- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 1-121-718/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- E. M., E. Ž.
- Civilinis ieškovas
- V. B., E. B.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Alisa Kostiuk
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
nukentėjusiojo E. M. atstovei pagal įstatymą, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B.,
nukentėjusiojo E. Ž. atstovei pagal įstatymą, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B., jos atstovei advokatei Alisai Kostiuk,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 46 MGL dydžio bauda, 2017-11-20 baudą sumokėjęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra:
R. L., 2018 m. birželio 5 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia vieną kartą spyrė nepilnamečiui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės sėdmenis, 3 kartus sudavė lazda E. Ž. į kairės pusės juosmenį, tuo padarydamas nepilnamečiui E. Ž. poodinę kairio sėdmens kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, medine lazda du kartus trenkė į nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), motinai V. B. priklausančio motorolerio „Jetta Force“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spidometrą, du kartus į veidrodėlį bei po vieną kartą į bagažinę ir į rankų laikiklį, taip padarydamas 500 eurų žalą. Tokiais veiksmais R. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis R. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas prasidėjo 2018 m. kovo 30-31 d., naktį, kai vaikinai pradėjo važinėtis mopedais ir kelti triukšmą. Tokie pasivažinėjimai truko apie 30-40 min., kai dauguma gyventojų jau miegojo. Dieną buvo sutikęs du berniukus, besivažinėjančius motoroleriu, prašė jų taip nesielgti, aiškino, kad ir pats vairuoja motociklą, tačiau stengiasi triukšmo nekelti. Berniukai elgėsi agresyviai, atsakė „neaiškink, koks tavo reikalas?“ ir pan. Atsakė, kad tai yra gatvė ir jie gali šia gatve važiuoti. Jis, kaltinamasis, suprato, kad ateityje su jais gali kilti problemų, todėl, išsitraukęs telefoną, nufotografavo motorolerio numerius. Matė, kad tie patys berniukai važinėjosi ir naktį prieš tai. Mopedas buvo geltonos spalvos. Teigia, kad nuolat važinėjosi tie patys berniukai. Buvo juos sutikęs ir vėliau, kelis kartus prašė naktį nesivažinėti. Jie važinėjosi vienu motoroleriu, o kiti vaikai laukdavo sėdėdami ant suoliuko. Keliamas triukšmas jį labai erzino, tačiau į policiją dėl to nesikreipė. Toks važinėjimas buvo visiškai betikslis, nes mopedu berniukai važiuodavo pirmyn ir atgal. Iš pradžių jie važinėjosi tik savaitgaliais, o prasidėjus atostogoms, ir darbo dienomis. Įvykio dieną, 2018-06-05, vėlai vakare, apie 24.00 val., jis, kaltinamasis, pabudo nuo didelio triukšmo. Pabudo ir jo sutuoktinė. Tuo metu vienu motoroleriu pirmyn ir atgal važinėjo du vaikinai. Po 15 min. jis apsirengė ir išėjo į lauką. Garsas buvo labai didelis, mano, kad motoroleryje buvo ištrauktas duslintuvas. Išėjęs į lauką atidarė vartus ir pamatė stovinčius du jaunuolius. Buvo be akinių, todėl neįžiūrėjo jų veido bruožų, nežino kuris stovėjo prie motorolerio. Jis, kaltinamasis, kalbėjo pakeltu tonu, šaukė, liepė berniukams išeiti, kad jų čia nematytų. Kažkuris jų jį, kaltinamąjį, užpuolė, atsistojo į boksininko poza ir pasakė: „ką čia aiškini“. Jis, kaltinamasis, ketino atsinešti šluotos kotą ir suduoti jiems per užpakalius. Mušti vaikinų neketino. Jį suerzino tai, kad vaikinas stojo boksininko poza ir pradėjo ant jo rėkti. Kitas vaikinas laikė motorolerį, nieko nesakė. Kuris šoko boksininko poza, o kuris stovėjo prie motorolerio, pasakyti negali. Jis, kaltinamasis, buvo susinervinęs. Paėmė prie namo stovintį nulaužtą šluotos kotą, atsinešė jį prie vaikino ir pasakė jam eiti namo, nes kitaip gaus šluota per užpakalį. Tada vaikinas pradėjo spardytis, spyrė jam, kaltinamajam, į kairę koją. Tada jis, R. L., šluota sudavė vaikinui į užpakalį. Kitas vaikinas stovėjo šalia. Jis, kaltinamasis, buvo be akinių, todėl negali pasakyti, kuris vaikinas jį puolė. Pagal kaltinimą, tai buvo E. Ž., bet jis nežino, kuris yra užfiksuotas byloje esančioje nuotraukoje. Sutinka, kad vaikinus pavadino „asilais ar gaidžiais“. Vaikinai jo atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Vaikinui sudavė 2-3 kartus, gal bandė ir įspirti. Pastūmė motorolerį ir motoroleris nugriuvo, gal tuo metu sulūžo veidrodėlis. Atsinešė šluotą, nes manė, kad jį užpuls abu vaikinai. Negalvojo, kad vaikinai yra nepilnamečiai. Kadangi jie važinėjosi vėlai, apie 24.00 val., manė, kad jie yra pilnamečiai. Į motorolerį specialiai netrenkė, gal, kai trenkė į vaikino koją, netyčia užkliuvo motorolerį, tyčia sugadinti daikto nenorėjo. Neturėjo tikslo sukelti muštynes. Vaikinas pirmasis jį puolė. Po įvykio jam, kaltinamajam, atsirado mėlynė ant kojos. Su pateiktais ieškiniais susipažino, su jais nesutinka. Mano, kad motorolerio apgadinimai tiek neverti. Antrajam vaikinui E. jis nieko nepadarė. Konfliktą išprovokavo E. Ž.. Nemano, kad E, išsigando. Sekančią dieną po įvykio vaikinai vėl važiavo mopedu ir rodė jam nepadorius gestus. Jeigu vaikinai būtų buvę sukrėsti, taip nesielgtų. Jis, kaltinamasis, įvykio metu taip pat patyrė fizinį skausmą. Žmona matė įvykį stovėdama balkone. Iš dalies kaltę pripažįsta, bet jei nebūtų tų pasivažinėjimų, provokacijos, jis nebūtų ėjęs į lauką ir to įvykio nebūtų buvę. Be to, E. Ž. pirmasis puolė. Gyvena su sutuoktine ir 11 metų amžiaus dukra. Kai buvo pas tyrėją, atsiprašė nukentėjusiųjų vaikinų motinų. Nurodė, kad šluotos kotą atsinešė vėliau. Vaikinas palaukė, kol jis, kaltinamasis, atsineš tą šluotą, niekur nebėgo. Su lazda grįžo, nes suprato, kad vaikinai taip elgsis ir toliau, todėl turi kažko imtis. Grįžęs su lazda jis mušti vaikinų neketino. Jis tik pastūmė motorolerį. Manė, kad vaikinai išsigąs ir patys išeis. Kai E. Ž. jam trenkė, jis, kaltinamais, sudavė jam lazda. Į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Įvykio metu buvo susinervinęs, vaikinai kelis kartus buvo įspėti dėl netinkamo elgesio, tačiau sistemingai darė pažeidimus. Vaikinas jam, kaltinamajam, spyrė vieną kartą, o jis vaikinui lazda sudavė 2-3 kartus. Po šio įvykio, 2018-08-29, jis kreipėsi į policijos įstaigą dėl vaikinų netinkamo elgesio, tai yra motorolerio vairavimo, pridėjo nuotraukas, nurodė, kad vairuoja be šalmų, liemenių, kitų apsaugos priemonių, tačiau atsakymo iki šiol negavo.
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo nepilnamečio E. M. įstatyminė atstovė, mama V. B. parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2018-06-05, sūnus E. buvo pas draugą E. garaže. Įvykio nematė, bet sūnus jai papasakojo. Neleidžia sūnui vėlai grįžti namo, tačiau tą dieną vaikinai remontavo motorolerį, po to nusprendė jį išbandyti. Tas mopedas jau buvo keletas dienų paliktas pas E. Mopedą ji nupirko sūnui balandžio mėnesį. E. žino, kad triukšmauti nakties metu negalima, todėl mopedu pirmyn ir atgal nesivažinėjo. Sūnus pasakojo, kad E. sėdėjo ant mopedo ir bandė pavažiuoti. Tada prie jų atėjo kaltinamasis R. L.. Sūnus kaltinamąjį matė pirmą kartą, anksčiau su juo susitikęs nebuvo. E. šaukė E., kad šis gesintų motorolerį, jie norėjo atsiprašyti ir išvažiuoti. Jie nebėgo, o sustojo. E. stovėjo, o E. pravažiavo motoroleriu. Viskas vyko apie 23.00 val.-23.30 val. Kaltinamasis priėjęs laikė ranką už nugaros. Jei vaikinai būtų matę lazdą, tikrai nebūtų laukę. Priėjęs kaltinamasis R. iš karto spyrė E. Ž. ir jis nukrito su visu mopedu, nes jis tuo metu sėdėjo ant mopedo. Po to kaltinamasis pradėjo lazda daužyti mopedą ir E. Vakar sūnus jai sakė, kad atsimena tą garsą, kaip jis daužė mopedą. E. nuo mopedo nusirito, tada kaltinamasis pradėjo vytis E. Sūnus sakė, kad jie šaukė, kad kaltinamasis leistų jiems išeiti, bet šis negalėjo nusiraminti ir vijosi E. E. paėmė mopedą ir pradėjo eiti. Sūnus sakė, kad kaltinamasis nieko nesakė, iš karto puolė su lazda, pradėjo keiktis, liepė dingti, bet išeiti jiems neleido, mosikavo lazda. Kaltinamojo sutuoktinė, stovėdama balkone, šaukė, kad iškvies policiją. Kaltinamojo atsinešta lazda sulūžo. Berniukai nuėjo pas E. į namus, mamai pasakė, kas įvyko ir nutarė kviesti policiją. Sūnus sužalotas nebuvo, bet labai išsigando, jis iš suaugusio žmogaus tokio elgesio nesitikėjo. E. yra neteistas, administracine tvarka baustas už muzikos klausymą ir alkoholio vartojimą. Alkoholiu sūnus nepiktnaudžiauja. Savo vaiką charakterizuoja teigiamai. Prašo iš kaltinamojo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti dėl vaiko patirto streso. Sekančią dieną sūnus išėjo į mokyklą, sūnus nuėjo pas psichologę, pabendravo su psichologe, pasikalbėjo, jį išleido iš pamokų, nes negalėjo susikaupti. Tą dieną jie važiavo į policiją rašyti pareiškimo. Be to, prašo iš kaltinamojo priteisti 500 Eur turtinę žalą. Įvykio metu mopedas buvo stipriai apgadintas, sulaužyti veidrodėliai, spidometras, bagažinė, rankų laikiklis. Nuvirtus mopedui, kaltinamasis daužė mopedą lazda. Paskaičiavo, kad detalės kainuos 300 eurų ir dar už darbą reikės mokėti. Jie užsisakė detales, bet nebepirko. Meistras pasakė, kad viskas kainuos apie 500 Eur. Mopedas kainavo 750 eurų, ką tik buvo jį nusipirkę. Pas E. garaže mopedas buvo dieną ar dvi. Jis buvo tvarkomas, ką tik viskas buvo supirkta. Vaikui buvo stresas, nes daug ką iš savo pinigų jis pirko, norėjo, kad mopedas atrodytų gražiai. Teigia, kad sūnus naktimis motoroleriu nesivažinėjo, mopedui dar nebuvo atlikta technikinė apžiūra, nebuvo iki galo sutvarkyti visi dokumentai. Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas ne jų motoroleris ( t.1, b.l. 136, t.2, b.l. 9). Su E. Ž. sūnus draugauja, E. Ž. turi motorolerį ir kiti jo draugai turi motorolerius. Jai yra žinoma, kad daug vaikų važinėjasi mopedais. Sūnus turi daug draugų, visi vairuoja mopedus. Neneigia, kad sūnus tą naktį galėjo trukdyti miegoti. Tačiau jis norėjo pripažinti ir atsiprašyti. Motoroleris iki šiol nesuremontuotas. Iki įvykio jis apgadintas nebuvo, buvo ruošiamas techninei apžiūrai. Policijos pareigūnai motorolerį apžiūrėjo, jį nufotografavo. Prieš įvykį pirko naują motorolerio spidometrą, jis kainavo 150 Eur.
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo nepilnamečio E. Ž. atstovė pagal įstatymą, mama E. B. parodė, kad įvykio pati nematė, tik dalyvavo sūnaus apklausoje. Sūnus pasakojo, kad 2018-06-05 su E. M. jų garaže remontavo motorolerį. Baigus remontuoti sūnus pasakė, kad parvarys motorolerį pas E. ir jie išvyko. Iki kelio, kur gyvena kaltinamasis, jie motoroleriu nevažiavo, o jį stūmė, norėdami išvengti garso. Jie gyvena prie valstybinio kelio, tai nėra privati nuosavybė. Vaikai išbandė mopedą, pravažiavo juo kelis kartus. Vaikai yra išauklėti, mandagūs, ne chuliganai. Iš viso vaikų yra 8-10, jie draugauja, jie visi turi motorolerius, suvažiuoja į kiemą, nueina į garažą, remontuoja, vienas kitam padeda. Ji, E. B., džiaugiasi, kad vaikai turi užsiėmimą, domisi technika, „nesitrina“ gatvėmis. Išėjus vaikams, po kurio laiko išgirdo kaip jie parsistūmė motorolerį, suprato, kad kažkas negerai. Vaikai buvo apsiverkę, išsigandę. Tai buvo iki 24.00 val. Vaikai iš jos namų išėjo apie 23.00 val. Sekančią dieną motoroleriui turėjo būti atlikta techninė apžiūra, todėl jie ir skubėjo jį suremontuoti. Motoroleris po įvykio buvo sudaužytas. E. visas drebėjo, ji, E. B., iškvietė policijos pareigūnus. Vaikai pasakojo, kad kaltinamasis atėjo pasislėpęs lazdą, ir be jokių paaiškinimų spyrė E. E. nukrito, tada kaltinamasis pradėjo daužyti motorolerį ir E., po to puolė E. Vaikai nebėgo, nes nenorėjo palikti motorolerio. Kai R. L. sulūžo lazda, jis ir toliau neleido vaikams išeiti, užstojo kelią. Kai kaltinamasis grįžo į savo namus, tada E. priėjo prie E., jie nuėjo link jos namų. E. nėra teistas, nėra baustas, jis nėra agresyvus. E. pirmasis kaltinamojo nepuolė, vaikai prašė kaltinamojo liautis, sakė, kad jie yra nepilnamečiai. Kaltinamasis tai puikiai girdėjo, bet nesiliovė. Jai žinoma, kad kaltinamasis nuolat konfliktuoja su kaimynais. Teigia, kad sūnus E. vėlai motoroleriu nesivažinėja, naktį jis būna namuose. Įvykio metu jos nepilnametis sūnus E. Ž. buvo pažemintas, patyrė agresiją iš tos pačios sodo bendrijos gyventojo. Tai jam buvo visiškai netikėta, jis buvo šokiruotas. Kaltinamojo elgesys buvo netoleruotinas. Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas E. su draugo F. motoroleriu ( t.1, b.l. 136, 2 t. b.l. 9). E. teigė, kad anksčiau su kaltinamuoju nebuvo susitikęs, matė kaltinamąjį tik tą vienintelį kartą, kai kaltinamasis jį nufotografavo. Sūnus sakė, kad R. L. tada išlipo iš automobilio ir pradėjo jį fotografuoti. Įvykio metu sūnus patyrė sužalojimus, skausmą, buvo pažemintas, iki šiol jaučia baimę. Po įvykio sūnus lankėsi pas psichologą, psichologo konsultacija kainavo 40 eurų ir 20 eurų sumokėjo už medicininį išrašą. Vaistų nepirko, tiesiog buvo pokalbis. Pas psichologą lankėsi vieną kartą, bet reikės daugiau konsultacijų. Kelias dienas po įvykio sūnus nėjo į mokyklą, nes negalėjo susikaupti. Sutinka, kad yra dalis vaikų kaltės, jie pasielgė netinkamai važiuodami vėlai vakare, bet kaltinamasis negalėjo taip elgtis ir prieš vaikus naudoti smurtą bei agresiją. Pas tyrėją kaltinamasis jų atsiprašė, ji ieškinį buvo sumažinusi iki 2000 eurų, bet kaltinamasis nesutiko tiek mokėti. Vaikai mopedą iš jos garažo išsistūmė, kad nekelti triukšmo gyvenvietėje, bet kai jau atsidūrė valstybiniame kelyje, važiavo mopedu. Jie stengėsi vengti triukšmo gyvenvietėje. Jie suvokė, kad per vėlai tai buvo. Sūnus 22.00 val. būna namuose, 23.00 val. miega, naktimis nesivažinėja. Vaikų mopedai yra tvarkingi, jiems atlikta techninė patikra, duslintuvai nenuimti. Anksčiau dėl jų keliamo triukšmo kaimynai pretenzijų nereiškė.
Nukentėjusiojo E. Ž. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. B. atstovė advokatė Alisa Kostiuk paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo išieškoti 5000 Eur neturtinę žalą, padarytą jos sūnui. Po įvykio atstovaujamosios sūnus lankėsi pas psichologą, turėjo mokėti už specialisto konsultacijas, todėl E. B. patyrė turtinę žalą, kurią taip pat prašo priteisti iš R. L.. Be to, prašo priteisti iš kaltinamojo 300 eurų advokato pagalbai apmokėti.
Liudytojas L. N. parodė, kad kaltinamasis R. L. yra jo kaimynas, jie gyvena sodų bendrijoje. Sodų bendrijoje prie upės yra įrengtas dviračių takas, minėtu taku naktimis vaikai nuolat važinėjasi motoroleriais, triukšmauja. Įvykio vakarą, tai yra 2018-06-05, naktį triukšmas buvo labai didelis. Apie 24.00 val. jį pažadino sutuoktinė ir pasakė, kad dėl triukšmo reikia imtis veiksmų. Nuo triukšmo pabudo ir vaikai. Priėjęs prie lango matė vaikinus besivažinėjančius mopedais. Stebėjo pro langą, kas vyksta, ketino eiti į lauką. Matė, kaip motoroleriai nuvažiavo į tą pusę, kur gyvena R. L.. R. L. gyvena (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Motoroleriai negrįžo ir viskas nurimo. Paaiškino, kad vaikai motoroleriais važinėjosi nuolat, labai triukšmaudavo. Mano, kad važinėjosi tie patys berniukai, nes po nagrinėjamo įvykio naktimis niekas nebevažinėja. Įvykio metu važinėjosi trys berniukai. Mopedai buvo du, berniukai jais važinėjo pasikeisdami. Apie konfliktą sužinojo iš kaltinamojo R. L.. Policijos dėl keliamo triukšmo pats nekvietė. Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų konflikto nematė ir negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas D. B. parodė, kad pats gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. L. yra jo kaimynas. Nagrinėjamo įvykio jis, liudytojas, nematė, tačiau patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, visame kelyje pagal upę ne vieną vakarą ir naktį važinėjo motoroleriai. Vakarais keliamas triukšmas sukelia nepatogumus visiems gyventojams. Policijos nekvietė, nes vaikai iki policijos atvykimo jai būtų nuvažiavę. Vaikai mopedais važinėjosi labai dažnai. Kelias, kuriuo jie važinėjo, yra naujas, eismas juo nėra intensyvus. Apie incidentą sužinojo iš kaimyno R. L.. R. L. pasakojo, kad buvo išėjęs į lauką ir su vaikinais apsistumdė. Apie įvykį kalbėjo ir su L. N.. Jis, liudytojas, girdėjo, kad įvykio metu vaikinai ir vėl važinėjo mopedais, kėlė triukšmą. Triukšmas buvo didelis, pakėlė jį iš lovos, nors jo namas ir yra pastatytas toliau nuo gatvės. Viskas vyko apie 24.00 val.
Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamąjį R. L. pažįsta devynerius metus. R. L. yra jo kaimynas, kaltinamasis gyvena su šeima. Jis, liudytojas, gyvena (duomenys neskelbtini). Rolandas gyvena šalia, jo namas yra priešais, per gatvę. 2018-06-05, apie 00.00 val., jis, liudytojas, girdėjo motorolerio garsus. Ir prieš tai labai dažnai naktimis girdėdavo garsus ir matydavo vaikinus su motoroleriu, važinėjančius vėlai vakarais dideliu greičiu. Naktimis tie garsai labai trukdydavo. Tie patys vaikinai važinėdavo dažnai pirmyn ir atgal. Matydavo tą patį motorolerį. Tą vakarą, apie 24.00 val., nuėjo miegoti ir išgirdo, kad kažkas šūkauja, rėkauja. Atsikėlė žmona, vaikas. Žmona liepė nueiti pasižiūrėti kas vyksta. Išėjęs pamatė kaltinamąjį ir vaikinus, jie garsiai šūkavo. Pamatęs, kad kaltinamajam pagalbos nereikia, uždarė vartelius ir grįžo miegoti. Matė, kad Rolandas labai garsiai, pakeltu tonu su vaikinais tarpusavyje šnekėjo. Buvo du vaikinai ir Rolandas. Jokių įrankių nematė, muštynių nebuvo. Mano, kad kaltinamasis norėjo įspėti vaikinus, kad šie naktimis netriukšmautų. Po nagrinėjamo įvykio vaikinai motoroleriu nebesivažinėja. Motoroleriu jie važinėjo dviračių taku, kuriuo vaikšto gyventojai ir vaikai, todėl tai nebuvo saugu. Gyvenvietėje ribojamas važiavimo greitis, tačiau vaikinai važinėjosi labai dideliu greičiu. Berniukai važiuodavo pirmyn ir atgal, apsisukdavo gatvės gale ir grįždavo. Apie kaltinamojo ir vaikinų muštynes jam nėra žinoma, kaltinamasis apie muštynes jam, liudytojui, nieko nepasakojo. Nežino, ar buvo atvykę policijos pareigūnai.
Liudytoja L. L. parodė, kad kaltinamasis E. L. yra jos sutuoktinis. 2018-06-05, kai su sutuoktiniu jai miegojo, juos pažadino didelis motorolerio garsas. Pažiūrėjusi pro langą pamatė du jaunuolius sėdinčius kartu ant vieno motorolerio. Jie važinėjo pirmyn atgal, „cypino“ motorolerį. Vyras pasakė, kad eis paprašyti vaikinų, kad jie išvažiuotų. Ji nuėjo pažiūrėti, ar nepabudo jos mažametė dukra, po to nuėjo į terasą. Tada pamatė į kiemą bėgantį sutuoktinį. Sutuoktinis paėmė šluotos kotą ir nuėjo link jaunuolių. Vienas jaunuolis, kuris sėdėjo ant motorolerio galo, nuo jo nušoko, pasiruošė muštis, į tokią kovinę pozą atsistojo, spyrė jos sutuoktiniui, o vyras su šluotos kotu trinktelėjo atgal vaikinui žemiau juosmens. Ji, liudytoja, išsigando, pradėjo šaukti, kad liautųsi, sakė, kad iškvies policiją. Tada vaikinai, ją pamatę, pasitraukė toliau. Prasidėjo žodinis konfliktas. Vaikinai jos sutuoktiniui grasino, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to jie išsiskirstė, sutuoktinis grįžo į namus, vaikinai su motoroleriu link sodų nuvažiavo. Ji labai išsigando, drebėjo, visą naktį negalėjo užmigti, buvo didžiulis stresas. Po šio įvykio, jai būnant terasoje vasarą su dukra, ne kartą tie patys vaikinai praeidami pro namą, garsiai šaukė: „būsi pakastas lavonas“, labai garsiai šaukė, ne kartą rodė nepadorius gestus. Teigia, kad konfliktą išprovokavo vaikinai, o sutuoktinis tik gynėsi. Vaikinai pažeidė viešą tvarką, jie kėlė triukšmą, žadino visus, R. L. juos norėjo tik nuraminti. R. L. ir anksčiau prašė vaikinų nesivažinėti naktimis. Tačiau vaikinai atsakė: „ką norėsim, tą darysim, čia ne jūsų kiemas yra.“ Teigia, kad konflikto metu sutuoktinis motorolerio nedaužė. Nepastebėjo, kad motoroleris būti nuvirtęs ant žemės. Kitų kaimynų konflikto metu nebuvo. Po įvykio sutuoktiniui skaudėjo kairę koją, susiformavo kraujosruva.
Nepilnametis nukentėjusysis E. M., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-05, apie 23.20 val., buvo garaže pas savo draugą E. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), ten remontavo mamai V. B. priklausantį motorolerį „Peugeout jetforce“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 metų pagaminimo, raudonos spalvos, kadangi buvo sugedęs variklis. Suremontavus motorolerį, kartu su E. Ž. jį išsivarė iki asfaltuoto kelio. E. Ž. nusprendė pirmas išbandyti motorolerį. Jis pavažiavo 10-15 metrų, tada ir jis nusprendė pabandyti pravažiuoti tokį pat atstumą. Kai jis grįžo, iš jo vėl motorolerį perėmė E. Ž.. Norėdamas sutikrinti, sureguliuoti karbiuratorių, atsisėdo ant motorolerio, o tuo metu jis išgirdo vartelių atidarymo garsą ir pamatė iš kiemo išeinantį vyriškį, apie 40 metų. Vyriškis atbėgo iki jų, staiga išsitraukė lazdą ir spyrė E. Ž. vieną kartą į nugarą, po ko draugas vos nenukrito ant žemės, tačiau išsilaikė, o motoroleris nuvirto ant žemės. Negali nurodyti, kaip buvo sulankstyti motorolerio valstybiniai numeriai, galbūt iš karto po smūgio E. Ž., kuris vėliau pradėjo vyriškiui sakyti ką jis čia daro, teigė, kad jie yra nepilnamečiai. Jis taip pat prašė, kad jis apsiramintų, sakė kad tuoj išeis, o vyriškis, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakė kad jam yra nusispjauti, liepė jiems eiti lauk su savo „birbalais“. E. Ž. nespėjus nulipti nuo motorolerio, vyriškis tris kartus su lazda sudavė jam į kairį šoną, ties klubų sritimi. Tada E. Ž. nulipo nuo motorolerio, taip padarydamas didesnį atstumą nuo vyriškio, laikydamas už motorolerio rankenų iš kitos pusės. Toliau vyriškis vieną karta su lazda smūgiavo į veidrodėlį, taip jį suskaldydamas, antrą kartą smūgiuodamas su lazda nulaužė vieną kairės pusės veidrodėlį. Jis išsigandęs ir, matydamas visą šią situaciją, pradėjo jį raminti, tada vyriškis pradėjo mosikuoti lazda, lyg norėdamas jam pataikyti, tačiau nepataikė, nes jis atsitraukė. Tada vyriškis grįžo mojuodamas su ta lazda prie E. Ž., kuris stovėjo prie motorolerio. Vieną smūgį su lazda smūgiavo į spidometrą, taip sudaužydamas spidometro stiklą bei nulauždamas rodyklę, o antrą kartą smūgiuodamas nuskėlė spidometro apatinę dalį. Vėl visi trys žodžiais konfliktavo. Tiek jis, tiek E. Ž. vis galvojo, kaip iš tos vietos kuo greičiau pasišalinti, bet nenorėjo palikti motorolerio. Tačiau vyriškis niekaip negalėjo baigti niokoti turto, jų akyse su lazda smūgiavo į motorolerio sėdynę, vieną kartą smūgiavo iš lazdos į laikymosi rankenėles, ko pasekoje vyriškio lazda perlūžo per pusę. Jis griebė už motorolerio rankenų ir nusprendė kuo greičiau patraukti motorolerį eidamas šalia ir varydamasis jį link garažo. Jam besivarant motorolerį, matė kaip E. Ž. bandė eiti pas jį, tačiau vyriškis jam neleido užstodamas kelią, ir vos nepataikydamas jam į galvos sritį. Jis, E. M., netrukus išgirdo moters balsą. Jis moters apibūdinti negali, nes buvo tamsus paros metas, ir ją matė labai trumpai. Ji buvo išėjusi į balkoną, tame pačiame name, iš kurio išėjo nepažįstamas vyriškis. Moteris šaukė, kad ji jau iškvietė policiją, E. Ž. atsakė: „kvieskit“, o besivarydamas motorolerį jis pamatė, kad link jo atbėga E. Ž., jie grįžo kartu į namus ir viską papasakojo E. Ž. mamai. E. Ž. net negalėjo be ašarų papasakoti apie įvykį, jis akivaizdžiai buvo išsigandęs. Mama iškvietė policiją. Įvykio metu jis fizinio skausmo nepatyrė, nebuvo sužalotas, jam buvo šokas, jis visas drebėjo, kelias dienas po įvykio buvo sunerimęs, negalėjo susikaupti, bijojo važiuoti pas E. Ž., kad antrą kartą nesusitiktų to vyriškio. Įvykio metu yra stipriai apgadintas mamai priklausantis motoroleris. Jis šį vyriškį matė pirmą kartą. Tik po įvykio sužinojo, kad jis vardu Rolandas (1 t., b.l. 43-44).
Nepilnametis nukentėjusysis E. Ž., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-06-05, apie 23.10 val., kartu su draugu E. M. namo garaže baigė remontuoti motorolerį „Peugeot Jetforce“, kuris registruotas E. M. mamos V. B. vardu. Suremontavę nusprendė jį išbandyti, nusitempė neužvesdami variklio prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Jis užvedė variklį, atsisėdo ir truputį pasivažinėjo. Netrukus motorolerį perėmė ir E. pasivažinėjimui. Grįžus E., jis atsisėdo ant motorolerio sėdynės, dar tikrino šį bei tą. Netrukus pastebėjo, kad draugas pradėjo rodyti gestus, lyg kažkas ateina. Jis nieko nelaukdamas išjungė motorolerio variklį. Iš pradžių apsižvalgęs nieko nepastebėjo, tačiau netrukus jis atsisuko ir iš nugaros pamatė stovintį iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pastebėjęs jį, iš karto jis pajuto vieną smūgį iš kojos į kairės pusės sėdmenis, ir prarado pusiausvyrą, vos nenukrito nuo motorolerio. Atsitraukė nuo motorolerio, E. taip pat atsitraukė, tada iš matymo pažįstamas vyriškis pradėjo garsiai šaukti, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakė, kad jis yra nepatenkintas, jog jie važinėja su motoroleriu ir kelia triukšmą. Vyras rėkė ant jų rankoje turėdamas medinę lazdą. Jam mėginant eiti link motorolerio, smūgiavo du kartus per veidrodėlius, taip juos suskaldydamas, du kartus su lazda trenkė į motorolerio spidometrą, spidometras šiek tiek suskilo, tačiau jis dar kartą smūgiavo su lazda per spidometrą jį visiškai suskaldydamas. Jis, pamatęs, kad vyriškis daužo motorolerį, bandė vis prieiti ir jį nuvaryti, tada vyriškis jam tris kartus smūgiavo su medine lazda per kairį juosmenį. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą bei dar didesnį išgąstį. Jis, nukentėjusysis, pradėjo garsiai šaukti, kad yra nepilnametis, kodėl jis taip su jais elgiasi, o jis atsakė, kad jam visiškai nusispjauti į tai, kad jie yra nepilnamečiai, ir vis prašė patraukti motorolerį. Po smūgių jis iš karto atsitraukė tolėliau. Po atsitraukimo motorolerį bandė patraukti ir E., tačiau jam irgi nepavyko, nes vyriškis grasino mosikuodamas su lazda. Toliau vyriškis, dešinėje rankoje laikydamas lazdą, vieną kartą dar smūgiavo į motorolerio bagažinę bei į rankų laikiklį, ir vyriškio lazdos galas nulūžo. Jie abu su E. išsigando, bijojo kažką daryti, tačiau E. mėgino eiti ir patraukti motorolerį, bet bijojo, kadangi vyriškis vis mojavo su lazda, grasino. Jis, matydamas, kad vyriškis visą dėmesį sutelkęs į jo draugą, mėgino patraukti motorolerį. Jam mėginant prieiti, vyriškis užsimojo su lazda, taikėsi į galvos sritį, tačiau nepataikė, nes jis išvengė smūgio pasitraukdamas atgal. Tada vyriškis dar labiau susinervino, pradėjo link jo eiti, rankoje laikydamas lazdą, o jis ėjo vis atgal bijodamas kaimyno. Jis pastebėjo, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), pro terasos langą yra išlindusi moteris. Jai apie 30 metų, šviesių ilgų iki pečių palaidų plaukų. Moteris garsiai rėkė, kad iškvies policiją. Tada E., pamatęs, kad vyriškis jau atsitraukė nuo motorolerio, pagriebęs jį, pradėjo stumti link jo namų. O jis stovėjo priešais vyriškį, kuris vis ėjo link jo, mojuodamas su lazda, ir vis kartodamas, kad jie dingtų iš čia, kad patrauktų motorolerį, vartodamas necenzūrinius žodžius. Vyriškis, pamatęs, kad motorolerio nebėra, apsisuko ir nuėjo link savo namų, vis atsisukinėdamas į jį ir pamojuodamas su lazda bei vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis, pamatęs, kad vyriškis nuėjo link savo namų, nubėgo prie E., kuris stūmėsi sugadintą, apdaužytą motorolerį link namų. Jie tarpusavyje pradėjo kalbėtis, jis jo klausė, ar jam viskas gerai. E. atsakė, kad viskas gerai, tačiau stipriai sugadintas motoroleris, jis pats pamatė nudaužytus veidrodėlius, sudaužytą spidometrą, nulenktus valstybinius numerius. Įvykio metu jis patyrė didelį šoką, buvo streso būsenoje, buvo sunku suvokti kas įvyko, jis patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, jaučia skausmą kairės pusės sėdmenyse bei kairės pusės žemiau juosmens esančią vietą. Šiuo metu jis jaučiasi gerai, tačiau po įvykio 3 dienas skaudėjo sėdmenis, buvo mėlynė, su šeimos gydytojos išrašyta pažyma buvo atleistas nuo mokyklos 3 dienas, kadangi jautėsi blogai, vis jautė išgąstį, stresą, negalėjo susikaupti, jam buvo baimė praeiti pro tą vietą, kur įvyko įvykis, jautėsi pažemintas, sužlugdytas. Iš karto po įvykio grįžo kartu su E. į namus ir apie įvykį papasakojo savo mamai bei paminėjo, kad lazdos galas įvykio metu nulūžo, todėl mama jiems liepė abiem nueiti ir paieškoti lazdos nulūžusio galo. Tačiau apžiūrėjus įvykio vietą matė tik veidrodėlio šukes, daugiau nieko nerado, nors iš karto po įvykio ant kelio mėtėsi motorolerio detalės (1 t., b.l. 73-74).
Iš specialisto išvados Nr. G 987/2018(03) matyti, kad apžiūrėjus E. Ž. rasta poodinė kraujosruva kairio sėdmens srityje. Sužalojimas atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas sumušus buku daiktu, galėjo gautis suduodant lazda, į ką rodo dvigubo kontūro juostos pavidalo kraujosruvos forma. Sužalojimas paaiškinamas vienu smūgiu. E. Ž. padaryta poodinė kairio sėdmens kraujosruva sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 88).
Iš 2018-06-06 Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės būrio vado M. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), E. B. paaiškino, jog kaimynas puolė lazda E. Ž. bei E. M.. Prie šio tarnybinio pridedamos apgadinto motorolerio fotonuotraukos, darytos įvykio vietoje. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti motorolerio apgadinimai (1 t., b.l. 104-110).
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. L. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m., elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, vartojo necenzūrinius žodžius, tyčia vieną kartą spyrė nepilnamečiui E. Ž. į kairės pusės sėdmenis, 3 kartus sudavė lazda E. Ž. į kairės pusės juosmenį, dėl ko nukentėjusysis patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą, be to, medine lazda trenkė į nepilnamečio E. M. motinai V. B. priklausančio motorolerio „Jetta Force“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spidometrą, į veidrodėlį bei į bagažinę ir į rankų laikiklį, taip padarydamas 500 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis R. L. kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad konfliktą išprovokavo patys nukentėjusieji. 2018-06-05, naktį, jis pabudo nuo didelio motorolerio skleidžiamo garso. Parodė, kad netoliese esančiu keliu naktimis jaunuoliai nuolat važinėjosi motoroleriais ir jų skleidžiamas garsas trikdė visų kaimynų ramybę. Ne kartą prašė jų netriukšmauti, tačiau vaikinai jo neklausė, kažką jam nemandagiai atsakydami. Tą vakarą garsas buvo labai didelis, todėl norėjo vaikinus sudrausminti. Apsirengęs išėjo į lauką ir pamatė nukentėjusiuosius, buvo susinervinęs, todėl šaukdamas liepė jiems pasišalinti. Nukentėjusysis E. Ž. atsistojo kovine poza, pradėjo rėkti. Tada jis, kaltinamasis, manydamas, kad vaikinai jį puls, grįžo prie namų ir paėmė šluotos kotą. Tuo metu nukentėjusieji niekur nėjo, laukė jo. Jam grįžus, E. Ž. spyrė jam, kaltinamajam, į kairę koją. Tada jis, R. L., šluota 2-3 kartus sudavė vaikinui į užpakalį. Kitas vaikinas E. M. stovėjo prie motorolerio. Teigia, kad motorolerio negadino, atsineštu pagaliu jo nedaužė. Motorolerį tik pastūmė, galimai tuo metu ir sudužo veidrodėlis. Galimai netyčia motorolerį kliudė lazda. Sutinka, kad vaikinus pavadino „asilais ar gaidžiais“. Bet vaikinai jo atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžiu. Tokie R. L. parodymai yra nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėję nepilnamečiai E. M. ir E. Ž., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną E. Ž. namuose remontavo E. M. motorolerį. Baigę norėjo motorolerį išbandyti, todėl E. M. motoroleriu šiek tiek pavažiavo. Jiems reguliuojant motorolerio karbiuratorių, iš namo kiemo išbėgo kaltinamasis, išsitraukė lazdą ir spyrė ant motorolerio sėdinčiam E. Ž.. Nuo smūgio motoroleris nuvirto ant žemės. Po to kaltinamasis tris kartus lazda sudavė E. Ž. į kairįjį šoną, toliau lazda daužė motorolerį. Sakė kaltinamajam, kad yra nepilnamečiai ir kad tuoj išeis, tačiau kaltinamasis jų neklausė ir toliau daužė motorolerį. Tik kaltinamojo pagaliui sulūžus, jiems pavyko pasišalinti. Nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, ką joms apie įvykį papasakojo vaikai iš karto grįžę namo. Parodė, kad įvykio metu leido vaikams vėliau grįžti namo, nes šie norėjo suremontuoti motorolerį. Anksčiau vaikai vėlai vakare visada būdavo namuose. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad motoroleris iki įvykio apgadintas nebuvo, buvo ruošiamas techninei apžiūrai, buvo nupirktos naujos dalys. Nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti E. Ž. sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 88). Iš teismui pateiktų motorolerio nuotraukų, padarytų policijos pareigūno įvykio vietoje, matyti, kad motorolerio apgadinimai yra akivaizdūs, kas neginčytinai paneigia kaltinamojo versiją, kad apgadinimai galėjo atsirasti netyčia motorolerį pastūmus ar jį netyčia kliudžius šluotos kotu. Pažymėtina, kad ir paties kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir kito. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad į lauką išėjo turėdamas medinį šluotos kotą, o vaikinams pradėjus jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir E. Ž. spyrus jam į koją, sudavė lazda E. Ž. į užpakalį. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė L. L.. Apklausiamas teisme kaltinamasis teigė, kad sudrausminti vaikinų išėjo neturėdamas lazdos, tačiau vaikinai elgėsi agresyviai, keikėsi, todėl išsigandęs galimo jų užpuolimo, grįžo namo ir pasiėmė šluotos medinį kotą. Apklausiama teisme liudytoja L. L. taip pat parodė, kad vaikinai elgėsi labai agresyviai, todėl sutuoktinis grįžęs pasiėmė pagalį ir pagaliu vieną kartą trenkė E. Ž.. Sutuoktinis norėjo apsiginti, kadangi vaikinas pirmasis jam spyrė. Motorolerio vyras nedaužė. Teismas kritiškai vertina šios liudytojos parodymus, laiko juos siekiu padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Liudytojos pateikta versija akivaizdžiai neatitinka byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jais nesivadovauja. Teisme apklausti liudytojai D. B. ir L. N. parodė, kad naktimis dažnai girdi motorolerių skleidžiamus garsus, garsai trukdo miegoti, tačiau dėl iškilusios problemos priemonių nesiėmė, į policiją ar bendrijos pirmininką nesikreipė, su motorolerius vairuojančių jaunuolių tėvais taip pat nebendravo, pretenzijų nereiškė. Paties nagrinėjamo įvykio liudytojai nematė, apie įvykio aplinkybes žino tik iš kaltinamojo žodžių.
Paneigta kaltinamojo versija, kad E. Ž. pirmas jam spyrė, nes jokie kūno sužalojimai kaltinamajam nenustatyti. Todėl kaltinamasis nebuvo būtinosios ginties situacijoje, priešingai- jis atliko puolamuosius veiksmus nepilnamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis R. L. sumušė E. Ž., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, apgadino V. B. priklausantį turtą – motorolerį.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.
Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad R. L. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus R. L. atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Klaipėdos m., kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, taip pat kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė didesniu atstumu, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Teisme apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2018-06-05, apie 24.00 val., pabudo nuo riksmų. Pabudo jo sutuoktinė ir vaikas. Riksmai buvo tokie garsūs, todėl sutuoktinė liepė išeiti į lauką ir pažiūrėti kas vyksta. Išėjęs pamatė kaltinamąjį ir vaikinus, jie garsiai šūkavo. Pamatęs, kad kaltinamajam pagalbos nereikia, uždarė vartelius ir grįžo miegoti.
Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės padarymo motyvai; jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).
Iš bylos duomenų matyti, kad minėtoje gyvenvietėje, kur gyvena kaltinamojo ir nukentėjusiųjų šeimos, naktimis keliamo triukšmo problema egzistuoja pakankamai ilgą laiką. Įvykio metu nukentėjusieji testavo motorolerį, juo važiavo, to neneigia ir patys nukentėjusieji, jų atstovės pagal įstatymą. Apie motorolerių keliamą triukšmą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad nebuvo imtasi jokių teisėtų veiksmų problemai spręsti. Nagrinėjamu atveju konfliktas įvyko tuo metu, kai nukentėjusieji testavo motorolerį. Kaltinamojo R. L. veiksmai, kaip atsakas į šiuos veiksmus, buvo jo įžūlus elgesys, necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, nukentėjusiajam E. Ž. suduoti smūgiai ir motorolerio daužymas.
Nors kaltinamojo veiksmai ir buvo nukreipti į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau teismo nuomone, tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta aiškintis asmeninius santykius. Kaltinamojo R. L. reakcija nagrinėjamoje situacijoje buvo neadekvati. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamai R. L. pasirinkto asmeninių santykių aiškinimosi su nukentėjusiaisiais E. Ž. ir E. M. būdo ir vietos buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiuosius bei kitus aplinkui buvusius asmenis, kaltinamasis R. L. nukentėjusiuosius užsipuolė, vadino juos necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, sumušė E. Ž., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, daužė motorolerį lazda, sugadino svetimą turtą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad įvykio metu kilo sumaištis, įvykį matė iš miego pabudę kaimynai, dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Be nukentėjusiųjų įvykį matė kaltinamojo žmona, kaimynai, buvo sugadintas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų iki įvykio kaltinamasis nepažinojo. Pats pripažino, kad įvykio metu buvo be akinių, todėl vaikinų veido bruožų neįžiūrėjo, jų atskirti negalėjo. Iki įvykio buvo nufotografavęs E. Ž., sėdintį ant motorolerio. Nukentėjusiojo E. M. jis nepažinojo. Nukentėjusysis E. M. nurodė, kad kaltinamąjį matė pirmą kartą. Nukentėjusysis E. Ž. mamai nurodė, kad iki šio įvykio kaltinamasis jį vieną kartą sustabdė ir nufotografavo.
Pažymėtina, kad kaltinamasis R. L. jau buvo pasiruošęs smurtauti ir elgtis įžūliai, nes turėjo pagalį, smurtas prieš nukentėjusiuosius naudotas dėl mažareikšmės dingsties (tikslu išsiaiškinti dėl motorolerio keliamo triukšmo), jis išprovokavo šį incidentą, sumušė E. Ž. ir apgadino motorolerį, kas rodo, kad jo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą. Kaltinamojo veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, nes savo asmeniniams santykiams aiškintis jis pasirinko būtent viešąją tvarką ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - anksčiau yra teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, padarytos žalos neatlygino. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. L. skiriant Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei sankcijos vidurkis
R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nepilnamečio nukentėjusiojo E. M. atstovė pagal įstatymą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam R. L. civilinį ieškinį (1 t., b.l. 34, 2 t., b.l. 4), prašydama iš kaltinamojo priteisti 500 Eur turtinę žalą jai bei 500 Eur neturtinę žalą sūnui E. M..
Nukentėjusioji V. B. paaiškino, jog patyrė 500 Eur turtinę žalą, tokia jai priklausančio motorolerio Jetta Force, valst. Nr(duomenys neskelbtini), apgadintų detalių (spidometro, veidrodėlio, bagažinės ir rankų laikiklio) vertė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Būtent šia savo teise V. B. byloje ir pasinaudojo pareikšdama 500 eurų dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nurodydama, kad šią žalą patyrė ji dėl sugadinto motorolerio.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nors nukentėjusioji byloje nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, tačiau nurodyta patirta turtinė žalos suma atitinka protingumo kriterijus, nėra nepagrįstai didelė, tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai V. B. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. V. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo R. L. priteisiama 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. B..
Be to, V. B. prašo atlyginti 500 eurų dydžio neturtinę žalą jos sūnui E. M., kuris nukentėjo nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo R. L. padarytos nusikalstamos veikos nepilnametis nukentėjusysis E. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, matė, kaip žalojamas jo draugas E. Ž. bei gadinamas jo mamos turtas – motoroleris. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis E. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo materialinę padėtį- yra dirbantis. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir E. M. priteisiama 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
2018-06-14 nutarimu (1 t., b.l. 37-38) V. B. buvo leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo E. M. atstovei pagal įstatymą, taigi nuo šio momento, ji pradėjo veikti savo sūnaus interesais ir jo naudai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą eisme, V. B. civilinį ieškinį patikslino, nurodė, kad neturtinė žala turi būti atlyginta jos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad nepilnametis asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio) naudai. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo priteisiama E. M. naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motiną V. B..
Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo E. Ž. atstovė pagal įstatymą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam R. L. civilinį ieškinį (1 t., b.l. 64), prašydama iš kaltinamojo priteisti 5000 neturtinę žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme E. B. ieškinio reikalavimą patikslino, nurodė, kad iš kaltinamojo prašo priteisti 5000 neturtinę žalą sūnui E. Ž., be to prašo priteisti savo naudai 60 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 198).
Nukentėjusioji E. B. paaiškino, jog patyrė 60 Eur turtinę žalą, nes sūnus E. Ž. lankėsi pas psichologą, už psichologo konsultaciją sumokėjo 40 Eur, taip pat sumokėjo 20 Eur už med. dokumentų išrašą, pateikė tai patvirtinančius dokumentus ( t.1, b.l.199-200). Taigi, E. B. nurodė, kad turtinę žalą patyrė ji, kaip nukentėjusiojo motina. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai E. B. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. E. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo R. L. priteisiama 60 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. B..
Be to, E. B. prašo atlyginti 5000 eurų dydžio neturtinę žalą jos sūnui E. Ž., kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Pažymėtina, kad asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Kaip minėta, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo E. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kairio sėdmens kraujosruva, jis kelias dienas nelankė mokyklos, jam prireikė psichologo pagalbos. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į E. Ž. sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, darytina išvada, kad nukentėjusiosios E. B. prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala yra per didelė. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba. Pareikštas E. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Ž.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas nepilnamečio nukentėjusiojo E. Ž. naudai, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motiną E. B..
Be to, nukentėjusiosios E. B. atstovė advokatė A.Kostiuk pateikė prašymą iš kaltinamojo R. L. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 908307, iš kurio matyti, kad nepilnamečio nukentėjusiojo E. Ž. motina E. B. advokatei sumokėjo 300 Eur (1 t., b. l. 197). Šis prašymas pagrįstas ir tenkinamas, nepilnamečio nukentėjusiojo motina dėl turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidos pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.) su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausomis, esantys bylos medžiagoje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę - 60 MGL dydžio (3000 eurų) baudą.
Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nepilnamečio nukentėjusiojo E. M. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. L. 500 Eur V. B. turtinei žalai atlyginti, o E. M. naudai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motiną V. B.. Kitoje dalyje V. B. civilinį ieškinį atmesti.
Nepilnamečio nukentėjusiojo E. Ž. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. L. 60 Eur E. B. turtinei žalai atlyginti, o E. Ž. naudai priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motiną E. B.. Kitoje dalyje E. B. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo R. L. nukentėjusiajai E. B. 300 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.) su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausomis, esančius bylos medžiagoje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.