Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime nurodoma, kad 1994 m. rugsėjo 23 d. Sutartis (registro Nr. 1- 2578) kurios pagrindu A. R. ir A. R. išmainė dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise priklausantį sutuoktiniams pagal 1992 m. sausio 20 d. Vilniaus m. valstybinėje notarinės kontoros patvirtintą Pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 19-293) ir pagal Vilniaus teritorinio Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994 m. rugpjūčio 15 d. pažymėjimą Nr. 031807 į du vieno kambario butus. Pagal šią mainų sutartį vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) perėjo A. R., o vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) perėjo A. R..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės 12-ojo notaro biuro notarė Vykinta Jokantaitė-Birbilienė atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Notarė vadovavosi tuo, kad pagal 2024 m. spalio 9 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą (registro Nr. 10/274168) mirusiojo A. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas/patalpa - butas, adresu: (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas 1994 m. rugsėjo 23 d. Mainų sutartis Nr. 1-2578, yra įgytas santuokos metu išmainius nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą; pagal 2024 m. rugsėjo 10 d. Gyventojų registro pažymą Nr. GR3A-8081, A. R. ir A. K. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta - (duomenys neskelbtini); Gyventojų registro duomenimis A. R. išsituokė (duomenys neskelbtini), t. y. po minėto buto įsigijimo; duomenų, kad ištuokos metu teismas būtų padalinęs bendrą sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą paveldėjimo byloje nėra.

7. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog A. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu yra užregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį butą A. R. valdė asmeninės nuosavybės teise. A. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto CMS ir pateikė bendrą sutuoktinių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Pagal tuo metu galiojusį SŠK 37 straipsnį, kai abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, sutinka nutraukti santuoką, ji nutraukiama civilinės metrikacijos organuose ir ištuoka įforminama buvusiems sutuoktiniams išduodant ištuokos liudijimus, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Taip pat nurodyta, kad jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą.

8. Konkrečiu atveju matyti, kad A. R. ir A. R. nekilo ginčas nei dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui, nei dėl turto, kuris buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo, nes nė vienas iš jų nesikreipė į teismą. Taigi, iš buvusių sutuoktinių veiksmų matyti, kad nutraukdami santuoką jie pasidalino ir turėtą turtą - dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), mainų būdu - iškeitus bendrą butą į du atskirus butus, kad kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise atitektų po butą. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad tarp buvusių sutuoktinių nebuvo ginčo dėl turto, nes turtą jie pasidalino geruoju: - 1994 m. rugsėjo 23 d. Sutartis (registro Nr. 1-2578) pagal kurią sutuoktiniai A. R. ir A. R. išmainė jiems priklausiusį dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal 1992 m. sausio 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 19-293) ir pagal Vilniaus teritorinio Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994 m. rugpjūčio 15 d. pažymėjimą Nr. 031807) į du vieno kambario butus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį A. R. nuosavybė buvo į vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini).

9. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė po bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto iškeitimo pagal 1994 m. rugsėjo 23 d. sutartį, jam atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

10. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. R. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų jį priimti kiti asmenys.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. R. iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. D. paveldėjimo teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusią mirus A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) - gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitekusį jam 1994 m. rugsėjo 23 d. sutarties, registro Nr. 1 - 2578, pagrindu.

Juridinis faktas pareiškėjui A. D. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.