- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1469-653/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- „BnP Finance“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės „BnP Finance“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-45215-933/2017 pagal ieškovo „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovei R. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „BnP Finance“, AB kreipėsi į teismą (e. b. l. 1–6, 7–12), prašydama priteisti iš atsakovės R. S. 72,89 Eur negrąžintą kreditą, 79,97 Eur mokėjimo palūkanas, 6,56 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas).
2. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Finverta“ ir atsakovė R. S. 2015-02-26 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei suteiktas 140 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui. 2016-02-10 buvo sudarytas Priedas Nr. 5 prie vartojimo kredito sutarties, pagal kurį suteikto kredito terminas buvo pratęstas 60 dienų terminui, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 19,58 Eur kredito mokestį. 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus ir „BnP Finance“, AB buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Negrąžinus suteiktos kredito sumos per 60 dienų, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per 534 dienas sudarė 79,97 Eur.
3. Atsakovė R. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-21 sprendimu (e. b. l. 53–56) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei „BnP Finance“, AB iš atsakovės R. S. 72,89 Eur negrąžintą kreditą, 6,56 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (79,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad UAB „Finverta“ ir atsakovė 2015-02-26 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 49432, kuria atsakovei suteiktas 140 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui (iki 2015-04-27). 2016-02-10 buvo sudarytas Priedas Nr. 5 prie vartojimo kredito sutarties, pagal kurį kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas ir atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą nustatytu terminu ir sumokėti 19,58 Eur kredito mokestį, galutinė kredito grąžinimo data – 2016-04-10. 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus ir „BnP Finance“, AB buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20170213/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.
6. Teismas, vadovaudamasis teismų suformuota praktika, nurodė, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Teismas nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 str. nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (2017-02-14 pranešimas). Ieškovė nurodė, kad atsakovė laiku nemokėjo įmokų, nereagavo į ieškovo siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir įsiskolinimo nepadengė. Teismas vadovavosi CK 6.886 str. 1 d., 6.870 str. 1 d., 6.38 str. ir nustatęs, kad byloje nesant įrodymų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, priteisė iš atsakovės 72,87 Eur negrąžinto kredito.
7. Teismas, pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovė privalėjo juos įrodyti, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė.
8. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinyje už tą patį prievolės pažeidimą (kredito sumos grąžinimo termino praleidimą) atsakovei reiškia reikalavimus tiek dėl palūkanų, tiek dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgęs į tai, laikė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 79,97 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už 534 dienas po kredito grąžinimo termino, yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o už prievolės termino pažeidimą spręstinas klausimas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, nes ieškovė tokį reikalavimą yra pareiškusi ieškiniu.
9. Teismas nurodė, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, jog kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dienų nuo laiku negrąžintų ir (ar) nesumokėtų sumų. Teismas nurodė, kad ieškovės paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų ieškinio surašymo dieną sudarė 6,56 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą (e. b. l. 76–82, 84–90), kuriuo prašo:
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantei 79,97 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų;
2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų;
3) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimo dalį palikti nepakeistą;
4) priteisti apeliantei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį, t. y. teismas neskyrė mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų, kurios nagrinėjamu atveju pasireiškia delspinigių forma, ir yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu. Teismas nepagrįstai preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo pabaigos, yra netesybos.
12. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik grąžinti apeliantei suteiktą 132,95 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 19,58 Eur kredito mokestį, kurio bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 130,66 proc., per 60 kalendorinių dienų laikotarpį, bet ir toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių metinė norma numatyta sutarties specialiose sąlygose, ir sudaro 74,99 proc.
13. Teismo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais egzistuojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkcijų atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 str. 8 d. ir apeliantės prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesybomis. Šiuo metu galiojančio VKĮ 21 str. 2 d. numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatytu vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog sutartyje įtvirtinta 130,66 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka VKĮ reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 74,99 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama, juolab – iš viso nepriteisiama.
14. Teismui nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius ir modifikuojant sutartį mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas tenkintinas.
17. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas bei atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovė 2015-02-25 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 49432 (e. b. l. 16–23, 43–45), kuria atsakovei suteiktas 140 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui (iki 2015-04-27), taip pat nustatytos 167,65 Eur palūkanos už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo Kredito lėšų išmokėjimo iki Kredito grąžinimo dienos. 2016-02-10 buvo sudarytas Priedas Nr. 5 prie vartojimo kredito sutarties, pagal kurį kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas ir atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą nustatytu terminu ir sumokėti 19,58 EUR kredito mokestį, galutinė kredito grąžinimo data – 2016-04-10 (e. b. l. 41–42). 2017-02-13 tarp pradinio kreditoriaus ir „BnP Finance“, AB buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20170213/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis (e. b. l. 25–30). Pagal sutartį atsakovė liko skolinga 72,89 Eur negrąžinto kredito, 79,97 Eur mokėjimo palūkanų ir 6,56 Eur delspinigių.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo kredito sutarties nuostatas ir ieškovės reikalavimą priteisti 79,97 Eur mokėjimo palūkanas vertino kaip prašymą priteisti sutartines netesybas.
21. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
22. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, jog kredito gavėja įsipareigoja laiku ir pilnai grąžinti kredito davėjui pagal sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius bei visus kitus sutarties specialiosiose sąlygose išvardintus mokesčius ir mokėjimus. Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėja privalo mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais; 6.2 punktu šalys susitarė, jog kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjai dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjos įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu kredito davėjui, kai kredito suma yra įskaitoma į kredito davėjo sąskaitą; 6.3 punktu šalys susitarė, kad palūkanos yra skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, nustatant, kad metuose yra 365 dienos. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 1 dalies 7 grafoje numatyta, jog metinė fiksuota palūkanų norma 120,15 procentai; 8 grafoje numatyta, jog minėta palūkanų norma bus skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos.
23. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktu šalys susitarė, jog visus mokėjimus pagal šią sutartį, įskaitant bet neapsiribojant, kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą, kitų pagal šią sutartį mokėtinų mokesčių ir sumų mokėjimą, kredito gavėjas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytais terminais pervesdamas atitinkamas sumas į sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą kredito davėjo banko sąskaitą. Vartojimo kredito sutarties 9.1 punktu šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo aukščiau aptartas nuostatas, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, nustatytas Vartojimo kredito sutarties 6 skyriuje ir specialiosiose sąlygose. Tuo pačiu punktu šalys nustatė, kad tai atvejais, kai kredito gavėjas laiku nesumoka mokėtinų palūkanų, kitų kreditą sudarančių sumų, tai jis privalo kredito davėjui sumokėti 0,05 proc. delspinigius (netesybas) už kiekvieną pradelstą dieną (minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą).
24. Taigi, iš sprendimo 22–23 p. nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad Vartojimo sutartyje nustatytos 120,15 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Kredito gavėjos (atsakovės) pareiga mokėti numatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti Vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kredito davėja su kredito gavėja susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėja, sudarydama sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų palūkanų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 120,15 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą dėl pelno palūkanų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 79,97 Eur palūkanų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 79,97 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamo sprendimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo keistina priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 79,97 Eur palūkanų už pinigų įsiskolinimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.
28. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (e. b. l. 38, 39, 40). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, ir nustačius, jog ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 100 proc., jai iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio parengimą), turėtų pirmosios instancijos teisme (iš viso – 136 Eur).
29. Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. b. l. 83), todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės ieškovės „BnP Finance“, AB apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės „BnP Finance“, AB ieškinį atsakovei R. S. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,89 Eur (septyniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt devynis euro centus) negražinto kredito, 79,97 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) mokėjimo palūkanų, 6,56 Eur (šešis eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (79,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eus (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.