Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-25 · Administracinė byla Nr. eI3-3338-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-25
Bylos Nr.
eI3-3338-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00301-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Diana Butrimienė, Vita Veleckaitė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3338-595/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00301-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos raštą 2022-12-20 d. Nr. 2-654(2.2) „Dėl prašymo“ ir išspręsti ginčą iš esmės – nustatyti, kad rinkimų komisijos nario darbas rinkimų komisijoje jo paties prašymu gali būti neatlygintinis, dirbamas visuomeniniais pagrindais.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo paskirtas eiti Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje (toliau – Komisija) nario pareigas. Pagal Rinkimų kodeksą, rinkimų komisijos narys pradeda darbą komisijoje po priesaikos davimo. Iki priesaikos davimo, 2022-12-12 pareiškėjas Komisijai pateikė rašytinį prašymą iki 2023-02-07 įskaitytinai nemokėti jam atlyginimo už darbą Komisijoje, kadangi iki šios datos jis pageidauja dirbti visuomeniniais pagrindas neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, prašė nepildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio arba jame įrašyti, kad dirbama visuomeniniais pagrindais neatlygintinai. Komisija išnagrinėjo prašymą ir nepriėmusi jokio sprendimo išsiuntė jį nagrinėti Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK). Vyriausioji rinkimų komisija, išnagrinėjusi prašymą atsiuntė 2022-12-20 raštą Nr. 2-654(2.2) „Dėl prašymo“, kuriuo prašymo leisti dirbti neatlygintinai netenkino. Nurodė, kad Komisijoje negali būti dirbama neatlygintinai, nes „toks darbo rinkimų komisijose būdas nėra nustatytas Rinkimų kodekse“.

Pareiškėjas mano, kad VRK išvada yra klaidinga ir nepagrįsta, nes Rinkimų kodekso 51 straipsnis yra skirtas Apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimo tvarkai nustatyti, bet jokiu būdu neriboja rinkimų komisijų narių teisės atsisakyti darbo apmokėjimo ir dirbti neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais. Neatlygintinis darbas visuomeniniais pagrindais nėra „darbo būdas“, nes dirbama tokiu pat būdu kaip ir apmokamo darbo atveju – dalyvaujant komisijos posėdžiuose ir atliekant visas kitas rinkimų komisijos nario funkcijas, nustatytas įstatymuose. Darbo komisijoje atlygintinumas nėra privalomas ar priverstinis, ribojantis asmens teisę dirbti savo valstybės labui neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais. Jeigu rinkimų komisijos narys dirba neatlygintinai, darbas turi būti laikomas savanorišku darbu ir turi būti apskaitomas kaip savanoriškas, neatlygintinis darbas, neskaičiuojant už jį nei atlyginimo, nei socialinio draudimo mokesčių. Ypač jeigu komisijos nariui tai nėra pagrindinė veikla, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, negali būti ribojama asmens teisė atsisakyti apmokėjimo už tokį darbą, nes tai laikytina asmens teisės laisvai pasirinkti darbą be užmokesčio pažeidimu.

Pažymi, jog anksčiau nebuvo ribojama rinkimo komisijos nario teisė pasirinkti, ar jam dirbti už Rinkimų įstatymuose nustatytą atlyginimą, ar neatlygintinai, ir naujai priimtas Rinkimų kodeksas jokių apribojimų asmeniui pasirinkti dirbti rinkimų komisijos nariu neatlygintinai nenustatė. Todėl yra visiškai nesuprantama ir nemotyvuota VRK skundžiamame rašte padaryta išvada, kad asmuo negali eiti rinkimų komisijos nario pareigų neatlygintinai. Tai, jog komisijos nario darbas neatlygintinai ir savanoriškai nėra numatytas įstatyme, nereiškia, kad jis yra uždraustas. Įstatymuose negali ir neprivalo būti nustatyti absoliučiai visi taikant įstatymą iškylantys klausimai, ir nesant konkretaus atvejo aprašymo, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės aiškinimo ir taikymo principais, taip pat ir protingumo ir sąžiningumo principais.

Pažymi, jog su rinkimo komisijos nariu nėra sudaroma darbo sutartis, jam nėra taikomos ir darbo kodekse nustatytos garantijos. Asmuo nario statusą įgyja ir pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą, kurio tekstą nustato Rinkimų kodekso 27 str. Rinkimuose yra visuotinai paplitusi praktika, kad asmenys dirba neatlygintinai, pvz. partijų atstovai prie rinkimų komisijų, kurie skiriami partijų vadovaujantis Rinkimų kodeksu, dirba neatlygintinai. Dėl to mano, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę pasirinkti dirbti komisijoje savanoriškai ir neatlygintinai, dėl to jos sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal Rinkimų kodekso 27 str. rinkimų komisijos narys pradeda dirbti davęs rašytinį pasižadėjimą. Tokį pasižadėjimą pareiškėjas Rinkimų kodekso nustatyta tvarka davė 2022-12-12 ir nuo tos dienos pradėjo eiti rinkimų komisijos nario pareigos, kurios pagal Rinkimų kodeksą yra apmokamos ir atlygintinos pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį. Šios normos pareiškėjui turėjo būti žinomos. Todėl jis, pasirašydamas rinkimų komisijos nario pasižadėjimą, sutiko, kad jis eis apmokamas ir atlygintinas pareigas.

Pažymi, kad VRK neturi diskrecijos spręsti dėl apmokėjimo/atlygintinumo už einamas pareigas, nes tokį reguliavimą nustato Rinkimų kodeksas. Be to, darbo rinkimų komisijoje metu asmuo yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą ir kitus teisės aktus, užtikrinančius dirbančių asmenų teisių apsaugą. Pareiškėjas dirbdamas neatlygintinai darbo rinkimų komisijoje laikotarpiu nebūtų draudžiamas nei valstybiniu socialiniu draudimu, nei sveikatos draudimu, todėl nėra aišku, kaip būtų apmokamos, pavyzdžiui, jo gydymo išlaidos, ar jis galėtų gauti nedarbingumo išmoką, jeigu susirgtų darbo rinkimų komisijoje laikotarpiu? Darbas rinkimų komisijoje yra apmokamas/atlygintinas ir negali būti lyginamas su kitomis pareigomis, tokiomis kaip atstovai rinkimams (Rinkimų kodekso 91 straipsnis) ar rinkimų stebėtojai (Rinkimų kodekso 92 straipsnis), nes šie asmenys VRK nedirba. Jie atstovauja politines organizacijas, kandidatus, kurie ir atsako už jų veiklą. Tokie asmenys neturi Rinkimų kodekso 47 straipsnyje numatytų savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimų organizuoti rinkimus.

Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad pareiškėjo darbas rinkimų komisijoje bus laikomas priverstiniu, ribos jo teises dirbti neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais, savanoriškai. Darbas rinkimų komisijoje nėra priverstinis darbas, nes pats pareiškėjas, pasirašydamas pasižadėjimą, sutiko gerbti ir vykdyti (...) Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Taip pat pareiškėjas turi teisę bet kada atsistatydinti iš rinkimų komisijos nario pareigų. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl VRK ginčo sprendimas yra nepagrįstas, nenurodė, kokioms teisės normoms jis prieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VRK 2022-12-20 sprendimo Nr. 2-654(2.2) „Dėl prašymo“, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo leisti dirbti neatlygintinai (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijos nariu. 2022-12-12 pareiškėjas davė Rašytinį pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad pasižada būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje.

2022-12-12 pareiškėjas pateikė prašymą Komisijai iki 2023-02-07 įskaitytinai nemokėti jam atlyginimo už darbą Komisijoje, kadangi iki šios datos jis pageidauja dirbti visuomeniniais pagrindais neatlygintinai, prašė nepildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio arba jame įrašyti, kad dirbama visuomeniniais pagrindais neatlygintinai.

2022-12-14 Komisija į pareiškėjo prašymą Dėl darbo užmokesčio nurodė, kad pagal Rinkimų kodekso nuostatas savivaldybės rinkimų komisijos narių darbas yra apmokamas ir negali būti dirbamas visuomeniniais pagrindais, todėl prašymas nepildyti darbo užmokesčio žurnalo netenkino.

Vyriausioji rinkimų komisija 2022-12-20 sprendimu Nr. 2-654(2.2) „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymo netenkino, remdamasi Rinkimų kodekso 51 straipsnio 1 - 2 dalimis.

Pareiškėjas nesutinka su VRK Sprendimu, pateikė skundą teismui, kuriame iš esmės nuodo, kad Rinkimų kodekso 51 straipsnis neriboja rinkimų komisijų narių teisės atsisakyti darbo apmokėjimo ir dirbti neatlygintinai, visuomeniniais pagrindais. Neatlygintinis darbas visuomeniniais pagrindais nėra „darbo būdas“, negali būti ribojama asmens teisė atsisakyti apmokėjimo už tokį darbą, nes tai laikytina asmens teisės laisvai pasirinkti darbą be užmokesčio pažeidimu. Su rinkimo komisijos nariu nėra sudaroma darbo sutartis, jam nėra taikomos ir darbo kodekse nustatytos garantijos. Rinkimuose yra visuotinai paplitusi praktika, kad asmenys dirba neatlygintinai, pvz. partijų atstovai prie rinkimų komisijų, kurie skiriami partijų vadovaujantis Rinkimų kodeksu, dirba neatlygintinai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas.

Rinkimų kodekso 27 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prieš pradėdami eiti pareigas prisiekia šio kodekso nustatyta tvarka. Kitų rinkimų komisijų pirmininko ar nario statusą asmuo įgyja ir pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.

Pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnio 1 dalį už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus: 1) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,62 Seimo patvirtinto tų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis); 2) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, šių komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio; 3) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio; 4) apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams – 0,4 pareiginės algos bazinio dydžio. Pagal 2 dalį - Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams, pirmininko pavaduotojams ir šių komisijų sekretoriams už darbą rinkimų komisijose atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant tai rinkimų komisijai nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Darbo kodekse nustatyti darbo trukmės ribojimai.

Lėšų, skiriamų savivaldybių (apygardų) rinkimų (referendumo) komisijoms, planavimo, skyrimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Sp-101 (toliau – ir Aprašas) nustatoma Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimams, Lietuvos Respublikos rinkimams į Europos Parlamentą ir Lietuvos Respublikos referendumams skirtų lėšų planavimo, paskirstymo savivaldybių (apygardų) rinkimų (referendumo) komisijoms (toliau – Rinkimų komisijos), finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo Rinkimų komisijose bei atsiskaitymo Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK) tvarka (1 punktas). Aprašo paskirtis – užtikrinti Rinkimų komisijų išlaidų planavimo skaidrumą, kad joms skirtos lėšos būtų naudojamos teisėtai ir pagrįstai, Rinkimų komisijų finansinės ataskaitos būtų teikiamos VRK nustatyta tvarka ir taip būtų užtikrintas teisingas VRK finansinių ataskaitų rinkinių sudarymas. Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas nustato, kad referendumas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatyta rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Aprašas taip pat taikomas organizuojant ir vykdant referendumus (2 punktas). Pagal Aprašo 3 punktą Rinkimų ir referendumo rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų: 3.1. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos: 3.1.1. Rinkimų komisijų išlaidos rinkimams ir referendumui organizuoti ir vykdyti; 3.1.2. išlaidos Rinkimų komisijų narių ir komisijas aptarnaujančio personalo darbui apmokėti; 3.1.3. išlaidos balsavimo biuletenių ir kitos VRK nustatytos rinkimų medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams; 3.1.4. balsavimo sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus ambulatorines įstaigas), socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose, teritorinių policijos įstaigų areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose organizavimo išlaidos. 3.2. Iš savivaldybių biudžetų lėšų apmokama: 3.2.1. už balsavimo patalpų bei Rinkimų komisijų buveinių išlaikymą; 3.2.2. už VRK nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgalių rinkėjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpų ar jų pritaikyti neįgalių rinkėjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą; 3.3. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų apmokama už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų ar referendumo apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas VRK nustatyta tvarka.

Pagal Aprašo 6 punktą VRK naudoja Lėšų, skiriamų Rinkimų komisijoms, planavimo metodiką pagal šią struktūrą: 6.1. Rinkimų komisijoms: 6.1.1. lėšų darbo užmokesčiui dydis komisijų nariams nustatomas atsižvelgiant į vieno komisijos nario vidutinį darbo valandų skaičių, įvertinus rinkėjų skaičių ir rinkimų apylinkių skaičių. Planuojamas darbo užmokestis komisijų nariams iš viso ir iš jų 10 proc. skatinimui vienkartine pinigine išmoka; 6.1.2. lėšų darbo užmokesčiui dydis darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis – apskaitą tvarkantiems asmenims, kitiems pagalbiniams darbuotojams ir informatikams (specialistams kompiuterizavimo darbams atlikti), nustatomas pagal darbų pobūdį, atsižvelgiant į rinkimų apylinkių skaičių ir rinkėjų skaičių; 6.1.3. socialinio draudimo įmokoms nuo nustatyto darbo užmokesčio dydžio; 6.1.4. prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms: 6.1.4.1. ryšių paslaugoms pagal VRK nustatytus limitus; 6.1.4.2. transporto išlaikymui, įvertinus rinkėjų skaičių ir rinkimų apylinkių skaičių; 6.1.4.3. kanceliarinėms ir kitoms prekėms, įvertinus rinkėjų skaičių ir rinkimų apylinkių skaičių; 6.1.4.4. kandidatų rinkimų programų parengimo spausdinti išlaidoms pagal VRK nustatytus dydžius; 6.1.4.5. rinkėjų pavėžėjimo išlaidoms pagal VRK nustatytus dydžius; 6.2. apylinkių rinkimų ar referendumo komisijoms (toliau – apylinkių rinkimų komisija): 6.2.1. lėšų darbo užmokesčiui dydis komisijų nariams nustatomas atsižvelgiant į vieno komisijos nario vidutinį darbo valandų skaičių, įvertinus rinkėjų skaičių. Planuojamas darbo užmokestis komisijų nariams iš viso ir iš jų 10 proc. skatinimui vienkartine pinigine išmoka; 6.2.2. socialinio draudimo įmokoms nuo nustatyto darbo užmokesčio dydžio; 6.2.3. prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms: 6.2.3.1. ryšių paslaugoms pagal VRK nustatytus limitus; 6.2.3.2. transporto išlaikymui, įvertinus rinkėjų skaičių; 6.2.3.3. kanceliarinėms ir kitoms prekėms, įvertinus rinkėjų skaičių.

Aprašo 12 punktas nustato, kad Rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininko pavaduotojams, rinkimų komisijų sekretoriams ir nariams už darbo dieną Rinkimų komisijose ir apylinkių rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal tarifus. Pagal Aprašo 13 punktą už vieną darbo dieną (8 darbo valandas) Rinkimų komisijų pirmininkams nustatomas 0,62 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis (BD), tarifas, Rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams, komisijų nariams ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams nustatomas – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio tarifas. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir komisijų nariams nustatomas – 0,4 pareiginės algos bazinio dydžio tarifas. Pagal 14 punktą - Rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų nariams darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės ribojimai, tačiau vieno mėnesio dirbtų valandų suma negali būti didesnė, negu nustatytas darbo dienų skaičius per mėnesį, padaugintas iš 8 darbo valandų, atsižvelgiant į viena valanda sutrumpintas darbo dienas prieš šventes (pvz., vasario mėn. – 19 darbo dienų x 8 val. = 152 val., atimama 1 prieššventinė val. = 151 val.). Maksimalus leistinas valandų skaičius apskaičiuojamas kiekvienam mėnesiui atskirai, atsižvelgiant į to mėnesio nustatytą darbo dienų ir valandų skaičių. Pagal 15 punktą - atsižvelgiant į tai, kad Rinkimų komisijoms ir apylinkių rinkimų komisijoms mokama už faktiškai dirbtą laiką, VRK nustato šiuos valandinius tarifus už veiklą, susijusią su rinkimų ar referendumo rengimu, Rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams: 15.1. Rinkimų komisijų pirmininkams – 14,03 Eur (BD 181 Eur x 0,62 : 8 val.); 15.2. Rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams – 11,31 Eur (BD 181 Eur x 0,5 : 8 val.); 15.3. apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams – 11,31 Eur (BD 181 Eur x 0,5 : 8 val.); 15.4. apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams – 9,05 Eur (BD 181 Eur x 0,4 : 8 val.). Pagal Aprašo 16 punktą Rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo laiko apskaita turi būti tvarkoma Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi vadovaujantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščių savivaldybių (apygardų) ir apylinkių rinkimų (referendumo) komisijose pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Sp-100 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščių savivaldybių (apygardų) ir apylinkių rinkimų (referendumo) komisijose pildymo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suvesti Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys į VRK posistemę DTS naudojami darbo užmokesčiui skaičiuoti. Darbo užmokestis Rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų nariams mokamas Aprašo 15 punkte nustatytais valandiniais tarifais už Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytas dirbtas valandas. Pagal 17 punktą – posistemėje DTS formuojami ir spausdinami Darbo užmokesčio žiniaraščiai turi būti pasirašyti Rinkimų komisijos pirmininko ir apskaitą tvarkančio asmens. Pagal 18 punktą - Rinkimų komisijų ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkams, pirmininko pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendumą atlyginama pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A361-492/2015; 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Taigi, kaip matyti iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo apylinkių rinkimų komisijos narių darbas Komisijoje yra apmokamas. Teisės aktai nenustato jokių išimčių. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad neleidimas dirbti Komisijoje neatlygintinai savanoriškais pagrindais riboja jo teisę pasirinkti neatlygintiną darbą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad prieš pradėdamas dirbti Komisijoje pareiškėjas davė rašytinį pasižadėjimą (Rinkimų kodekso 27 straipsnis), kuriuo iš esmės sutiko, kad jis eis apmokamas ir atlygintinas pareigas, kaip tai nustatyta Rinkimų kodekso 51 straipsnyje. Darbas rinkimų komisijoje nėra priverstinis darbas, nes pats pareiškėjas, pasirašydamas pasižadėjimą, sutiko gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tokiu būdu nėra ribojama ar pažeidžiama asmens teisė laisvai pasirinkti darbą be užmokesčio, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjas ne savo noru būtų sutikęs eiti tokias pareigas, kurios yra apmokamos. Darbo rinkimų komisijoje metu asmuo yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą ir kitus teisės aktus, užtikrinančius dirbančių asmenų teisių apsaugą. Teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad rinkimuose yra visuotinai paplitusi praktika, kad asmenys dirba neatlygintinai, pvz. partijų atstovai prie rinkimų komisijų, kurie skiriami partijų vadovaujantis Rinkimų kodeksu, dirba neatlygintinai. Kaip minėta, pagal Rinkimų kodeksą darbas rinkimų komisijoje yra apmokamas/atlygintinas, tokiu būdu negali būti lyginamas su kitomis pareigomis, tokiomis kaip atstovai rinkimams (Rinkimų kodekso 91 straipsnis) ar rinkimų stebėtojai (Rinkimų kodekso 92 straipsnis), nes šie asmenys VRK nedirba. Jie atstovauja politines organizacijas, kandidatus, kurie atsako už jų veiklą. Tokie asmenys neturi Rinkimų kodekso 47 straipsnyje numatytų savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimų organizuoti rinkimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl VRK Sprendimas yra nepagrįstas, nenurodė, kokioms teisės normoms jis prieštarauja.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas byloje aplinkybes bei nurodytus argumentus, rašytinius įrodymus jiems pagrįsti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju remiantis galiojančiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, VRK Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, todėl pagrindo jo naikinti nėra.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė