyčia sudavė jam ne mažiau 5 smūgius rankomis ir diržu bei spardė į įvairias kūno vietas, padarė A. K. poodinę kraujosruvą juosmens kairėje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, taip pat smaugdamas A. K. kaklą diržu bei spausdamas kaklą padu padarė ūmų kvėpavimo veiklos sutrikimą, suspaudus kaklo organus: difuzines kraujosruvas kaklo minkštuose audiniuose priekiniame bei kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruvas kaklo priekinės dalies bei kairės pusės raumenyse, kraujosruvas apie kaklo kraujagyslių ir nervų pluoštus bei trachėją ir stemplę, paliežuvio kaulo didžiųjų ragų galų lūžimą, kraujosruvas minkštuose audiniuose apie paliežuvio kaulą bei skydines kremzles, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis A. K. 2012-06-12 apie 18.23 val. mirė. Tokiu būdu dėl asmeninių paskatų nužudė A. K. ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. M. kaltu dėl nužudymo prisipažino ir parodė, kad 2012-06-12 laikinai buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, (duomenys neskelbtini) g. Jis, J. B. ir B. išėjo iš namų. J. B. padavė 20 Lt, jie su N. B. nusipirko alkoholio, vyno ir nuėjo į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten visi išgėrinėjo, atėjo tų pačių namų gyventojai R., B., M., jie gėrė alų ir prisėdo prie jų. K. paskui priėjo. Išgėrė maždaug du butelius vyno. Jam ir N. B. reikėjo į darbo biržą registruotis, todėl apie 9.30 išėjo atsižymėti. Apie 13 val. grįžo atgal į miškelį, ten buvo B., M. ir K., B. miegojo, o kitu du gėrė. Jie prie jų prisidėjo. Po kiek laiko B. išėjo susitikti su motina. Tarp K. ir B. kilo žodinis konfliktas. B. pabandė pasiimti pilstuką, K. bandė jam spirti koja, susvirduliavo ir stvėrė už kojos, numovė batą. Kaltinamasis nurodė tada pradėjęs reikšti K. priekaištus, kad jis kelia ranką prieš neįgalųjį. Konfliktas stiprėjo, kaltinamasis pareiškė jam pretenzijas dėl jo dingusių daiktų, nes girdėjo, kad K. vagiliauja. Tada K. necenzūriniais žodžiais jį „pasiuntė“. Kaltinamasis sudavė jam keletą smūgių kumščiu, K. tada nurimo, tęsėsi išgertuves. Paskui dar paklausė, ar jis ėmė jo daiktus, o K. pasakė, kad ne jo reikalas, nes jis vogė ir vogs, tada kaltinamasis supyko ir ėmė talžyti jį kumščiais ir spyrė kojomis. Pataikė į įvairias vietas. K. vartėsi, į galvą stengėsi netaikyti, į krūtinę, sėdmenis, nugarą galėjo pataikyti. Ne daugiau penkiolikos smūgių sudavė K., bet ne mažiau nei penkis, rankomis ir kojomis. Ranką K. pats buvo nusibrozdinęs, kai bandė suduoti, gal pataikė į medį. Paskui tęsė išgertuves toliau. Grįžo B., pasakė jam kad muštynės dėl to, kad K. iš jo daiktus pavogė. Paskui K. vėl pradėjo keiksnotis, tada kaltinamasis supyko, sakė jam, kad reikia išsiaiškinti vyriškai. K. atsisakė. Tada kaltinamasis paėmė diržą, padarė kilpą, užnėrė jam, pradėjo jį kelti. M. M. pribėgo prie kaltinamojo, sakė kad prisidirbs ir jis liovėsi. Paskui su M. nuėjo dar alkoholio pirkti, grįžo, toliau gėrė. Po kiek laiko kažkas pradėjo vėl kalbėti apie tas vagystes, kad K. netvarkingai gyvena, savęs pats neprižiūri, kažkas pasakė, kad reikia jį pamokyti, kaltinamasis pasakė, kad jis jau atsiėmė savo už viską. Tada kažkuris pradėjo jį „traukti per dantį“, jam tada kažkas vėl užsiplieskė, vėl paėmė diržą, užmetė K. ant kaklo ir tempė jį, visu svoriu pakėlęs jį sėdintį. Tempė jį užnėręs kilpą 3-4 metrus. Paskui jis nejudėjo, pabandė pakrutinti jį koja. Jis jo neslėpė, išsigando, niekam nieko nesakė, paskui gėrė toliau. B. su broliu atėjo, tarp kaltinamojo su B. buvo žodinis konfliktas. Kaip jis paskui atsirado prie nakvynės namų, nežino. Ten jį ir sulaikė. Gailisi dėl to, kas įvyko, matyt alkoholis turėjo įtakos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. M. visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad nužudytasis K. yra jos sūnus iš pirmosios santuokos. Jis gyveno nakvynės namuose, nes neišsimokėjo už butą, išgerdavo. Turėjo šeimą, dukrą, buvo išsituokęs, su dukra nebendravo. Pareiškė ieškinius laidojimui dėl 555 Lt turtinės žalos ir 50 000 neturtinei žalai atlyginti, kuriuos prašė patenkinti.
Liudytoja B. A. parodė, kad 2012-06-12 iš nakvynės namų išėjo anksti. Buvo R. T., M. M., A. K. ir ji, beržynėlyje gėrė alų. Ji su R. nuėjo pas savo krikšto sūnų. Prieš jiems išeinat ten atėjo E. M., N. B. ir J. B.. Jie ten gėrė. Jai paskambino N. B. ir pasakė, kad A. blogai, kad epilepsija ištiko. Kai atėjo, pamatė, kad K. visas mėlynas. Kai ji atbėgo, E. M. buvo A. ant kaklo uždėjęs koją. Ji suriko „ką darai“, jis koją atitraukė ir atsisėdo. M. paėmė diržą, uždėjo A. ant kaklo, ji išsigando ir pabėgo. Nubėgo iki nakvynės namų, pasakė T., kas vyksta. Kai grįžo atgal, A. jau buvo negyvas. Policiją iškvietė jos brolis. E. M. sumušė A. K. dėl to, kad A. buvo pas jį kambary ir dingo batai bei telefono pakrovėjas. M. kaltino, kad jis pavogė tuos daiktus. E. M. pažinojo gal 2-3 mėnesius. Jai atrodė nieko žmogus, gerai bendravo.
Liudytojas A. A. parodė, kad tai buvo 2012-06-12, jis gyveno (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. Turėjo šuniuką, vesdavo pasivaikščioti. Kitame nakvynės namų gale, beržynėlyje, sėdėjo jo sesuo B. su draugu. Priėjo prie jų, išgirdo, kad netoliese geria kompanija. B. paskambino ir pasakė, kad A. mėlynuoja. Nuėjo su B. į miškelį. Pamatė, kad K. gulėjo ant žemės, o prie jo stovėjo du vaikinai. Vienas jam buvo ant kaklo koją uždėjęs. Vienas buvo pažįstamas, tai M., jis gyveno nakvynės namuose. Koją K. buvo uždėjęs M.. Priėjus arčiau sesuo puolė, nustūmė juos nuo A., ėmė rėkti. K. liko gulėti ant žemės, o jie pasitraukė tolyn. Ten buvo daug vaikinų. Vienas davė 20 litų, kad nueitų nupirkti alkoholio. Jis išėjo, po valandos ar dviejų jam paskambino sesuo ir pasakė, kad vėl lenda prie K., sakė, kad uždėjo ant kaklo kilpą, ar nori uždėti. Jis grįžo atgal į tą vietą, ten jau nieko nebuvo, buvo likęs vienas K.. Priėjus arčiau pastebėjo, kad jis be gyvybės ženklų. Paskambino policijai.
Liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nepiktuoju. K. nužudymo aplinkybių neprisimena. Tyrimo metu sakė tiesą. Jis paliko jį gulintį vieną, o jie nuėjo į darbo biržą, daugiau nieko nežino. A. jam sakė, kad nužudė E. ir M.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino, kad jį pažadino B. ir pasakė, kad A. K. diržu pasmaugė ( t.1, b.l.84).
2012-08-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. K. mirtis įvyko nuo ūmaus kvėpavimo veiklos sutrikimo, suspaudus kaklo organus. Į tai nurodo difuzinės kraujosruvos kaklo minkštuose audiniuose priekiniame bei kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruvos kaklo priekinės dalies bei kairės pusės raumenyse, kraujosruvos apie kaklo kraujagyslių ir nervų pluoštus bei trachėją ir stemplę, paliežuvio kaulo didžiųjų ragų galų lūžimas, kraujosruvos minkštuose audiniuose apie paliežuvio kaulą bei skydines kremzles, ryški cianozė ir gausios smulkios židininės kraujosruvos veido bei kaklo priekinio bei šoninių paviršių odoje, taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, po išoriniu širdies dangalu, po plaučių krūtinplėvėmis, širdies dešinės pusės išsiplėtimas ir persipildymas krauju, skystas tamsus kraujas kraujagyslių spindžiuose, veninis organų pilnakraujiškumas. Ūmus kvėpavimo veiklos sutrikimas, išsivystęs mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklo organus pasėkoje, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, mentės projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir poodinė kraujosruva kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrante vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 27-33).
2012-09-04 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. mirtis įvyko nuo ūmaus kvėpavimo veiklos sutrikimo, suspaudus kaklo organus: difuzinės kraujosruvos kaklo minkštuose audiniuose priekiniame bei kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruvos kaklo priekinės dalies bei kairės pusės raumenyse, kraujosruvos apie kaklo kraujagyslių ir nervų pluoštus bei trachėją ir stemplę, paliežuvio kaulo didžiųjų ragų galų lūžimas, kraujosruvos minkštuose audiniuose apie paliežuvio kaulą bei skydines kremzles. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno poveikio pasekoje. Sužalojimai kaklo srityje, dėl kurių įvyko nukentėjusiojo mirtis, galėjo būti padaryti tiek smaugiant diržu, tiek ir suspaudus kaklą padu (t. 1, b. l. 36-39).
2012-06-12 įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir atlikus apžiūrą paimti vyriški pusbačiai, puskojinės ir diržas (t. 1, b. l. 9-17). Saugomi Alytaus apskrities VPK (t. 1, b. l. 23).
2012-06-29 daiktų apžiūros protokole su priedais užfiksuota vyriškų pusbačių, puskojinių ir diržo, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra (t. 1, b. l. 18-21).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu M. M. iš jam parodytų atpažinti daiktų grupės atpažino diržą, kuriuo 2012-06-12 (duomenys neskelbtini) g. beržynėlyje konflikto metu E. M. smaugė A. K. (t. 1, b. l. 108-110).
N. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą (duomenys neskelbtini) g. esančiame beržynėlyje, kur 2012-06-12 konflikto prieš A. K. metu E. M. naudojo fizinį smurtą, smaugė diržu (t. 1, b. l. 146-149).
N. B. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu iš jam parodytų atpažinti daiktų grupės atpažino diržą, kuriuo 2012-06-12 (duomenys neskelbtini) g. esančiame beržynėlyje E. M. smaugė A. K. (t. 1, b. l. 151-154).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamasis E. M. visiškai prisipažino ir patvirtino esmines faktines bylos aplinkybes, kurios sutampa su liudytojų parodymais ir ekspertizių išvadomis. Kaltinamasis E. M. patvirtino, kad diržo kilpa užmetęs A. K. ant kaklo jį vilko, kol nustojo jis rodyti gyvybės žymes. Teismo medicinos ekspertizės išvada nustatyta, kad A. K. mirtis įvyko nuo ūmaus kvėpavimo veiklos sutrikimo, suspaudus kaklo organus: difuzinės kraujosruvos kaklo minkštuose audiniuose priekiniame bei kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruvos kaklo priekinės dalies bei kairės pusės raumenyse, kraujosruvos apie kaklo kraujagyslių ir nervų pluoštus bei trachėją ir stemplę, paliežuvio kaulo didžiųjų ragų galų lūžimas, kraujosruvos minkštuose audiniuose apie paliežuvio kaulą bei skydines kremzles. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno poveikio pasekoje. Sužalojimai kaklo srityje, dėl kurių įvyko nukentėjusiojo mirtis, galėjo būti padaryti tiek smaugiant diržu, tiek ir suspaudus kaklą padu. Taip pat ir liudytojai patvirtino, kad E. M. smaugė A. K., kuris nuo to ir mirė.
Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas E. M. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. M. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129 str. 1d.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi dėl to, kas įvyko. Teismas pripažįsta sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kad E. M. nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis E. M. charakterizuojamas patenkinamai, neteistas. Skiriant bausmę E. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai kad jis teisiamas pirmą kartą, E. M. pagal BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas bausmės vidurkiui.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje yra pareikštas nukentėjusios R. Ž. civilinis ieškinys 555 litai turtinei žalai ir 50 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Pažymėtina tai, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiosios patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Kadangi kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Nukentėjusioji neteko sūnaus. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pakankamai pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-05-24.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2012m. birželio 12d. iki 2013m. birželio 24d.
Priteisti iš E. M. nukentėjusiajai R. Ž. penkiasdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai ir penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus turtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus: dveji vyriški pusbačiai, kojinės, diržas, marškinėliai, džinsinės kelnės ( saugomi Alytaus VPK logistikos skyriuje) sunaikintini kaip beverčiai.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.