Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, neteistas, 2010 m. birželio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su mažamečiu nukentėjusiuoju A. T. ir jo atstove pagal įstatymą R. N., kardomoji priemonė nepaskirta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. balandžio mėnesio 6, 7, 8 ir 10 dienomis, tiksliai nenustatytomis valandomis, savo namuose, esančiuose Pakruojo rajono savivaldybėje, G. seniūnijoje, K. kaime, girdint mažamečiams vaikams, įžeidinėjo bei keikė savo sugyventinę R. N. necenzūriniais žodžiais, grasino su ja susidoroti, ją nužudyti, taip sistemingai baugindamas savo sugyventinę R. N., naudojant psichinę prievartą.

Be to, kaltinamasis P. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. balandžio 6 d. apie 20 val. savo namuose, esančiuose Pakruojo rajono savivaldybėje, G. seniūnijoje, K. kaime, konflikto metu, tyčia sudavė rankomis ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajai R. N. į galvą, o, nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, spyrė ne mažiau dvidešimties kartų jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. N. kartu gyvena apie 18 metų, turi 4 nepilnamečius vaikus. Šių metų balandžio 6 d., šeštadienį, grįžo namo stipriai išgėręs, namuose dėl kažko kilo konfliktas su sugyventine ir jis ją sumušė. Pamena, kad sudavė jai du smūgius ranka į galvą, o kas buvo toliau nepamena, nes buvo labai girtas. Kad spardytų nepamena. Tačiau neneigia, kad galėjo nukentėjusiąją spardyti ir suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta prokurorės pareiškime. Balandžio 10 dieną vėl grįžo namo išgėręs iš motinos. Kilo konfliktas su sugyventine, „susikoliojo“ su ja. Nepamena, kad būtų jai grasinęs nužudyti, tačiau jei nukentėjusioji taip sako, tai galėjo taip būti. Kad būtų nukentėjusiajai grasinęs ir kitomis prokurorės pareiškime nurodytomis dienomis nepamena, tačiau galėjo taip būti. Labai gailisi nusikaltęs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiosios atsiprašė ir pasižadėjo ateityje nebenusikalsti.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad su P. T. kartu gyvena 18 metų, turi 4 nepilnamečius vaikus. Šių metų balandžio 6 d., šeštadienį, apie 20 val. sugyventinis grįžo namo stipriai išgėręs, kilo konfliktas, ir jis ją sumušė. Iš pradžių mušė rankomis į galvą, tikrai sudavė ne mažiau 10 kartų, po to, jai nukritus ant grindų, spardė į įvairias kūno vietas. Suspyrė ne mažiau 20 kartų. Be to, grasino nužudyti, sakė, kad susidoros su ja, „koliojo“ ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Nors jis jokio įrankio, kuriuo galėtų nužudyti, rankoje neturėjo, tačiau ji vis tiek bijojo, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi sugyventinis prieš ją nuolat smurtaudavo. Sekančią dieną, sekmadienį, dienos metu, sugyventinis vėl ją „koliojo“ visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, susidoroti, tačiau tą dieną nemušė. Tas pats buvo ir pirmadienį, balandžio 8 dieną. Tik antradienį, balandžio 9 dieną, sugyventinis buvo blaivus ir nieko jai negrasino. Sekančią dieną, balandžio 10 d., sugyventinis vėl girtas grįžo namo iš motinos ir apipylė ją alumi. Po to vėl ją „koliojo“ visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, susidoroti. Jam nuėjus miegoti, vaikų paraginta, paskambino policijai. Ji tikrai bijojo, kad sugyventinis grasinimų neįvykdytų. Viską matė jų nepilnamečiai vaikai. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido. Ji ir pati buvo išgėrusi.

Iš 2013-04-10 R. N. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į policiją dėl to, kad 2013 m. balandžio 6 d. apie 20 val. ją sumušė sugyventinis P. T. (2 b.l.).

Iš 2013-04-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kokias aplinkybes nustatė į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusiosios kūne rastos mėlynės, galva patinusi (4-6 b.l.).

Iš 2013-04-10 asmens blaivumo testo matyti, kad tą dieną 18:19:10 val. nukentėjusiajai R. N. buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas (9 b.l.).

Iš 2013-04-10 asmens blaivumo testo matyti, kad tą dieną 18:49:23 val. P. T. buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas (12 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta.

Kaltinamojo P. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas (suduodamas smūgius kumščiais į veidą bei spirdamas į įvairias kūno vietas) sukėlė kitam žmogui (nukentėjusiajai R. N.) fizinį skausmą, o, be to, sistemingai (šių metų balandžio 6, 7, 8 ir 10 dienomis), naudodamas psichinę prievartą (įžeidinėdamas bei keikdamas necenzūriniais žodžiais, grasindamas su ja susidoroti, ją nužudyti), baugino nukentėjusiąją R. N. Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą reiškia kaltininko veiką, kuria asmuo bauginamas grasinant padaryti žalos jo gyvybei, sveikatai, turtui, garbei ir tai daroma veikiant pagal tam tikrą sistemą, t.y. ne mažiau kaip tris kartus. Atsakomybė už šią veiką kyla nepriklausomai nuo to, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (2012 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-683/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad P. T. 2013 m. balandžio 6, 7, 8 ir 10 dienomis be jokios priežasties nuolat keldavo konfliktus, kurių metu grasindavo nukentėjusiajai R. N. nužudyti, susidoroti, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, be to, 2013 m. balandžio 6 dieną realiai panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. P. T., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, negalėjo nesuvokti, kad kelia pavojų nukentėjusiosios R. N. sveikatai (grasinimai padaryti žalą gyvybei ar sveikatai kelia nerimą, tai turi įtakos žmogaus psichinei sveikatai) ir norėjo atlikti tokius veiksmus. Dėl to darytina išvada, kad ši P. T. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 145 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Iš kaltinimo P. T. šalintina aplinkybė, kad jis baugino nukentėjusiąją ir 2013 m. balandžio 9 dieną, kadangi ši aplinkybė neįrodyta – pati nukentėjusioji R. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tą dieną kaltinamasis buvo blaivus ir jai negrasino, jos nekeikė, nekonfliktavo.

Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam P. T., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis P. T. anksčiau teistas nebuvo (21 b.l.), tačiau 2010 m. birželio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su mažamečiu nukentėjusiuoju A. T. ir jo atstove pagal įstatymą R. N. (24-25 b.l.), baustas administracine tvarka (26-30 b.l.), vadinasi, prieš šeimos narius smurtauja jau ne pirmą kartą, padarė vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.) ir vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, yra bedarbis (31 b.l.), su sugyventine R. N. išlaiko keturis nepilnamečius vaikus, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl P. T. už abi nusikalstamas veikas baustinas laisvės atėmimo bausme.

Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo P. T. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad P. T. šiuo metu yra bedarbis (registruotas darbo biržoje), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su sugyventine augina keturis nepilnamečius vaikus.

Į atliktos bausmės laiką P. T. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. (14 b.l.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. T. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinus apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto, 3 ir 4 dalių taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ieškoti darbo per darbo biržą arba dirbti pagal darbo sutartį.

Į atliktos bausmės laiką P. T. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 12 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. T. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.