Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo A. Ž. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-08-24 nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu A.Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1, 2 dalis, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendis, A.Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) ir jam paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu skirta bausme, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai (nuo 2008-02-21 iki 2008-03-21 ir nuo 2013-07-12 iki 2013-10-11) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendį iki 2017-01-11 atlikta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Nuteistajam A.Ž. Ž. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015-12-30, bausmės pabaiga – 2024-12-01, 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės A.Ž. Ž. atliko 2020-04-16, neatliktos bausmės dalis 2020-08-20 – 4 metai 3 mėnesiai 11 dienų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-15 nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatavęs, jog įvertinus nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, po ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo neįvykdytas rekomendacijas, turimą galiojančią nuobaudą bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundą apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A.Ž. Ž. skundas atmetamas.

7. Skundu nuteistasis A.Ž. Ž. nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo sprendimais netenkinti jo prašymo ir jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, jog tiek Komisija, tiek teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo išvadomis dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis ar Komisijos nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės. Vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino surinktus duomenis, apie asmens elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo A.Ž. Ž. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 7 kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, vartojo alkoholį, buvo 4 kartus baustas, nors 4 kartus buvo skatintas, tai buvo pakankamai seniai (paskutinį kartą 2019-09-13), asmuo nevykdė Komisijos pateiktų elgesio rekomendacijų. Iš asmens bylos matyti, kad A.Ž. Ž. tinkamai bendrauja su įstaigos personalu, tačiau kartais matoma nesantaika su kitais Pusiaukelės namų nuteistaisiais, nors buvo įsipareigojęs, 2020-08-28 nebuvo organizuotoje paskaitoje apie socialinės paramos tiekimą Vilniaus mieste, į Pusiaukelės namus grįžo vėliau, apie savo vėlavimą ir grįžimą kitu laiku atsakingų pareigūnų neinformavo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

10. Nuteistojo manymu, aplinkybės, jog jis turi darbą, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo motiną, nepalaiko ryšių su nusikalstamų veikų bendrininkais, vengia destruktyvių grupių, nekelia abejonių dėl jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Su tokiomis išvadomis nesutiktina. Nors A.Ž. Ž. nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui šiuo atveju nepakanka. Pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet analizuojant jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, taip pat ir veiksmus, kuriuos nuteistasis atliko, jei anksčiau jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Aplinkybės, jog nuteistasis turi darbą, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo motiną, Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2018-11-15 atlikto OASys vertinimo metu A.Ž. Ž. buvo nustatyta rizika 26 balai, iš jų 5 statiniai ir 21 dinaminiai, 2020-07-23 buvo atlikta pakartotinis rizikos vertinimas, kurio metu gautas tapatus rizikos vertinimo rezultatas (26 balai, iš jų 5 statiniai ir 21 dinaminiai), taigi net ir praėjus ženkliam laikui, tam tikri asmens elgesio rizikos pokyčiai nustatyti nebuvo.

11. Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas antrą kartą. Pirmajame Komisijos nutarime buvo nurodyta, kad nuteistasis turi ir toliau tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, vis dėlto, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-23 nutarties, kuria nepatvirtintas lygtinio paleidimo taikymas, nuteistasis programose nebedalyvavo ir tokiu būdu neįvykdė pateiktų rekomendacijų. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad karantino metu iki 2020-07-30 renginiai buvo leidžiami tik atvirose erdvėse, iki skundžiamojo Komisijos nutarimo 2020-08-24 praėjo nedaug laiko, kad būtų galima organizuoti socialinės reabilitacijos programas, vis dėlto, sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog A.Ž. Ž. dalyvavimas programose buvo neaktyvus ne dėl nustatytų karantino sąlygų, o dėl paties nuteistojo elgesio, kai jis nerodė jokios iniciatyvos įvykdyti Komisijos rekomendacijas ir taip keisti savo elgesį tinkama linkme. Kaip matyti iš asmens bylos, A.Ž. Ž. taip pat neturėdamas pateisinamos priežasties du kartus neatvyko į iš anksto suplanuotas konsultacijas, kas leidžia teigti, jog nuteistasis stokoja atsakomybės ir motyvacijos elgesio pokyčiams. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamumo riziką, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, kurias padarė A.Ž. Ž., siejamos su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nusikalstamos veikos buvo įvykdytos praėjus mažiau nei mėnesiui po pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, daromiems nusikaltimams būdingas finansinio pasipelnymo modelis, be to, nusikaltimai sunkėja, kas kelia abejonių nuteistojo pasiryžimu gyventi nenusikalstamai ir gebėjimu pelnytis pragyvenimui legaliais būdais išėjus į laisvę.

13. Nors, A.Ž. Ž. manymu, jo asmens charakteristika, darbinė veikla leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš įkalinimo įstaigos ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, vis dėlto, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šiuo metu A.Ž. Ž. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Ž. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-15 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.