Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-05 · Administracinė byla Nr. I-3460-331/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
I-3460-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01717-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Trečiasis asmuo
UAB „Idamas“, UAB „Profektus novus“
Administracinė byla Nr. I-3460-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-01717-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Ž. J., atsakovės atstovei Raimondai Rauluševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Idamas“, UAB „Profektus novus“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2014-02-19 Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“ atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 82 str. 2 d. 6 p., įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti viešojo pirkimo „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ (Nr. 137950), organizuojamo atviro konkurso būdu (toliau - ir Viešasis pirkimas, Pirkimas), procedūras ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai Pirkimo procedūrų nutraukimą patvirtinančius dokumentus (t. II, b. l. 30-32).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą (t. I, b. l. 1-18) ir prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-02-19 sprendimą Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“.

Paaiškino, kad Pirkimo sutarties projekto 34 punktas neprieštarauja skelbime apie Pirkimą nurodytai informacijai, o iš Viešojo pirkimo sąlygų, įskaitant ir Pirkimo sutarties projektą, yra aiškūs paslaugų teikimo, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, sutarties pratęsimo terminai. Pirkimo sutarties projekto 34 punkto nuostata, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, neprieštarauja teisės aktams ir visiškai atitinka Civilinio kodekso (toliau - ir CK) apibrėžtą prievolės įvykdymo sampratą, t.y. 6.123 str. 1 d., kurioje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (t.y. taikoma visiems įsipareigojimams, kylantiems iš šalių sudarytos sutarties). Šiuo atveju būtina skirti sutartimi perkamų paslaugų teikimo terminą (Pirkimo sutarties projekto 2 punktas) nuo kitų prievolių įvykdymo termino, pavyzdžiui, net ir pasibaigus paslaugų teikimo terminui, lieka galioti prievolė sumokėti už paslaugas (Pirkimo sutarties projekto 10, 11 punktai), teikti garantiją suteiktoms paslaugoms ir įvykdyti kitus įsipareigojimus (pavyzdžiui, Pirkimo sutarties projekto 19, 20 punktai). Pirkimo sutarties projekto 2.1 punkte yra aptartas Sutarties pratęsimas dėl nenumatytų aplinkybių, kurios nepriklauso nuo Paslaugų teikėjo (teisminiai ginčai, trečiųjų šalių neveikimas arba netinkamas veikimas ar kitos objektyvios aplinkybės ir kt.), tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesiams, t.y. kaip matyti iš šios Pirkimo sutarties projekto nuostatos, minėtas punktas bendrąja prasme reglamentuoja perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (Paslaugos teikėjo) santykius, pratęsiant Paslaugų teikimo sutartį dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo tiekėjo, nustatant maksimalų Sutarties pratęsimo terminą, tuo tarpu Sutarties projekto 35 punktas aptaria specialiąją sąlygą, kada gali būti pratęstas Paslaugų teikimo terminas, tuo atveju, jei egzistuoja objektyvios aplinkybės ir yra Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pratęsimas, t.y. šiuo atveju papildoma Paslaugų teikimo termino pratęsimo sąlyga yra siejama su Projekto finansavimo ir administravimo sutartimi, t.y. turi susiklostyti papildomi sutartiniais santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir Viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūra.

Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė savarankiškų pagrindų ir nemotyvavo, kad Pirkimo dokumentai yra neaiškūs, netikslūs ar dviprasmiški todėl, kad jie prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau - ir Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos) 23 punktas numato, kad keičiant subrangovus, subteikėjus ar subtiekėjus turi būti paisoma šių sąlygų, jeigu šios sąlygos buvo nurodytos pirkimo dokumentuose: 1. derinimas turi būti vykdomas su perkančiąją organizacija; 2. turi būti patikrinta kečiamų subrangovų, subteikėjų ar subtiekėjų kvalifikacija pagal pirkimo dokumentus, t.y. nustatyta, kad subteikėjai gali būti keičiami tik esant svarbioms aplinkybėms, kurių buvimą patvirtina perkančioji organizacija, subteikėjų kvalifikacija negali būti mažesnė nei buvo ankstesnių subteikėjų, keitimas įforminamas papildomu susitarimu, o perkančioji organizacija turi teisę reikalauti įrodyti keičiamų subteikėjų kvalifikaciją. Atsakovė savo išvadoje vertino tik dalį Pirkimo sutarties projekto sąlygos (nurodydamas „esant labai svarbioms priežastims ir jei tai pripažintų bei patvirtintų Paslaugų gavėjas“), o be to, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė, kokiam teisės aktui ši Sutarties projekto nuostata prieštarauja ir kokia apimtimi subteikėjų keitimo tvarka yra neaiški bei nepateikė rekomendacijų, kaip turėtų būti formuluojama subteikėjų keitimo tvarka, kartu pažeisdama VPĮ 82 str. 1 d. 4 punktą.

Atsakovė, konstatuodama tariamą perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, vadovavosi VPĮ 44 str. nuostata. Jeigu perkančioji organizacija pateikia skelbimą apie pirkimą elektroninėmis priemonėmis, taip pat šiomis priemonėmis suteikia galimybę tiekėjams tiesiogiai ir be apribojimų susipažinti su visais pirkimo dokumentais, tokiu atveju ji gali sutrumpinti trumpiausią pasiūlymų pateikimo terminą nuo 52 dienų iki 40 dienų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbimą apie pirkimą parengė ir perdavė elektroninėmis priemonėmis (VPĮ 23 str.), skelbimas iš Viešųjų pirkimų tarnybos buvo išsiųstas 2013-05-31, o pirminis pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas 2013-07-16 10.00 val. (vėliau pasiūlymų pateikimo terminas buvo nukeltas iki 2013 m. liepos 23 d., šią aplinkybę patvirtina skelbimas, susijęs su papildoma informacija, informacija apie neužbaigtą procedūrą arba pataisa), t.y. perkančioji organizacija nepažeidė Įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminų nustatymą pirkimo dokumentuose, todėl Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti tarimai neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų.

Pažymėjo, kad perkančioji organizacija į visų tiekėjų pateiktus paklausimus atsakė teisės aktų ir Pirkimo sąlygų nustatyta tvarka. Nors skelbime apie Pirkimą pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2013-07-16 (Pirkimo sąlygų 31 punktas), tačiau terminas pateikti pasiūlymus buvo pratęstas iki 2013-07-23 (dalyviai apie šią aplinkybę buvo informuoti perkančiosios organizacijos pranešimu 2013-07-17, pranešimo Nr. 2142759). Taigi Pirkimo sąlygos buvo paaiškintos 2013-07-10, t.y. likus 13 dienų iki susipažinimo su pasiūlymais ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, todėl tiekėjai turėjo pakankamai laiko susipažinti su pateiktais atsakymais ir parengti pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Be to, dalyvis turėjo įvertinti Pirkimo sąlygų 32 punkto nuostatą, kad kol nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti pateiktą savo pasiūlymą CVP IS priemonėmis, neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Tai sudaro sąlygas dalyviui, gavus teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus Viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimus, modifikuoti savo pasiūlymą atsižvelgus į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus. Papildomai pažymėjo, kad UAB „Compservis“ nepateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymo šiame viešajame pirkime, tačiau pateikė 4 pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnyba nevertino aplinkybės, kad dalyvis UAB „Compservis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų atmesti pateiktas pretenzijas kaip nepagrįstas neginčijo ir dėl tariamai pažeistų teisių nesikreipė į teismą bei teismine tvarka Viešojo pirkimo sąlygų (jų paaiškinimų) neginčijo (VPĮ 93-95 str., Civilinio proceso kodekso 5 str.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-30 įsakymu Nr. 40-1022 (skelbiama viešai www.vilnius.lt) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 10.3 punkte nustatyta, kad Komisija, atlikdama viešuosius pirkimus, vertina tiekėjų kvalifikacinius duomenis ir priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio teikėjo kvalifikacinių duomenų. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija posėdžio, vykusio 2013-09-03, metu vertino trijų dalyvių, pateikusių pasiūlymus šiame Viešajame pirkime (UAB „Idamas“ (1), ūkio subjektų grupės: UAB „Profectus novus“ ir Deloite Advisory Sp. z. o.o. (2), UAB „Innodea“ (3)), kvalifikaciją, nustatė, kurie dalyviai (ne)atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikė išsamius motyvus, kodėl dalyvio UAB „Innodea“ kvalifikacija neatitinka Viešojo pirkimo sąlygų, Komisijos protokolą pasirašė visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai (2013-09-03 posėdžio protokolas Nr. 22p.-9A). Taigi perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija savo darbo veikloje vadovavosi Administracijos direktoriaus patvirtintu Darbo reglamentu, t.y. įvertino kiekvieno dalyvio kvalifikaciją ir priėmė sprendimą dėl kiekvieno dalyvio kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygoms.

Žemesnės instancijos teismas

Viešųjų pirkimų tarnyba neįvertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-30 įsakymu Nr. 40-1023 (skelbiama viešai www.vilnius.lt) buvo patvirtintas Viešųjų pirkimų procedūrų vadovas (toliau - Viešųjų pirkimų procedūrų vadovas). Be to, Sprendime nurodytas argumentas, kad Komisijos narė vienasmeniškai priėmė sprendimą nukelti susipažinimo su finansiniu pasiūlymu Komisijos posėdžio terminais 2013-11-26 į 2013-12-03 neatitinka faktinių Pirkimo aplinkybių. Viešųjų pirkimų komisija, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad dalyvis - ūkio subjektų grupė UAB „Profectus novus“ ir Deloite Advisory Sp.z.o.o pateikė prašymą nukelti susipažinimo su pasiūlymų, kuriose nurodytos kainos, datą, 2013-11-25 vykusio posėdžio metu tenkino šį dalyvio prašymą (2013-11-25 protokolas Nr. 22p.-14). Tai neįtakojo dalyvių interesų, kadangi sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant dalyvių lygiateisiškumo principų (dalyviai apie šią aplinkybę buvo informuoti, finansinio pasiūlymo vertinimo data buvo nurodyta visiems dalyviams vienoda ir faktinis susipažinimas su pasiūlymais dėl visų dalyvių taip pat įvyko nurodytu laiku).

Pagal Pirkimo sąlygų 10.8 ir 10.9 punktus dalyvis turėjo teisę pateikti vieną iš alternatyvių kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų: arba paslaugos gavėjo pažymą, arba deklaraciją. Šiuo konkrečiu atveju tiekėjas UAB „Idamas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė deklaraciją apie atitiktį Pirkimo sąlygų 10.8 ir 10.9 punktuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams (šią aplinkybę pripažino ir nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba skundžiamame sprendime) bei įvykdytų sutarčių sąrašą, perkančioji organizacija neturėjo teisės reikalauti, kad UAB „Idamas“ papildomai pateiktų gavėjo pažymas arba paaiškintų, dėl kokių aplinkybių šios pažymos nebuvo pateiktos (Pirkimo dokumentai nenumatė sąlygos, kad tiekėjas gali deklaracija pateikti tik tokiu atveju, jei perkančiajai organizacijai pagrindžia, kodėl nebuvo pateiktos pažymos). Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą iš šio dalyvio reikalauti pateikti papildomą informaciją (dokumentus). Priešingu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų pažeidusi VPĮ 32 str. 7 d. bei 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Ši Viešųjų pirkimų tarnybos išvada prieštarauja faktinei situacijai, kadangi UAB „Idamas“ perkančiajai organizacijai pateikė 2013-07-15 UAB „Idamas“ ir subteikėjo M. V. sudarytą susitarimą, kuriuo subteikėjas sutiko būti įdarbintas UAB „Idamas“, pastarajam laimėjus Viešąjį pirkimą (Sutarties 1.5 punktas). Viešųjų pirkimų tarnyba netinkamai nustatė sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes.

Pirkimo dokumentų 10.12.3 punktas numatė, kad duomenų bazių valdymo specialistas turi turėti duomenų bazių valdymo sistemų kvalifikaciją, o tokio specialisto atitiktis šiam kvalifikaciniam reikalavimui yra įrodoma kvalifikaciją patvirtinančio Certified database developer (duomenų bazių kūrimas ir programavimas) arba Certified database administrator (duomenų bazių projektavimas ir administravimas) arba lygiaverčio dokumento kopija. UAB „Idamas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė subteikėjui M. V. išduotą sertifikatą „ORACLE Certified Associate MySQL 5“. Perkančioji organizacija kvalifikaciniuose reikalavimuose numatė, kad paslaugų teikėjas gali pateikti analogiškus sertifikatus, kurie užtikrintų reikiamą paslaugų teikėjo eksperto kvalifikaciją vykdant duomenų bazių programavimo (kūrimą) ir administravimą/ projektavimą veiklas. Atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygose nurodyti „Certified database developer“ arba „Certified database administrator“ sertifikatai yra suteikiami duomenų bazių valdymo (programuotojams, administratoriams) specialistams, kurie projektuoja, administruoja duomenų bazes ir (arba) jas programuoja. Šiuo atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė reikalaujamos srities bendrus duomenų bazių valdymo specialisto (programuotojo ar administravimo) atitikties reikalavimams sertifikatus, nenurodančius tam tikro lygio, t.y. pradedantysis, pažengęs ir pan., priešingai nei skundžiamame Sprendime konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba. „ORACLE1 Certified Associate MySQL2 5“ sertifikatas atitinka prašomą „Certified database administrator“ srities sertifikatą, nes nurodo duomenų bazių valdymo sistemos (Oracle MySQL) specialisto (SQL kalba) kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygoms.

Viešojo pirkimo sąlygų 10.6 punkte nustatyta, jog tiekėjo vidutinės visos veiklos pajamos per pastaruosius trejus metus turi būti ne mažesnės kaip 660 000 Lt. Be to, tame pačiame Viešojo pirkimo sąlygų punkte išaiškinta, jog tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai yra pastarųjų 3 finansinių metų arba laiko nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) pelno (nuostolio) ataskaitos, jeigu teikėjas fizinis asmuo - metinės pajamų deklaracijos arba šalies, kurioje registruotas teikėjas, atitinkamas dokumentas. Tai reiškia, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai turėjo pateikti 3 paskutinių finansinių metų peno (nuostolio) ataskaitas. UAB „Innodea“ yra įregistruotas 2011-02-08. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis dalyvis savo veiklą vykdė mažiau nei 3 finansinius metus. Pagal su pasiūlymu pateiktus pirminius dokumentus, teikėjo UAB „Innodea“ vidutinių metinių visos veiklos pajamų per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos, t.y. 2011 finansiniais metais ir 2012 finansiniais metais, suma neatitiko reikalaujamos (suma sudarė apie 601,5 tūkst. Lt ), tačiau dalyvis perkančiajai organizacijai papildomai pateikė 2013 m. sausio-birželio mėn. pelno ataskaitą su kuria dalyvio pajamų suma sudarytų apie 785,8 tūkst. Lt, tačiau Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad turi būti pateikta informacija apie „vidutines metines visos veiklos pajamas per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos“. Todėl perkančioji organizacija šiuo atveju vertino vidutines metines veiklos pajamas per pastaruosius 2 finansinius metus, Viešųjų pirkimų komisijos 2013-09-03 protokoliniu nutarimu Nr.22 p.-9A nutarta, kad šio tiekėjo pateikti dokumentai nepagrindžia jo kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų 10.6 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Jeigu perkančioji organizacija būtų vertinusi dalyvio 2013 m. sausio-birželio mėn. pelno ataskaitą, būtų pažeidusi kitų dalyvių teises ir teisėtus interesus bei viešųjų pirkimų principus. Pažymėjo, kad UAB „Innodea“ pateikta tarpinė 2013 m. sausio - birželio mėn. pelno ataskaita, negali būti laikoma tinkamu dokumentu, kadangi tai nėra finansinių metų ataskaita.

Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė VPĮ 32 str. 5 d., kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija net kelis kartus aiškiai nurodė tiekėjui UAB „Innodea“, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad paslauga bus suteikta lietuvių kalba, ir pažymėjo, kad pateikti ne visų specialistų sutikimai dalyvauti projekte. Minėta VPĮ norma nenustato, kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis dėl duomenų patikslinimo, todėl esant aplinkybei, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, aiškiai nurodžius, kokie yra nepateikti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir net kelis kartus paprašius pateikti trūkstamus įrodymus, negali būti pripažįstami, kaip neatitinkantys Įstatymo 32 str. 5 nuostatos ir esmės bei pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus. Kadangi dalyvis UAB „Innodea“ prašomų kvalifikacinių dokumentų, patvirtinančių atitiktį kvalifikacijai nepateikė iki perkančiosios organizacijos raštuose Nr. A39-339(3.10.15-EM6) ir A39-381(3.10.15-EM6) nurodyto termino, nors papildė savo pasiūlymą pateikdamas kitų specialistų papildytus gyvenimo aprašymus, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad šis dalyvis neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir atmetė jo pasiūlymą (VPĮ 39 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 43.11.4 punkto nuostata, dalyvio ūkio subjektų grupės UAB „Profectus novus“ ir Deloite Advisory Sp. z. o.o. pateiktas pasiūlymas, priešingai nei sprendime nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, nebuvo pakeistas, o funkcinių privalumų kriterijus T2 įvertintas pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenumato Komisijos pareigos, gavus ekspertinį vertinimą atlikusių ekspertų išvadas, protokoluose nurodyti savarankiškus motyvus (Pasiūlymų vertinimo rekomendacijų 55 punktas), kadangi tokiu atveju būtų paneigta ekspertinio vertinimo esmė ir paskirtis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė prašyme išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba nesutinka su pareiškėjos prašymu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (t. II, b. l. 18-28) paaiškino, kad išanalizavo Pirkimo dokumentus ir 2014-02-19 rašte Nr. 4S-624 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 137950 vertinimo“ (toliau – ir Vertinimo išvada) pagrįstai nustatė, jog skelbime apie Pirkimą nurodyta viešojo pirkimo pardavimo sutarties trukmė - 26 mėn. su galimybe 1 kartą pratęsti 6 mėnesiams (skelbimo apie Pirkimą II.2.3 ir II.3 punktai), o Pirkimo sąlygų 3 priede „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimo sutartis“ (toliau – ir Sutarties projektas) 34 punkte nustatyta: „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo". Atsižvelgus į nagrinėjamas Pirkimo dokumentų sąlygas, akivaizdu, kad minėtos Pirkimo dokumentų nuostatos susijusios su viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimu, yra neaiškios ir dviprasmiškos, neaišku, ar viešojo pirkimo-pardavimo sutarties maksimali trukmė 32 mėnesiai (su pratęsimu), ar ji galios iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (t. y. viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas neapibrėžtas konkrečiu terminu, išreikštu mėnesiais). Vadinasi, nepaisant to, jog pareiškėjos teigimu Sutarties projekto 34 punktas neprieštarauja CK nuostatoms, visų pirma pareiškėja, rengdama Pirkimo dokumentus ir ketindama sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi vadovautis jai privalomomis VPĮ nuostatomis.

Vertinimo išvadoje nustatytas pažeidimas susijęs ne su keičiamu subtiekėjų kvalifikacijos patikrinimu, bet su pačia subteikėjų keitimo tvarka – t. y. Sutarties projekte nėra aptarta, kokioms aplinkybėms atsiradus, subteikėjai galės būti keičiami.

Atsiliepimas

Atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovė pažeidė VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes nepateikė pareiškėjai rekomendacijų. Atsakovė periodiškai teikia metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms (pateikiami viešai prieinami informaciniai pranešimai internetiniame tinklalapyje), rengia rekomendacijas dėl viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ir pan. Pareiškėja nesikreipė į atsakovę pagalbos ar konsultacijos rengiant Pirkimo dokumentus.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Vertinimo išvadoje nenustatė VPĮ 44 straipsnio 2 dalies pažeidimo, todėl šioje dalyje skundas yra absoliučiai nepagrįstas. Tačiau Vertinimo išvadoje labai aiškiai nustatyti pareiškėjos, kaip perkančiosios organizacijos neteisėti, pažeidžiantys Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą veiksmai jai bendraujat su tiekėju UAB „Compservis“. Pareiškėja nesistengė laiku paaiškinti UAB „Compservis“ Pirkimo sąlygas, kad jis turėtų pakankamai laiko susipažinti su Pirkimo objektu ir galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus. Atsakovė suskaičiavo, kad iš viso, teikdamas prašymus, UAB „Compservis“ pateikė pareiškėjai daugiau, nei 20 klausimų, susijusių su Pirkimo sąlygų technine specifikacija (t. y. su Pirkimo objektu). Pareiškėja visą mėnesį delsė atsakyti UAB „Compservis“ paklausimus, susijusius su Pirkimo objektu, ir jokiais argumentais nepateisino tokio savo neveikimo. Pareiškėja formaliai pasirėmė VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja klaidina teismą skunde teigdama, jog „<...> Pirkimo sąlygos buvo paaiškintos 2013-07-10, t. y. likus 13 dienų iki susipažinimo su pasiūlymais ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos <...>“. Pirkimo sąlygas pareiškėja paaiškino likus mažiau, nei pilnoms 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino, o pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas tik 2013-07-16 - tik tuomet, kai UAB „Compservis“ pateikė pareiškėjai pretenziją. Visos nurodytos faktinės aplinkybės įrodo Pareiškėjos sąmoningą neveikimą (vengimą bendradarbiauti ir aiškinti Pirkimo sąlygas), laikytina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimu. Faktas, kad UAB „Compservis“ taip ir nepateikė pasiūlymo Pirkimui dar labiau sustiprina tokią išvadą, kadangi negalima atmesti galimybės, jog būtent dėl Pareiškėjos sąmoningo neveikimo UAB „Compservis“ nusprendė nekonkuruoti dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Be to, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytos atsakomybės asmenims, kurie realiai nevykdo viešojo pirkimo procedūrų ar nepriima galutinių sprendimų viešajame pirkime. Šiuo atveju Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai nėra komisija, kuriai pavesta atlikti ir kuri atlieka Pirkimą, todėl negalima tokia situacija, kai Viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai patys sprendžia dėl tam tikrų Pirkimo procedūrų (šiuo atveju - dėl būtinybės tikslinti tiekėjų kvalifikaciją) atlikimo. Nepaisant pareiškėjos nusistatytos pranešimų teikimo, užklausimų tiekėjams pateikimo tvarkos, Komisija turėjo priimti sprendimus dėl tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Pirkimui, kvalifikacijos duomenų tikslinimo ir kreipimosi į juos su prašymais tokius duomenis patikslinti. Komisijai nepriėmus tokių sprendimų, Vertinimo išvadoje pagrįstai nustatytas VPĮ 16 straipsnio 1 („Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą“) ir 3 („Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai“) dalių pažeidimai.

Pirkimo sąlygų 10.8 ir 10.9 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai būti įvykdžius bent 1 sutartį, o atitiktį jiems pagrindžiantys dokumentai: „<...> įvykdytų <...> sutarčių sąrašas <...>. įrodymui apie paslaugų suteikimą teikėjai pateikia gavėjo pažyma, o jos nesant - teikėjo deklaraciją“. Pirkimo sąlygose nustatyti ne alternatyvūs kvalifikaciją įrodantys dokumentai, o subsidiarūs - dalyviai turėjo pateikti pažymas, o tik joms nesant - teikėjo deklaraciją. Pagal faktines bylos aplinkybes, tiekėjas UAB „Idamas“ kartu su pasiūlymu pateikė teikėjo deklaraciją, nurodydamas tokių sutarčių pradžias ir pabaigas, tačiau pareiškėjos Komisija nesikreipė į UAB „Idamas“ paaiškinti kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančius dokumentus (pateikti gavėjo pažymas paaiškinti, dėl kokių priežasčių jos nebuvo pateiktos), tokiu būdu pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatas.

VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos taip: tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jei jie realiai įrodys, jog disponuos tais ištekliais viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo metu. Galimybės tiekėjui remtis subjektų pajėgumais neturi sąlygoti formalizuotas jų ryšių teisinis pobūdis. Kitų ūkio subjektų pajėgumais pasitelkti ketinantis tiekėjas turi vieną pareigą - įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kito asmens pajėgumai ir ištekliai jam bus prieinami. VPĮ nereglamentuoja, kokiais konkrečiai dokumentais ar priemonėmis tiekėjas turi įrodyti, jog vykdant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, jam bus prieinami kito ūkio subjekto ištekliai. Paprastai tai gali būti ketinimų protokolas, sutartis ar preliminari sutartis su ūkio subjektu. Tačiau tai yra vertinamojo pobūdžio klausimas.

UAB „Idamas“ pateiktas paaiškinimas, sutikimas ir susitarimas negali būti laikomi tinkamais jo pasitelkto subteikėjo atitikties Pirkimo sąlygų 10.5 punkto reikalavimui pagrindžiančiai įrodymais bei įrodymais, kad UAB „Idamas“ galės pasitelkti subteikėjo pajėgumais visą viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpį, nes: 1) pateiktas sutikimas ir susitarimas nelaikytini sutartimi dėl įdarbinimo, preliminaria sutartimi įdarbinimo ar ketinimo protokolu, kadangi nei sutikimu, nei susitarimu subteikėjas neįsipareiogoja įsidarbinti pas UAB „Idamas“ (aplinkybės dėl įsidarbinimo, priklauso ne nuo UAB „Idamas“ ar subteikėjo valios, o nuo Pareiškėjos – asmens, kuris nėra Susitarimo šalis); 2) Sutikimo išdavimo data (2013-08-15) - vėlesnė, nei pasiūlymų pateikimo data (2013-07-22), todėl toks dokumentas apskritai neturi būti vertinamas kaip įrodantis UAB „Idamas“ (subteikėjo) atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pasiūlymų pateikimo dieną; 3) Teikėjas Nr. 2 taip pat nepateikė dokumento, išduoto ne anksčiau nei 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, patvirtinančio subteikėjo M. V. teisę verstis individualia veikla. Taigi byloje nėra pateikta duomenų apie UAB „Idamas“ pasitelkto subteikėjo M. V. atitiktį Pirkimo sąlygų 10.5 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui bei nepateikta tinkamų įrodymų, pagrindžiančių UAB „Idamas“ galimybę pasitelkti subteikėjo ištekliais visam viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Todėl Vertinimo išvadoje pagrįstai nustatytas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pateiktais paaiškinimais dėl UAB „Idamas“ kvalifikacijos vertinimo ir mano, jog pateikti paaiškinimai nepaneigia Vertinimo išvadoje nustatytų VPĮ 32 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų pažeidimo, vertinant UAB „Idamas“ pateiktus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė, susipažinusi su Pirkimo dokumentais, nustatė, jog UAB „Idamas“ pasitelktam subteikėjui M. V. išduotas ORACLE Certified Associate MySQL 5 sertifiktas skirtas pradedantiesiems, jame nėra aiškiai nurodyta specialistui suteikiama duomenų bazių valdymo kvalifikacija ir apimtis, todėl savaime negali būti laikomas lygiaverčiu Pirkimo sąlygų 10.12.3 punkte nustatytiems prašomiems pateikti sertifikatams.

Pareiškėja turėjo vertinti UAB „Innodea“ atitiktį Pirkimo sąlygų 10.6 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui nuo UAB „Innodea“ įregistravimo diedos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir nustatyti, kad UAB „Innodea“ atitinka Pirkimo sąlygų 10.6 nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Atsižvelgus į VPĮ 32 str. 1 d. prasmę, tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, svarbu ne formalus pateiktų dokumentų atitikimas Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimas, o objektyvus įsitikinimas pajėgumais ir kompetencija. Kaip pagrįstai nustatyta Vertinimo išvadoje, UAB „Innodea“ atitiktį Pirkimo sąlygų 10.12 punkte nustatytam reikalavimui dėl užtikrinimo, kad paslaugos bus teikiamos lietuvių kalba, objektyviai įrodo UAB „Innodea“ pateiktų specialistų gyvenimo aprašymai, kuriuose nurodytas labai geras lietuviu kalbos mokėjimas arba kad lietuvių kalba – gimtoji kalba. Atsižvelgus į UAB „Innodea“ kartu su pasiūlymu pateiktą specialistų sąrašą, jų gyvenimo aprašymus ir kitus dokumentus, nėra pagrindo abejoti ar daryti išvados, jog UAB „Innodea“ nėra kompetentingas paslaugas suteikti lietuvių kalba, todėl jo pasiūlymo atmetimas kvalifikacijos tikrinimo procedūros etape laikytinas nepagrįstu. Be to, aplinkybė, kad UAB „Innodea“ nepateikė savo paties darbuotojo J. G. sutikimo dalyvauti projekte, taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta ir pakankama pripažinti UAB „Innodea“ neatitinkančiu Pirkimo sąlygų 10.12 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Matydama, jog UAB „Innodea“ pateikė 5 specialistų, kurie nėra UAB „Innodea“ darbuotojai, sutikimus laimėjimo atveju dalyvauti projekte, tačiau nepateikė savo paties darbuotojo sutikimo, turėjo pakartotinai kreiptis į UAB „Innodea“, su konkrečiu ir aiškiu prašymu pateikti šio darbuotojo rašytinį sutikimą.

Atsiliepimas

Atsakovės įsitikinimu, nesuteikusi galimybės UAB „Profectus novus“ paaiškinti savo pasiūlymo, pareiškėja nesudarė galimybių jam apginti savo teisių, vadovaujanti VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Komisija 2013-11-08 posėdyje (Komisijos 2013-11-08 posėdžio protokolas Nr. 22 p. - 13) formaliai nutarė pritarti Ekspertų komisijos suteiktiems techninių pasiūlymų vertinimų balams (Ekspertų komisijos 2013-11-08 posėdžio protokolas Nr. A27-198(2.1.13-EM), nesvarstė dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė Vertinimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad Komisija neužtikrino VPĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad „<...Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė <..->“, laikymosi. Komisija protokoluose, susijusiuose su tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų ekonominio naudingumo vertinimu, turėtų nurodyti ne tik skirtus sudedamuosius balus ir formalius argumentus, t. y. perrašyti Pirkimo sąlygose nurodytus balų suteikimo aprašymus, bet išsamiai motyvuoti tiekėjo pasiūlymo privalumus ir trūkumus techninės specifikacijos atžvilgiu.

Pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkinių įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenagrinėjo UAB „Profectus novus“ pretenzijos, kadangi Pareiškėja 2013-11-28 pranešė UAB „Profectus novus“ apie 2013-11-26 Komisijos priimtą sprendimą (Komisijos 2013-11-26 posėdžio protokolas Nr. 22 p.-14A), tik tuomet UAB „Profectus novus“ tapo aiškios visos aplinkybės, kuriomis jis galėjo remtis teikdamas savo pretenziją ir formuluodamas argumentus, todėl UAB „Profectus novus“ Pretenzija buvo pateikta nepraleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 15 dienų termino. VPĮ 94 straipsnyje įtvirtinti terminai nėra naikinamieji. Pareiškėja, gavusi tiekėjo pretenziją, net ir praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, turėtų svarstyti, ar pretenzija yra pagrįsta ar ne.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti arba bylą nutraukti. Paaiškino, kad kad šis Tarnybos sprendimas atsakovei nesukelia jokių teisių ir pareigų, nes atsakovė 2014-04-08 sprendimu nutarė nutraukti el. atviro konkurso pirkimo procedūras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profectus novus“ prašo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra (t. III, b. l. 55).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2014-02-19 sprendimo Nr. 4S-624, kuriuo buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“, kol Tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo (t. II, b. l. 30-32).

Taigi byloje spręstinas ginčas dėl Tarnybos ginčo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismui svarbu nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.) Sprendžiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimų panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad ginčo sprendimu Tarnyba nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybė (perkančioji organizacija) neužtikrino VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatų, įpareigojančių tiksliai ir aiškiai, be dviprasmybių parengti pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, taip pat laikytis skaidrumo principo (VPĮ 3 str. 1d.), be to buvo nustatyti ir kiti VPĮ įstatymo pažeidimai (t. II, b. l. 30-32).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-03-18 pateikė skundą teismui, prašė ginčo sprendimą panaikinti, tačiau atsakovės viešųjų pirkimo komisija, apsvarsčiusi Tarnybos sprendimą dėl atviro konkurso procedūrų nutraukimo, 2014-04-08 sprendimu nutarė nutraukti el. atviro konkurso „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ pirkimo procedūras ir apie tai 2014-04-11 raštu informavo Tarnybą (t. III, b. l. 73). Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu yra paskelbtas naujas atviras konkursas, kurio rezultatai dar nėra aiškūs.

Tarnyba, priimdama šį ginčo sprendimą vadovavosi VPĮ 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriuo Tarnybai pavesta funkcija vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų. Tarnybai suteikta teisė gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus funkcijoms atlikti (VPĮ 8² str. 2d. 2 p.), taip pat Tarnybai suteikta teisė įtarus šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 8² str. 2 d. 6 p.).

Tarnyba savo veikloje taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-21 d. nutarimu Nr. 1517 patvirtintais Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 7 punkte yra apibrėžti Tarnybos veiklos tikslai – įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką, prižiūrėti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimui susijusių teisės aktų, prižiūrėti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. Nuostatuose taip pat nustatyta, kad Tarnyba, siekdama įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką, be kitų funkcijų, ir renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie numatomus ir atliekamus viešuosius pirkimus, sudarytas viešųjų pirkimu-pardavimo sutartis ir pirkimų sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus ir nuobaudas (Nuostatų 8.3 p.). Siekdama prižiūrėti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Tarnyba vykdo Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikiamų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinimas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus (Nuostatų 9.1 p.)

Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios turi laikytis viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstami atitinkančiais šio įstatymo reikalavimus atvejai, kai individualus administracinis aktas priimamas remiantis pirmiau priimtu teisės aktų numatytu atitinkamu procedūriniu aktu (patikrinimo aktu, išvada ir pan.), kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas jų teisinis vertinimas. Toks aktas paprastai nurodomas individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje, o jo turinys laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešojo administravimo sistemos subjektas ir jos pagal kompetenciją priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus. Teismo vertinimu, Tarnyba, nustačiusi VPĮ pažeidimus, turėjo teisę nutraukti atsakovės viešojo pirkimo „Projektų valdymo sistemos diegimo paslaugų ir programinės įrangos pirkimas“ (Nr. 137950), organizuojamo atviro konkurso būdu procedūras ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai Pirkimo procedūrų nutraukimą patvirtinančius dokumentus (t. II, b. l. 30-32). Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, aiškiai suformuluotos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas neprieštarauja Tarnybos tikslams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Priimdama ginčo sprendimą Tarnyba savo kompetencijos neviršijo ir įstatymo nepažeidė, nes VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktas, įgalina Tarnybą nutraukti pirkimo procedūras nustačius šio įstatymo pažeidimus, t.y. sieja nutraukimą su nustatytais pažeidimais. Taigi, darytina išvada, kad Tarnyba, ginčo sprendimu turėjo teisę įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras, šis sprendimas neprieštarauja nei protingumo, nei teisingumo principams ir laikytinas proporcinga priemone siekiant užtikrinti viešąjį interesą (VPĮ 8² str. 2 d. 6 p.).

Vertinant pareiškėjos reikalavimą panaikinti Tarnybos ginčo sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pažymėtina, kad atsakovės viešųjų pirkimo komisija, esant ginčui teisme, 2014-04-08 sprendimu nutraukė atviro konkurso pirkimo procedūras, apie tai 2014-04-11 raštu informavo Tarnybą bei paskelbė naują atvirą konkursą (pirkimas Nr. 154778) dėl projekto „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tipinių veiklos procesų ir procedūrų visapusiškas tyrimas ir optimizavimas“ papildomų veiklų įgyvendinimo paslaugų pirkimas (http://old.vilnius.lt/newvilniusweb/objects/pirkimai/detales2.php?pbid=2398). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovė. Pareiškėja, panaikindama atvirą konkursą ir paskelbdama naują atvirą konkursą, pripažino Tarnybos ginčo sprendime nustatytus VPĮ pažeidimus, todėl toks atviro konkurso nutraukimas nėra pažeidęs pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei tai reglamentuota VPĮ nuostatomis. Tarnyba vykdė jai pavestas VPĮ nustatytas funkcijas ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (VPĮ 8² str. 1 d. 2 p.), turėjo pakankamą pagrindą pasinaudoti šio įstatymo 8² straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose suteiktomis teisėmis. Perkančiosios organizacijos pateiktų su Pirkimu susijusių dokumentų patikrinimas buvo atliktas per protingą terminą.

Teismo sprendimo panaikinti ginčijamą administracinį aktą prasmė yra grąžinti pareiškėją į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu ginčijamo akto nebūtų. Šiuo atveju ginčijamo sprendimo panaikinimas (ar jo palikimas galioti) niekaip neįtakotų pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl laikytina, kad ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, o tai yra pagrindas skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (LVAT administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-447/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuomonė, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-1669/2008, Nr. A502-447/2010, Nr. A502-1260/2012 ir kt.).

Tarnybos ginčo sprendimu pareiškėjai buvo nustatytas atitinkamas įpareigojimas, todėl pareiškėja, jos manymu, kreipėsi į teismą dėl teisines pasekmes sukeliančio individualaus administracinio akto. Pareiškėjos argumentai, kad dėl atvirojo konkurso nutraukimo negalėjo laiku įsisavinti Europos Sąjungos paramos fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto, yra pagrįsti, nes tai atlikti draudė tarnybos ginčo sprendimas. Tačiau kokią tai galėjo turėti įtaką pareiškėjos veiklos ekonominiams rodikliams yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tarnybos veiksmais nutraukiant atvirąjį konkursą ir jų galimai neigiamu poveikiu pareiškėjos veiklos ekonominiams rodikliams.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimų tenkinti pareiškime išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska