- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- 2YT-366-635/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-03118-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- K. G.
- Skolininkas
- J. G.
- Kreditorius
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant pareiškėjai J. G. suinteresuotam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės J. G. skundą išieškotojams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (toliau tekste – ir VMI), uždarai akcinei bendrovei (toliau tekste – ir UAB) „Milavita“, akcinei bendrovei (toliau tekste – ir AB) „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau tekste – ir ESO), UAB „Reikalavimas.lt“, AB SEB bankui, UAB „Gelvora“, akcinei draudimo bendrovei (toliau tekste – ir ADB) „Gjensidige“, antstoliui K. K., dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Skolininkė skundu prašo panaikinti 2016-08-12 UAB „Lituka“ ir Ko parengtą ekspertizės aktą JVO-60841 ir laikyti šį aktą negaliojančiu, panaikinti 2016-11-22 Turto arešto aktą, dokumento Nr. S16-29027 bei paskirti naują ekspertizę skolininkės areštuotam turtui įvertinti, siekiant nustatyti tinkamą ir teisingą turto vertę. Nurodo, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo dešimt vykdomųjų bylų dėl bendros 16503 € skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojų kreditorių VMI, UAB „Milavita", AB ESO, UAB „Reikalavimas.lt", AB SEB bankas, UAB „Gelvora", ADB „Gjensidige" naudai.
Skolininkė J. G. 2016 m. lapkričio 25 d. gavo Antstolio Kęstučio Košio padėjėjos Mildos Agafonovės 2016 m. lapkričio 22 d. priimtą Turto arešto aktą dokumento Nr. S16-29027, kuriuo buvo areštuotas skolininkei J. G. priklausantis nekilnojamasis turtas:
1. Žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1533 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2. ½ dalis - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). kurio bendras plotas 184 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3. ½ dalis pastato - pirties, esančios (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 30 kv.m.. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini);
4. ½ dalis pastato - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 100 kv.m., unikalus Nr. 4400-1704-5526;
5. ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš antstolio 2016 m. lapkričio 22 d. priimto Turto arešto akto dokumento Nr. S16-29027 matyti, jog areštuoto turto vertė yra 24000 EUR (1/2 dalis), kuri nustatyta remiantis UAB „Lituka" ir Ko parengtu ekspertizės aktu Nr. JVO-60841.
Skolininkė J. G. nesutinka su eksperto UAB „Lituką" ir Ko parengtu ekspertizės aktu, kadangi skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra ženkliai didesnė, nei buvo nustatyta nekilnojamojo turto eksperto.
Skolininkei bendras plotas yra 184 kv.m., t.y. areštuoto namo plotas yra labai didelis. Be to, pagal ADB „Gjensidige" gyventojų turto draudimo liudijimo sutartį GJELT Nr 2323442, kuri galioja: nuo 2016-11-11 iki 2017-11-10 galima konstatuoti, kad viso draudžiamojo turto, kurio ½ dalis priklauso skolininkei, vertė 223081 EUR draudimo suma, t.y. faktiškai skolininkei ½ dalies turto vertė turi būti didesnė nei 100000 €, kas akivaizdžiai skiriasi nuo turto vertės, kurią nustatė UAB „Lituką" ir Ko ekspertizės aktu Nr. JVO-60841 24000 EUR ( ½ dalis).
Nekilnojamojo turto vertintojai visiškai neatsižvelgė į tai kad areštuotas pastatas ir jo priklausiniai, taip pat atskiri statiniai buvo rekonstruoti arba nesenai apstatyti, ką patvirtina ir draudimo bendrovės liudijimas. Pastato ir kitų statinių gerą būklę patvirtina ir nuotraukos, kurias skolininkė J. G. pateikia kartu su skundu. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad areštuotas namas yra didelis, nesenai nutinkuotos išorės sienos, taip pat naujas dengtas bituminis stogas, apskardintas kaminas, automatinai garažo vartai, plastikiniai namo langai, šarvuotos durys, sutvarkyti išorės laiptai.
Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog skolininkei priklausančio namo vidaus būklė taip pat labai gerai, nesenai suremontuota, į ką UAB „Lituka" ir Ko ekspertas taip pat visiškai neatsižvelgė. Pateiktos nuotraukos patvirtina gerą kambarių būklę, sienos tinkuotos, nenutrupėjusios, nėra jokio pelėsio, įrengti laiptai, sudėtos naujos durys, taip pat po namą išvedžioti nauji radiatoriai, sudėti šildytuvai, boileriai. Svarbu paminėti ir tai, jog skolininkei J. G. ir jos vyrui taip pat priklauso pirtis, pavėsinė, kiti kiemo statiniai, kas neabejotinai didina nekilnojamojo turto vertę.
Skolininkė prašo leisti atlikti papildomą nekilnojamojo turto ekspertizę, siekiant nustatyti realią nekilnojamojo turto vertę, sutinka sumokėti ekspertams už ekspertizę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. G. sutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, prašo skundą tenkinti.
2016-12-19 antstolis K. Košys patvarkymu Nr. S16-31674 atsisakė tenkinti skundą. Patvarkyme nurodė, kad ekspertizė skolininkės ir jos sutuoktinio turtui atlikta ir turto vertė nustatyta tinkamai, o pakartotinei ekspertizei atlikti pagrindo nėra. Antstolis, įkainodamas turtą, vadovavosi CPK įtvirtintomis teisės normomis, laikėsi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. įtvirtinto reikalavimo nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, veikė pagal jam suteiktus įgalinimus, tinkamai informavo proceso dalyvius. Be to skolininkė vykdymo procese savo teises įgyvendino pasyviai, praleido įstatymų nustatytą terminą prieštaravimui dėl eksperto nušalinimo, tai pat, dėl Turto arešto aktu nustatytos turto vertės pareikšti, o skundą pateikė siekiant vilkinti vykdymo procesą.
Taip pat antstolis nurodė, kad skolininkė ir jos sutuoktinis K. G. apie ekspertizės paskyrimą buvo informuoti išsiunčiant antstolio patvarkymus. Patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo buvo siunčiami skolininkei registruotu laišku su įteikimo pranešimu. Lietuvos pašto įteikimo pranešimas patvirtina, kad Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. SI 5-39592 skolininkei buvo įteiktas asmeniškai 2015-11-14. Lietuvos pašto įteikimo pranešimas patvirtina kad Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. S16-9696 skolininkei buvo įteiktas asmeniškai 2016-04-23. Skolininkė buvo tinkamai informuota apie paskirtą ekspertizę, skolininkei buvo žinoma kad ekspertizę atliks UAB „Lituka" ir ko, tačiau skolininkė abu kartus savo teise prašyti paskirti kitą ekspertizės įstaigą nepasinaudojo, nušalinimo ekspertui nereiškė.
Be to skolininkė buvo tinkamai informuota apie nustatytą turto rinkos vertę, kadangi antstolis 2016-11-22 parengtą Turto arešto aktą Nr. S16-29027 ir raštą Dėl siunčiamų dokumentų Nr. SI6 29012 išsiuntė skolininkei bei suinteresuotam asmeniu - K. G., išaiškino CPK 704 str. įtvirtintą skolininko teisę surasti areštuoto turto pirkėją. Minėti dokumentai skolininkei buvo įteikti asmeniškai 2016-11-26. Taip pat, 2016-11-22 skolininkei el. paštu buvo išsiųstos Turto arešto akto Nr. S16-29027 ir rašto Dėl siunčiamų dokumentų Nr. S16-29012 kopijos. Pati skolininkė skunde nurodo minėtus dokumentus gavusi 2016-11-25.
Suinteresuotų asmenų - išieškotojų VMI, UAB „Milavita", AB ESO, UAB „Reikalavimas.lt", AB SEB bankas, UAB „Gelvora", ADB „Gjensidige" atsiliepimai nebuvo gauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Skolininkė prašo pripažinti 2016-08-12 UAB „Lituka“ ir Ko parengtą ekspertizės aktą JVO-60841 ir laikyti šį aktą negaliojančiu bei panaikinti 2016-11-22 Turto arešto aktą, dokumento Nr. S16-29027 bei paskirti naują ekspertizę skolininkės areštuotam turtui, siekiant nustatyti tinkamą ir teisingą turto vertę. Toks pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas. Šiuo atveju teismas analizuoja antstolio priimtų vykdymo procese sprendimų pagrįstumą, o ne eksperto išvados pagrįstumą. Byloje esanti ekspertizė yra atlikta sertifikuoto eksperto ir teismas neturi jokio teisinio pagrindo šią eksperto išvadą naikinti. Antstolio taikytas turto areštas nenaikintinas, kadangi turto areštas yra taikomas siekiant užtikrinti išieškotojų lūkesčius atgauti skolą, CPK numatyta vykdymo priemonė, o iš esmės ir pati skolininkė neginčija turto arešto pagrindų bei nenurodo jo neteisėtumo kitokių pagrindų, o iš esmės ginčija nustatytą realizuotino turto vertę.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis).
P. T. ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-754-436/2017).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
Šiuo atveju teismo nuomone yra pagrindo abejoti eksperto pateikta išvada dėl ½ dalies namo vertės (duomenys neskelbtini), todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones, susijusias su turto įvertinimu, tikslinga skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę ir siekiant objektyvumo, ekspertą pasirenkant pačiai skolininkei, įpareigojant ją apmokėti už ekspertizės atlikimą. Nustatytinas laikotarpis, per kurį skolininkė įpareigotina atlikti turto vertinimo ekspertizę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą iš dalies.
Sustabdyti antstolio veiksmus atliekant išieškojimą iš skolininkės nekilnojamojo turto:
1. Žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1533 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2. ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). kurio bendras plotas 184 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3. ½ dalies pastato - pirties, esančios (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 30 kv.m.. unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini);
4. ½ dalies pastato - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 100 kv.m., unikalus Nr. 4400-1704-5526;
5. ½ dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki skolininkė atliks savo turimo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.
Įpareigoti skolininkę savo lėšomis atlikti savo turimo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ne vėliau iki 2017-05-26 imtinai.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą