Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovės atstovui – advokatui V. K., institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovei – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei A. M., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. G. (dabar Ž.) ieškinį atsakovui E. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2014-11-11 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra jai (duomenys neskelbtini) gimusios dukters U. G. biologiniu tėvu, o mergaitė yra jo dukra; priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 500 Lt (145 Eur), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo dukters Ugnės išlaikymo 12400 Lt (3591,28 Eur) įsiskolinimą už trejus metus; taip pat priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu buvo pažįstama nuo vaikystės. Nuo 2007 metų draugavo, artimai bendravo ir ateityje tikėjosi sukurti šeimą. Tačiau vaikas (duomenys neskelbtini) gimė be santuokos. Kol ieškovė laukėsi kūdikio, atsakovas žadėjo pripažinti tėvystę bei jį išlaikyti, bet iki šiol teisiškai to neįformino. Atsakovas atvažiavo į ligoninę aplankyti gimdyvės ir dukters bei išbuvo vos keletą minučių. Nuo dukters gimimo, per pirmąjį pusmetį vaiko tėvas dukrą aplankė tik keletą kartų bei skyrė tik 300 Lt jos išlaikymui. Daugiau jokios kitos materialinės pagalbos iš atsakovo nesulaukė. Teigė, jog ieškovės ir atsakovo tėvų šeimos senai vieni kitus pažįsta ir gražiai tarpusavyje bendravo. Iš atsakovo motinos sužinojo, jog E. K. išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko nei ieškove, nei vaiku nesidomėjo. Tvirtino, jog tarp atsakovo ir ieškovės artima draugystė tęsėsi apie trejus metus, per kuriuos gimė duktė U., abejonių dėl tėvystės fakto negali būti, todėl atsakovas jų nepareiškė, bet ir gera valia tėvystės nepripažino. Taip pat atsakovui geranoriškai nevykdant pareigos teikti materialinę paramą savo dukrai, domėtis ja, bendrauti, padėti ją auklėti ir kitų klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, sprendimu, tikslu apginti mažametės dukters interesus, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą teisminės gynybos. Kadangi atsakovas iki šiol vaiko neremia ir su dukra nebendrauja, nedalyvauja jos auklėjime, nesidomi jos sveikata ir pomėgiais, t. y. visiškai nevykdo tėvo pareigų, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes dukterimi tenka rūpintis jai vienai. Mano, jog duktė U. turi žinoti, kas yra jos tėvas, todėl kreipėsi į teismą, nes atsakovas ikiteismine tvarka procedūros neatliko ir nepadeda išlaikyti. Prašo visiškai ieškovės reikalavimus patenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nors teismo procesinius dokumentus yra gavęs bei jam apie iškeltą bylą yra žinoma. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis apie 2016-03-23, 9.30 val. įvyksiantį teismo posėdį buvo siųsta prašant Teisingumo ministerijos teisinės pagalbos įteikti teismo procesinius dokumentus atsakovui, gyvenančiam užsienyje ir dubliuojant - tiesiogiai atsakovui paštu.

Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento 2016 m. vasario 19 d. gautas pranešimas, jog teismo 2016 m. sausio 25 d. prašymo tarpininkauti įteikiant atsakovui E. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Respublikoje, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį negali įvykdyti, nes bendradarbiavimo su minėta užsienio šalimi praktikoje teisinės pagalbos prašymo vykdymas gali užtrukti 2-7 mėnesius, todėl teismui siūlė numatyti vėlesnę posėdžio datą (DOK – 6581).

Teismas, įvertinęs tai, turi pagrindo manyti, kad tokiu būdu bylos nagrinėjimas būtų ypač ženkliai užvilkintas, todėl šioje byloje remiamasi kitais įrodymais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos 2016-01-08 informacija Nr. 30-S-1666(1.18) apie vykdytą atsakovo E. K. paiešką - patvirtina teiginius, jog atsakovas su motina O. K., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), o 2014-04-23 išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovui apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo yra pranešta tinkamai. Atsakovui yra išduoti Lietuvos Respublikos dokumentai: pasas, galiojantis iki (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė – iki (duomenys neskelbtini); atsakovas nedirba, darbo biržoje neregistruotas bei ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, t. y. jis laikinai gyvena užsienyje.

Ieškovei 2014-11-11 padavus atsakovą į teismą pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, teismo procesiniai dokumentai buvo 2014-11-21 įteikti per motiną (b. l. 39), todėl teismas 2014-12-18 nutartimi paskyrė 2015-02-26 parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 40). Tačiau UAB „Pasiuntinių paštas“ 2015-01-02 teismui pranešė, jog atsakovui teismo šaukimo į posėdį negalėjo įteikti, nes jis nurodytu adresu nebegyvena (b. l. 41). Tokiu būdu, buvo patenkintas ieškovės prašymas ir šaukimas apie įvyksiantį procesą įteiktas viešo paskelbimo būdu (b. l. 43-44). Paskelbus žinią viešai, atsakovas neatsiliepė bei nepateikė savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų. Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, teismas paskyrė antrąjį parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2014-04-09, 16.00 val. (b. l. 47-48). Tačiau atsakovo šaukimas nepasiekė, nes jo motina nurodė, kad sūnus pas ją nebegyvena (b. l. 50). Atsakovui šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo paskelbtas viešai (b. l. 52-53). Neatvykus atsakovui į antrąjį parengiamąjį posėdį, 2015-04-13 nutartimi nuspręsta paskelbti atsakovo E. K. paiešką ir byla sustabdyta iki jis bus surastas (b. l. 57). Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuras 2015-04-14 raštu Nr. 30-S-42487 pranešė teismui, jog atsakovo paieška pradėta (b. l. 58) bei 2015-04-28 raštu Nr. 30-S-47931 informavo, kad atsakovas yra deklaravęs, jog išvyksta iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) miestą. Ši tarnyba taip pat apklausė atsakovo motiną O. K., kuri patvirtino, jog sūnus E. gyvena užsienyje, įsipareigodama atsakovui perduoti visus su byla susijusius duomenis (b. l.59). Teismas nurodė Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biurui toliau vykdyti paiešką, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai apie dabartinę atsakovo buvimo vietą (b. l. 65). Paieškos tarnybai 2016-01-08 pateikus teismui papildomus įrodymus (b. l. 66), 2016-01-18 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas 2016-03-23, 9.30 val. posėdis. Taip pat, minėta teismo nutartimi pasiūlyta atsakovui iki 2016-03-07 pateikti papildomus įrodymus dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų partenkinimu (b. l. 67-68).

Darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovui yra žinoma, bet jis teismui nepateikė jokių priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, vengia atvykti į teismą, todėl labiau tikėtina, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Svarbu paminėti, kad Teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t. y. siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo įmanoma per trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti į ieškinį atsiliepimą ar pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese, kuriame galėtų paaiškinti susidariusią situaciją dėl bendravimo su ieškove bei tariamos tėvystės nuginčijimo.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo siųsti dokumentai apie iškeltą bylą atsakovą pasiekė, bet atsakovui esant pasyviam bei jam neatvykus į posėdį, laikytina, kad apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 130 straipsniai). Kaip matyti, atsakovas neginčijo tėvystės bei nepateikė į bylą jokių leistinų rašytinių įrodymų, paneigiančių tėvystės faktą, neprašė skirti genominę ekspertizę ir neprieštaravo bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio kodekso 3.146, 3.148, 3.149 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Institucijos, ginančios vaikų interesus atstovė ieškovės reikalavimus pilnai palaikė. Sutiko su ieškovės nuomone, jog vaikai turi teisę į tikras žinias apie tėvą, todėl, išskirtinai ginant vaiko interesus, tie duomenys nepilnamečių asmenų dokumentuose turi atsispindėti. Ieškovės prašoma iš atsakovo suma dukrai išlaikyti, yra pagrįsta, nes ieškovė, be kitų pagalbos net negalėtų patenkinti minimalių vaiko poreikių. Pažymėjo, jog biologinis mergaitės tėvas (atsakovas) net ir per savo motiną ekspertizės neprašo, tėvystės neginčija, todėl jo tylėjimas reiškia, kad dukrą pripažįsta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas prisideda ir prisidėjo prie dukters išlaikymo bei neatvyko į teismo posėdį paaiškinti faktinę padėtį. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra, neturi, o atsakovas yra gana jauno amžiaus ir darbingas, todėl privalo prisidėti prie visų savo vaikų išlaikymo. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio Klaipėdoje biologiniu tėvu yra atsakovas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), o mergaitė U. G., gimusi (duomenys neskelbtini), – jo duktė. Nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas pagrindžia, jog ieškovei gimusiam kūdikiui yra suteikta pavardė „G.“, t. y. dokumentai parengti pagal motinos mergautinę pavardę, o duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 8., (duomenys neskelbtini) įrašas gimimo metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas, gimus dukrai, trumpam ligoninėje aplankė bei ieškovės prašymu skyrė apie 300 Lt materialinę paramą, nors vėliau gera valia dukters nepadėjo išlaikyti. Nustatyta, kad iki šiol atsakovas jokio materialinio išlaikymo dukrai neteikia, visiškai ja nesidomi ir ikiteismine tvarka teisiškai mergaitės nepripažino bei su ieškove nuo vaiko gimimo nuolatinio ryšio vienas su kitu nebepalaiko. Nuo to laiko, nepilnametis vaikas buvo remiamas valstybės ir išlaikomas vienos ieškovės.

Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudama per 400 Eur kasmėnesinį atlygį dar mokosi Klaipėdos universitete. Studijų pradžia 2011-09-01, o studijų baigimo terminas numatomas 2016 m. birželio 30 d. Studentė mokslo skolų neturi. Per 2012 – 2014 metus sumokėjo už studijas 6480,00 Lt (b. l. 13-14). Dabartiniu metu yra ištekėjusi (Sodros duomenimis tapo (duomenys neskelbtini) b. l. 82-88) bei nuo 2016-01-01 gauna per 300 Eur motinystės pašalpą. Santuokos liudijimas pagrindžia, kad A. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) santuokoje jai gimė duktė K. Ž. ((duomenys neskelbtini) akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini)). Ieškovė dukrai Ugnei kas mėnesį išleidžia apie 290 Eur (b. l. 19). Ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi (b. l. 2021). Nustatyta, kad ieškovė su dukra U. pradžioje gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11, 22-28), o dabartiniu metu su šeima – tėvo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bute. Duktė U. G. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l.12).

Atsakovas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs esant (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-23 išrašo duomenimis atsakovas Lietuvoje jokio registruotino turto neturi (b. l. 90-91). Duomenų apie turimą turtą užsienyje į bylą nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Asmens paieškos duomenimis atsakovas E. K. Lietuvos Respublikoje nedirba, nes yra išvykęs į užsienį (b. l. 58, 59, 66). Atsakovas duomenų apie turimą darbą/nedarbą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, šeimos materialinę būklę ir išlaikytinius nepateikė (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Sodra pažymi, jog E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbo (b. l. 89).

Nustatyta, kad dabartiniu metu ieškovės pajamas sudaro gaunama motinystės pašalpa. Ieškovė šeimos būtiniems poreikiams patenkinti išleidžia per 520 Eur (komunalinės paslaugos; dujos, elektra, vanduo, sanitarijos, higienos prekės, maistas). Dukters rūbams yra išleidžiama apie 100 Eur; avalynei – apie 86 Eur; vaistams apie 10 Eur; laisvalaikiui – apie 30 Eur; mokesčiams už darželį per 50 Eur, transportas apie 10-20 Eur, maistui apie 40-50 Eur ir kt. Ieškovės teigimu, dažniausiai gaunamų pinigų nepakanka, todėl skolinasi iš tėvų, artimųjų ir pažįstamų.

Pažymėtina, kad civilinės metrikacijos įstaigos tėvystės pripažinimo įrašus atlieka pagal vaiko motinos ir tėvo pareiškimus arba pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo (Civilinio kodekso 3.293 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nepaneigdamas, jog yra vaiko tėvas, to teisiškai nesiekė įgyvendinti, todėl tokios faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė, gindama dukters Ugnės interesus – teisę į jos kilmę, tai įteisinti galės tik teismo sprendimu. Kaip matyti, atsakovas, žinodamas apie teisminį procesą, nėra aktyvus. Į teismo pranešimus nereagavo, nepateikė ieškovės ieškiniui priešpriešinių įrodymų bei neatvyko į teismo posėdžius paaiškinti situacijos. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra svarbus bei jis yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimų tenkinimu ar atmetimu, be anksčiau minėtų priemonių dar ir paskelbė jo paiešką. Pareigūnams nustačius jo faktinę gyvenamąją vietą, jam pranešta atvykti į teismo posėdį bei nepateikė tai pateisinančių įrodymų ir nenurodė priežasčių. Tokiu būdu, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, žinodamas apie iškeltus ieškovės reikalavimus, apie įvyksiantį teisminį procesą bei neginčydamas ir nepateikdamas leistinų priešinių įrodymų, su ieškiniu visiškai sutinka, todėl laikytina, kad ieškovė ieškinio reikalavimus pagrindė (Civilinio proceso kodekso 197, 200, 246, 270-271 straipsniai).

Ieškovės prašymas įrašyti biologinio tėvo - atsakovo pavardę dukters U. gimimo liudijime, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, nes vaikai nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą bei vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje jie yra gimę (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234, 4-6, 9, 21 straipsniai, Civilinio kodekso 3.130, 3.137-3.138, 3.140, 3.148, 3.155-3.158, 3.161, 3.167 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis objektyviais kriterijais, nustatė, jog ieškovė sugebės tinkamai dukterimi pasirūpinti, nes yra tvirtų pažiūrų asmenybė, turinti gyvenimiškų tikslų, kovojanti už vaiko interesus, galinti dabar ir ateityje reikiamai prižiūrėti savo nepilnametį vaiką. Ieškovė turėjo lūkesčių su atsakovu sukurti šeimą, bet nepavyko. Ieškovė pripažino, kad vaiko tėvas nuo faktiško jų išsiskyrimo gyvena atskirai bei, kol nenustatyta tėvystė, neturėjo galimybės išsiaiškinti biologinio tėvo tikrųjų kėslų dukters atžvilgiu, nors atsakovas teigęs, jog niekad jos nėra atsisakęs.

Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Taigi, šiuo atveju, paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, nustatytina mergaitės gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus bei į tai, jog atsakovas neginčija U. G. tėvystės ir jos gyvenamosios vietos, vaikas nuo pat gimimo gyveno tik su motina, t. y. labiau yra prisirišusi prie motinos, o tėvo – dukters ryšiai yra nutrūkę, šalių dukters Ugnės gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina A. G. (Ž.), nes be kita ko vaiko biologinis tėvas, gyvendamas užsienyje, dabartiniu metu neturėtų galimybės tinkamai ja pasirūpinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog dukterį nuo pat gimimo rėmė ir kas mėnesį remia lėšomis ar daiktais (Civilinio kodekso 3.192, 3.196 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Taigi, įvertinus tai, jog atsakovas nepateikė duomenų apie kitus jo išlaikytinius, ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo dukrai U. dydis – po 145 Eur - teismo laikomas iš dalies realiu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Šiuo metu MMA yra 350 Eur, o 145 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių pragyvenimo lygį ir realų išlaikymo išieškojimą, teismo įsitikinimu, yra pakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, todėl priteistina iš atsakovo nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-11-11) prašoma suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti vaikui iš tėvo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, įskaitant vieną mėnesį, už kurį išlaikymas buvo teiktas, t. y. priteisti iš atsakovo nuo 2011-05-19 iki 2013-01-19 po 300 Lt (ekvivalentas 3,4528 Eur) (20 mėn. x 87 Eur = 1740 Eur; nuo 2013-01-20 iki 2014-05-19 po 400 Lt (ekvivalentas 3,4528 Eur) (16 mėn. x 115 Eur = 1840 Eur), iš viso: 3580 Eur įsiskolinimo nepilnametei dukrai U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nes išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas už tris metus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3. 196, 3.200 straipsniai).

Ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena užsienyje bei nepateikė duomenų apie savo pragyvenimo lygį ir išlaikytinius, neatima atsakomybės ir prievolės rūpintis savo dukra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio normose numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Taigi, sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, nes išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms bei įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko gimimo liudijime įrašo duomenys neatitinka tikrovės; įpareigotinas civilinės būklės aktų tvarkytojas išduoti naują gimimo liudijimą, įrašant biologinio tėvo duomenis (Civilinio kodekso 3.149, 3.151-3.153 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 376, 394-399 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos (41,00 Eur žyminis mokestis paduodant ieškinį dėl tėvystės nustatymo), žyminis mokestis nuo priteistino išlaikymo dukrai sumos (145,00 Eur x 12 mėn. = 1740 Eur – 3 procentai žym.mok. = 52,20 Eur ir nuo 3580 Eur įsiskolinimo sumos – 3 proc. = 107,40 Eur ), iš viso: 159,60 Eur priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo, nes ieškovė įstatymu nuo šio mokesčio yra atleista (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisinei advokato pagalbai apmokėti, ieškovei iš atsakovo nepriteistinos, nes tokių įrodymų iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo paieškos išlaidos apmokėtinos iš valstybės lėšų, nes paieška buvo skelbta teismo iniciatyva. Tačiau (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis, 97 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 ir 282 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad nepilnametės U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu yra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini);

pripažinti, kad U. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, yra atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), duktė ;

nustatyti, kad U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime duomenys apie biologinį tėvą neatitinka tikrovės;

įpareigoti instituciją, atlikusią U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) liudijime įrašą ir registraciją apie gimimą, išduoti naują gimimo liudijimą, pakeičiant įrašo žinias apie biologinį tėvą;

nustatyti nepilnametės U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina A. G. (Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenančio (duomenys neskelbtini) Respublika (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) gatvė namas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 metų lapkričio 11 d nepilnametės dukters U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 145 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki Eur ir 00 ct) išlaikymui iki jos pilnametystės. Priteistas lėšas, atsižvelgus į infliaciją, kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenančio (duomenys neskelbtini) Respublika (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) gatvė namas (duomenys neskelbtini), 3580 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt Eur ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės dukters U. G., (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jos motina A. G. (Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš E. K. 159,60 (vienas šimtas penkiasdešimt devyni Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei, atsakovas E. K. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą „5660“.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimą, nuo jo paskelbimo dienos, galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.