Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimo O. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013-08-08 apie 14.30 val. Kauno r. sav., Vilkijos k., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti į policijos nuovadą, garsiai šūkavo, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius, priešinosi aktyviais veiksmais. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Taip pat O. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-08-01 apie 16.40 val. Kauno r. sav., Vilkijos k., (duomenys neskelbtini), neprižiūri savo mažametės dukters M. Ė., t. y. namuose matėsi išgertuvių pėdsakai, virtuvė prirūkyta, jautėsi alkoholio kvapas, buvo netvarka, nuo O. S. sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, blaivumą tikrintis atsisakė, tuo kaltinama padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – LR ATPK) 181 ³ str.

Administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. nutraukta, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde teigiama, kad teismas nutarime, pripažindamas ją kalta pagal LR ATPK 187 str. 2 d., nenurodo, kokių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ji nevykdė. Atkreipia dėmesį, kad trijų policijos pareigūnių parodymai yra skirtingi ir nenuoseklūs, jie neatskleidžia, kokiu tikslu pareigūnės atvyko pas ją į namus ir kokių teisėtų pareigūnių reikalavimų ji nevykdė, todėl jie nepagrindžia administracinio teisės pažeidimo sudėties. R. M. nenurodė dėl kokių priežasčių atvyko pas apeliantę į namus. R. P. teigė, kad apeliantė atsisakė atlikti procesinius veiksmus, tačiau nenurodė kokius. Teigė, kad atvyko patikslinti ankstesnio įvykio aplinkybių dėl dingusio telefono, nes apeliantė neatvykdavo į nuovadą. R. P. taip pat nurodė tas pačias aplinkybes. Tačiau apeliantė teigia, kad nebuvo gavusi jokio pranešimo atvykti į nuovadą, byloje taip pat nebuvo iškvietimą liudijantys įrodymai, todėl mano, kad pareigūnių atvykimas į namus neaiškiu tikslu ir reikalavimas vykti į nuovadą nebuvo teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

O. S. skundas tenkinamas.

O. S. buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai už pažeidimus, numatytus LR ATPK 181³ str. ir 187 str. 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal LR ATPK 181³ str. 1 d. nutraukti, nes nenustatyta teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl šios nutarimo dalies skundas nepateiktas. Apeliantė O. S. skundžia ir prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria ji pripažinta padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. ir nubausta – 400 (keturių šimtų) Lt. bauda, todėl skundas nagrinėjamas apeliacinio skundo ribose.

ATPK 257 str. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2237/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad O. S. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. LR ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.

Kad asmuo atsakytų pagal LR BK 187 str. 2 d., numatytą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už ką ir yra nubausta O. S., pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta kokių norminių aktų pagrindu veikė pareigūnės ir neaišku kokias teises jos turėjo. Visais atvejais policijos pareigūnės savo veiklą vykdo vadovaudamosi Policijos veiklos įstatymu. Būtent šis įstatymas reglamentuoja policijos pareigūnų veiklą, suteiktus įgaliojimus ir teises. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad policijos pareigūnės vykdė tarnybinę užduotį ir turėjo joms Policijos veiklos įstatymo 18 ir 19 str. numatytas teises nėra pagrindo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2013-07-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovadoje buvo gautas pil. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkijos k., Vilkijos apyl. sen., Kauno r., pareiškimas Nr. 20-65-6-AP-125, dėl dingusio telefono ir buvo nuvykta pas pil. O. S. dėl aplinkybių patikslinimo. O. S. atvykusiems į jos namus policijos pareigūnams atsisakė nurodyti neatvykimo pagal kvietimą į policijos įstaigą priežastį, taip pat neįsileido policijos pareigūnų į namus, muistėsi, nekontroliavo savo veiksmų, rėkavo, vadino pareigūnus „mentais“. Pareigūnams nurodžius, kad teks vykti į policijos nuovadą pasitikrinti blaivumą, O. S. nevykdė reikalavimo, rėkaudama ir mosuodama rankomis priešinosi aktyviais veiksmais, nenutraukė pasipriešinimo ir po perspėjimo, griežtai atsisakė vykti į nuovadą, todėl jos atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonė – uždėti antrankiai.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnės į O. S. namus nuvyko be jokio pakankamo įstatyminio pagrindo - ne dėl kokio nors įvykdyto ar vykdomo teisės pažeidimo, kuris policijos pareigūnėms suteiktų Policijos veiklos įstatymo 16 str. numatytus įgaliojimus, o tik siekdamos patikslinti pačios O. S. 2013-07-29 pareiškimo aplinkybes, ką buvo įmanoma padaryti ir kitais įstatymuose numatytais būdais – pvz. iškvietus pareiškėją šaukimu. Be to, tiek LR ATPK, tiek BPK numato asmens, vengiančio atvykti pagal policijos šaukimą, atvesdinimą, nubaudimą piniginėms baudomis. O šiuo atveju, patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad joje nėra jokių įrodymų, kad O. S. būtų kviečiama atvykti į nuovadą šaukimu, todėl, nerealizavus šios galimybės, nebuvo jokio pagrindo jos atžvilgiu taikyti griežtesnių priemonių. Be to, asmuo neprivalo nurodyti neatvykimo priežasčių, jei to nenori ir tai negali būti traktuojama kaip teisės pažeidimas, užtraukiantis pareiškėjui administracinę atsakomybę bei suteikiantis policijos pareigūnams teisę naudotis Policijos veiklos įstatymo 16 str. numatytais įgaliojimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. saugo asmens būsto neliečiamumą, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama tik esant teismo sprendimui arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Tačiau nė vieno Konstitucijoje numatyto pagrindo šioje situacijoje nebuvo, todėl O. S. turėjo absoliučią teisę atsisakyti įsileisti policijos pareigūnes į namus ir tai negali būti traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas. Priešingai, būtent pareigūnės nesilaikė teisės aktų ir savo nepagrįstais reikalavimais išprovokavo priešišką apeliantės elgesį.

Nebuvo pagrindo O. S. sulaikyti ir įtariant ją esant neblaivia, nes ji buvo savo namuose, privačioje teritorijoje, jokio pranešimo apie jos vykdomą teisės pažeidimą, kurį reiktų užkardinti, nebuvo gauta, nebuvo nustatyta, kad jos būklė ir veiksmai kelia pavojų šeimos nariams ar kitiems asmenims, kad ji trikdo viešąją tvarką. O patikrinus blaivumą, nustatyta, kad O. S. apskritai buvo visiškai blaiva.

Visgi iš policijos pareigūnių tarnybinių pranešimų, taip pat jų kaip liudytojų apklausų ir O. S. apklausos teismo posėdyje, darytina išvada, kad pagrindinė priežastis dėl ko policijos pareigūnės 2013-08-08 vyko pas O. S. buvo 2013-08-01 įvykis, bet ne 2013-07-29 pareiškimo patikslinimas, kaip nurodyta protokole. Tačiau ir ši aplinkybė nesuteikia policijos pareigūnių veiksmams daugiau teisėtumo, be to tai verčia abejoti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių teisingumu.

Liudytoja apklausta R. M., kuri nurodė, kad 2013-08-08, kartu su tyrėja R. P. ir R. P. nuvyko pas O. S., nes ji turėjo paimti paaiškinimą dėl 2013-08-01 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo už vaiko nepriežiūrą, kadangi pati pažeidėja atsisakė atvykti į nuovadą. Nuvykus pas O. S. į namus, ji atsisakė pareigūnes įsileisti į vidų, taip pat nesutiko vykti į nuovadą, bet sutiko sėsti į tarnybinį automobilį. Tačiau automobilyje, paprašyta pasiaiškinti dėl ankstesnio pažeidimo, O. S. pradėjo pykti, rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, koliotis „mentais“. Pareigūnės liepė nusiraminti, perspėjo, kad už pareigūnų nurodymų nevykdymą ji bus nuvežta į nuovadą. Po šio perspėjimo O. S. pabėgo iš automobilio, bandė įeiti į namus, tačiau liudytoja jai neleido įeiti pro duris. Tuo momentu atvyko kitas pareigūnas. O. S. pati pareikalavo uždėti jai antrankius, nes tik tuo atveju ji vyks į nuovadą. Policijos pareigūnas išaiškino O. S. jos teises ir ramiai uždėjo jai antrankius. Tai matė ir pažeidėjos sūnus bei mažametė dukra.

Liudytoja R. P. nurodė, kad pas O. S. vyko patikslinti detalių dėl jos 2013-07-29 parašyto pareiškimo apie dingusį telefoną, tačiau pažeidėja buvo bandoma apklausti tik dėl 2013-08-01 pažeidimo. O liudytoja apklausta R. P. teismo posėdyje nurodė, kad 2013-08-08 pas O. S. vyko pagal anoniminį pranešimą, tačiau šios aplinkybės liudytoja tarnybiniame pranešime nepaminėjo, administracinės teisės pažeidimo protokole taip pat nėra nurodyta, kad policijos pareigūnės vyko pas apeliantę dėl anoniminio pranešimo apie vykdomą teisės pažeidimą, šios aplinkybės nenurodė ir kitos liudytojos - policijos pareigūnės, todėl ši aplinkybė nelaikytina patvirtinta. Be to, ji vienintelė nurodė, kad apeliantei buvo paaiškinta, jog ją norima apklausti dėl jos pačios parašyto 2013-07-29 pareiškimo.

Tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nustatinėjimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, O. S. neigė kaltę. Ji paaiškino, jog jos buvo reikalaujama pasirašyti 2013-08-01 protokolą, o tai ji atsisakė padaryti. Apeliantė pripažįsta, kad atsisakė įsileisti atvykusias policijos pareigūnes į namus, tačiau jokių agresyvių veiksmų nedemonstravo, įžeidžiančių frazių nevartojo, buvo blaivi. Policijos pareigūnų nei ji, nei kas nors iš namiškių nekvietė, pareigūnės taip pat negalėjo nurodyti jokios teisėtos priežasties, dėl ko norėjo patekti į namus. Apeliantė teigia, kad rankomis mosikavo tik dėl to, kad norėjo uždaryti duris ir neįsileisti pareigūnų, tačiau policininkė duris užrėmė. Jos niekas neprašė važiuoti į nuovadą, tačiau iš karto pakvietė pastiprinimą, atvykęs pareigūnas uždėjo antrankius ir ji buvo nuvežta į Vilkijos nuovadą.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR ATPK 263 str. d. numato, jog ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į teisės pažeidimo protokolą surašančio organo (pareigūno) buveinę, galima tik tuo atveju, jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti. Be to, tam tikrais atvejais ATPK numato galimybę bylą tirti ir nagrinėti apskritai pažeidėjui nedalyvaujant. Taigi prievartinis asmens pristatymas į policijos nuovadą yra kraštutinis būdas, kai asmuo vengia atvykti pagal šaukimą. O šiuo atveju, patikrinus bylos medžiagą, nustatyta, kad joje nėra jokių įrodymų, kad O. S. dėl 2013-08-01 padaryto pažeidimo būtų kviečiama atvykti į nuovadą šaukimu, todėl, nerealizavus šios galimybės, negalima manyti, kad pažeidėja piktybiškai vengė atvykti į policijos nuovadą, o pareigūnės neturėjo jokio pagrindo vykti pas ją į namus ir sukelti konfliktinę situaciją.

Pareigūnės nurodė, kad pažeidėja po to, kai neįsileido jų į namus, buvo pakviesta į tarnybinį automobilį susipažinti ir duoti paaiškinimus dėl 2013-08-01 pažeidimo. O. S. sutiko eiti į automobilį, tačiau sužinojusi dėl ko buvo pakviesta, duoti paaiškinimus atsisakė ir labai susierzino, pradėjo rėkti, skeryčiotis rankomis, norėjo išlipti iš automobilio. Toks jos elgesys policijos pareigūnių buvo traktuotas kaip policijos pareigūno reikalavimų nevykdymas, tačiau tam nebuvo pagrindo. O. S. elgesys, kai ji išreiškė savo nepasitenkinimą, tuo, kad yra verčiama duoti pasiaiškinimus dėl anksčiau įvykdyto teisės pažeidimo, negali būti laikoma policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu. LR ATPK 260 str. 4 d. numatyta, teisė, bet ne pareiga administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teikti paaiškinimus, pastabas dėl protokolo turinio, taip pat jis gali atsisakyti pasirašyti protokolą ir išdėstyti arba ne savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. taip pat draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Taigi, atvykusios pareigūnės neturėjo teisės versti O. S. duoti kokius nors parodymus ar paaiškinimus. Pažymėtina, kad O. S. tik realizavo savo Konstitucinę teisę, todėl policijos pareigūnės neturėjo jokio pagrindo apeliantės laikyti tarnybiniame automobilyje ir neleisti jos išlipti bei reikalauti vykti į policijos nuovadą vien dėl to, kad ji per daug emocionaliai sureagavo į pareigūnių nepagrįstus reikalavimus. Byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantė vartojo ar grasino pavartoti pareigūnių atžvilgiu smurtą, atliko ar bandė atlikti kokius nors veiksmus, kurie keltų realų pavojų pareigūnių ar kitų asmenų sveikatai, ji tik muistėsi, rėkavo ir mosikavo rankomis, taip išreikšdama savo nepasitenkinimą . Atsižvelgtina ir į apeliantės amžių, kad ji yra moteris, į buvusias nelygias jėgos proporcijas – įvykyje dalyvavo trys pareigūnės bei dar buvo iškviestas į pastiprinimą pareigūnas vyras, be to pačios pareigūnės nurodo, kad perspėjus apie fizinės prievartos panaudojimą, O. S. ramiai atkišo rankas ir leido uždėti antrankius, taigi iš viso to darytina išvada, kad realaus fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnėms nebuvo.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog O. S. padarė administracinį teisės pažeidimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą pripažindamas O. S. įvykdžius administracinės teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 287 str. 2 d., todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas šioje dalyje naikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. S. skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą dalyje, kuria O. S. pripažinta kalta įvykdžius administracinės teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 287 str. 2 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas nekeičiamas.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.