Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1.1. priteisti ieškovei U. M. (S.) iš atsakovės (duomenys neskelbtini 3684,22 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 451,44 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių); 54,39 Eur delspinigius; 1637,85 Eur darbo netesybas, skaičiuojant nuo darbo santykių pabaigos 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už 6 (šešis) mėnesius;

1.2. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė U. M. (S.) (toliau – ieškovė) ir atsakovė (duomenys neskelbtini (toliau – atsakovė) 2023 m. gegužės 10 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 202305/006 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta atsakovės valdomoje kavinėje „(duomenys neskelbtini“ padavėjos pareigose.

2.1. Nurodė, jog Darbo sutarties 1.3. punkte numatytas 840 Eur darbo užmokestis turėjo būti mokamas atskaičius mokesčius. Darbo ginčų komisija (toliau - ir DGK) priimtame sprendime konstatavo, kad šalys Darbo sutartyje susitarė dėl 840 Eur dydžio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Tačiau ieškovė su tokiomis DGK išvadomis nesutinka. Pažymėjo, kad Darbo sutartyje nėra nurodyta, ar sutarties 1.3. punkte nurodytas darbo užmokestis ieškovei mokamas atskaičius, ar neatskaičius mokesčių. Ieškovė teigia, kad iki Darbo sutarties sudarymo šalys tarėsi dėl 840 Eur dydžio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Jeigu atsakovė siekė ieškovei mokėti darbo užmokestį 840 Eur neatskaičius mokesčių, tai turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti Darbo sutartyje. Atsakovė yra net 21 metus veiklą vykdantis juridinis asmuo, turintis patirties santykiuose su darbuotojais, todėl jai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Tuo tarpu ieškovė yra silpnesnioji darbo santykių šalis, ji neturi patirties ir nesuprato, kad 840 Eur darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas neatskaičius mokesčių. Mano, kad Darbo sutarties 1.3. punkto nuostata nėra aiški, todėl pakankamai sunku išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, o tokios abejonės aiškintinos ieškovės, kaip darbuotojos, naudai. Be to, teigia, kad į bylą teikiami įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys susitarė dėl 840 Eur dydžio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Atsakovė, teikdama atsiliepimą ginčą nagrinėjant DGK pripažino, kad šalys tarėsi dėl didesnio darbo užmokesčio, nei nurodyta Darbo sutartyje: „Apie jos skunde rašytus 5 procentus nuo apyvartos, buvo šnekėta tik tiek, kad galima papildoma premija, jei skaičiuojant atlyginimą, būtų pasiekta didesnė apyvarta ir alga gautus didesnė nei pagal valandinį darbo užmokestį“. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie pasiektą apyvartą ir ar ieškovei priklausė įvardijamas 5 procentų dydžio priedas prie darbo užmokesčio. Taip pat atsakovė kalba apie valandinį darbo užmokestį, tačiau Darbo sutartyje nėra įvardintas valandinis darbo užmokestis. Šalys susitarė dėl suminės darbo laiko apskaitos (DK 149 straipsnis), todėl šiuo atveju nustatyti tikrąją šalių valią iš jų veiksmų po Darbo sutarties sudarymo yra sudėtinga, kadangi ieškovė dirbo nepastovų skaičių darbo valandų, kuris kartais skirdavosi ženkliai. Be to, DGK sprendime apskaičiuotas ieškovei priklausantis darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirbdavo naktimis bei ne darbo dienomis, rodo, jog jai priklausė didesnis darbo užmokestis, nei 840 Eur neatskaičius mokesčių. Todėl mano, kad ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą manyti, jog šalys susitarė dėl 840 Eur dydžio darbo užmokesčių atskaičius mokesčius. Kadangi priteisiamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, todėl ieškovė daro išvadą, kad šalys susitarė dėl 840 Eur dydžio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius ir todėl apskaičiavo, koks darbo užmokestis priklausė ieškovei neatskaičius mokesčių. Pasitelkus internetinės svetainės www.auditum.lt skaičiuoklę, nustatė, kad ieškovei priklausė 1236,93 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Todėl nurodo, kad visas kitas išmokas dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų skaičiuos pagal 1236,93 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių.

2.2. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos ieškinyje nurodė, jog ginčą nagrinėjant DGK ieškovė įrodinėjo, kad 2023 m. gegužės mėnesį ji dirbo 126,1 val., 2023 m. birželio mėnesį – 136,6 val., 2023 m. liepos mėnesį – 213 val., o 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 189,2 val. Atsakovė nesutiko su tokiais ieškovės paskaičiavimais ir teikė įrodymus, kad ieškovė 2023 m. gegužės mėnesį dirbo 112 val., 2023 m. birželio mėnesį – 103 val., 2023 m. liepos mėnesį – 159 val., o 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 143 val. DGK sutiko su ieškovės skaičiavimais ir nustatė, kad ieškovė 2023 m. gegužės mėnesį dirbo 126 val., 2023 m. birželio mėnesį – 137 val., 2023 m. liepos mėnesį – 213 val., o 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 189 val. Taip pat DGK nustatė, kad ieškovė dirbo naktinį darbą bei nedarbo dienomis, dėl ko jai turėjo būti skaičiuojamas didesnis darbo užmokestis. Atitinkamai buvo perskaičiuotas ieškovei priklausęs išmokėti darbo užmokestis ir priteista ieškovei 922,77 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovė neginčija DGK nustatytų aplinkybių dėl dirbtų valandų skaičiaus, kadangi jos atitinka aplinkybes, kurias ieškovė įrodinėjo ginčo nagrinėjimo DGK metu. Tačiau ieškovė nesutinka su DGK nustatyta aplinkybe, jog šalys susitarė dėl 840 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Todėl ieškovė pateikia skaičiavimus, pasitelkdama DGK sprendime nurodytas formules, tačiau vietoje 840 Eur dydžio darbo užmokesčio nurodydama 1236,93 Eur dydžio darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Taigi, 2023 m. gegužės mėnesį ieškovei turėjo būti išmokėtas 927,69 Eur darbo užmokestis; 2023 m. birželio mėnesį ieškovei turėjo būti išmokėtas 1173,31 Eur darbo užmokestis; 2023 m. liepos mėnesį ieškovei turėjo būti išmokėtas 2100,44 Eur darbo užmokestis; 2023 m. rugpjūčio mėnesį ieškovei turėjo būti išmokėtas 1639,81 Eur darbo užmokestis. Iš viso per šalių darbo santykių galiojimo laikotarpį atsakovė privalėjo išmokėti ieškovei 5841,25 Eur dydžio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu DGK nustatė, jog atsakovė ieškovei išmokėjo 1885,11 Eur dydžio darbo užmokesčio, taip pat atliko 271,92 Eur išskaitas pagal antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo, iš viso – 2157,03 Eur. Todėl atsakovė ieškovei iš viso neišmokėjo 3684,22 Eur dydžio darbo užmokesčio (5841,25 – 2157,03) ir tokio dydžio neišmokėto darbo užmokestį prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai. Perskaičiavus ieškovei priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį, turi būti perskaičiuota ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovės dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 72,93 Eur (1173,31 + 2100,44 + 1639,81) : (137 d. val. + 213 d. val. + 189 d. val.) x 8 d. val. Todėl ieškovei priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 451,44 Eur (6,19 d. d. x 72,93), kurią ir prašo priteisti.

2.3. Dėl netesybų ir delspinigių priteisimo. Nurodė, jog nors ieškovė prašė priteisti netesybas už tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ja paskutinę darbo dieną, tačiau DGK priteisė tik delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. DGK savo sprendime užsiminė apie tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, tačiau netesybų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nepriteisė. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1637,85 Eur (1173,31 + 2100,44 + 1639,81) : 3)). Todėl prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos vidutinį darbo užmokestį, kuris sudaro 1637,85 Eur, skaičiuojamą nuo darbo santykių pabaigos (2023 m. rugpjūčio 31 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, bet ne ilgiau nei už 6 mėnesius. Taip pat perskaičiuotini delspinigiai, kadangi atsakovės ieškovei neišmokėtos sumos yra didesnės nei paskaičiavo DGK: 2023 m. gegužės mėnesį skirtumas sudaro 393,14 Eur (927,69 – 534,55), 2023 m. birželio mėnesį – 678,91 Eur (1173,31 – 494,40), 2023 m. liepos mėnesį – 1112,52 Eur (2100,44 – 987,92). Todėl pagal pridedamą delspinigių skaičiavimo lentelę priskaičiuotina ir priteistina iš atsakovės delspinigių suma sudaro 54,39 Eur.

2.4. Dėl neturtinės žalos. Nurodė, jog DGK atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi ieškovė neįrodė prieš ją naudoto psichologinio ir fizinio smurto, kurį naudojo bendradarbė. Ieškovė iš pradžių nepateikė visų reikšmingų įrodymų, o vėliau juos pateikus, DGK atsisakė juos priimti. Būtent tai ir nulėmė DGK išvadą, kad ieškovė neįrodė darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai priteisti. Nagrinėjamu atveju mano, kad atsakovė, kaip darbdavys, neužtikrino priemonių, kurios užkirstų kelią psichologinio ir fizinio smurto naudojimui prieš ieškovę. Iš žinučių, kurias ieškovė siuntė bendradarbei Vilmai 2023 m. rugpjūčio 20 d. matyti, kad kalbama apie tai, jog ieškovę sumušė bendradarbė Laura, ėjusi virėjos pareigas, dėl ko ji buvo atleista iš darbo. Susirašinėjime pateiktos ir sumušimus patvirtinančios nuotraukos. Apie šį atvejį buvo pranešta atsakovės vadovui. Šią aplinkybę savo rašytiniuose paaiškinimuose DGK patvirtino atsakovė: „Dėl patirto psichologinio smurtu, buvo kiekvieną kartą apklausiami darbuotojai, ir vieną kartą nustačius psichologinį smurtą, jau sekančią dieną buvo atsisveikinta su tai darančiu darbuotoju. Fizinio smurto nebuvo nustatyta, niekas nėra matęs, kad prieš ją buvo smurtauta. Kaip faktas ant rankos mėlynės negali įrodyti, kad prieš ją kažkas smurtavo“. DGK konstatavo, kad atsakovė iškart ėmėsi būtinų veiksmų tolimesniems smurto atvejams užkardyti, tačiau teikiami įrodymai patvirtina, kad psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu buvo naudojamas žymiai anksčiau ir ieškovės bendradarbė Laura buvo atleista tik tuomet, kai panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Ieškovė skundėsi ir dėl kitų bendradarbių naudojamo psichologinio smurto balso žinutėse, kurios įrašytos vaizdo formatu. Dėl psichologinio smurto darbe ieškovė balso žinutėse skundėsi ir anksčiau, pavyzdžiui, 2023 m. liepos 18 d. balso žinutėje. Pateikiamas vaizdo įrašas demonstruoja kitų darbuotojų nepagarbų bendravimą su ieškove, ją vadinant necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio bendradarbių naudojamo psichologinio, o vėliau ir fizinio smurto, ieškovė buvo priversta vartoti raminamuosius vaistus. Kad darbo vietoje vartodavo raminamuosius vaistus savo atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino ir atsakovė. Teikiami įrodymai patvirtina, jog ieškovė dėl patiriamo psichologinio smurto 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodyti nusiskundimai: „Varginantis nerimas. Paskutiniu metu vargina širdies plakimas <...>“. Todėl mano, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos 1000 Eur neturtinei žalai iš atsakovės ieškovės naudai priteisti.