Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rimondui Kuzminui, atsakovo atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Departamentas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, jog pateiktos dokumentų kopijos turėjo būti laikomos pagrindu oficialiai užklausti Rusijos Federacijos muitinę dėl minėtų dokumentų autentiškumo. Tyrimo metu muitinė atliko visus jai privalomus veiksmus. Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris nustato prievolę ar iš kurio muitinei kyla prievolė teikti paklausimą trečios šalies muitinei (šiuo atveju - Rusijos Federacijos muitinei) dėl dokumentų autentiškumo patikrinimo. Priešingai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str., procedūros vykdytojui tenka prievolė pateikti alternatyvius įrodymus, tačiau ne bet kokius, o tik atitinkančius minėto straipsnio 2 ir 3 d. reikalavimus.

Jau teikdama skundą Muitinės departamentui dėl Kauno teritorinės muitinės 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 9KM18040, procedūros vykdytoja kaip įrodymą pateikė Rusijos Federacijos muitinės tarnybos deklaracijos ir techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, tačiau šių kopijų tikrumas nebuvo tinkamai patvirtintas (nepasirašytas asmens, kuris darė kopijas), todėl Muitinės departamentas įpareigojo pareiškėją pašalinti šį trūkumą ir pateikti tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau bendrovė šio reikalavimo neįvykdė, nes pateikė dokumentų kopijas su spaudu „kopija tikra“, tačiau nepasirašytas asmens. Todėl, Kauno teritorinės muitinės nuomone, mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos visiškai pagrįstai šių dokumentų kopijų nelaikė kaip pripažintais ir tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais Bendrijos muitinės tranzito užbaigimą. Be to, kaip buvo nustatyta, bendrovės pateiktų Rusijos Federacijos muitinės tarnybos išduotų deklaracijos ir techninio paso kopijų autentiškumas nėra patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės ar kitos institucijos, todėl šie dokumentai neatitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. reikalavimų.

Iš Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 1 ir 2 d. matyti, kad jų taikymo prasme tinkamu (leistinu) įrodymu, patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, pripažintinas tik paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas. Šiuo atveju toks dokumentas Lietuvos muitinei nebuvo pateiktas, byloje nėra jokių duomenų apie tokio dokumento egzistavimą. Todėl nagrinėjamai situacijai Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 1 ir 2 d. taikymas neaktualus. Šiuo atveju turi būti taikoma nurodytos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 3 d., iš kur matyti, kad joje nurodytas alternatyvus (palyginus su 365 str. 2 d. nurodytu) išorinio tranzito procedūros pripažinimo užbaigta variantas, siejamas su trečiosios šalies išduoto dokumento įvertinimu. Tokio dokumento įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos. Pagal aptariamąją straipsnio dalį pareiga pateikti nurodytą dokumentą (įrodymą) tenka procedūros vykdytojui (šiuo atveju - pareiškėjai). Tokio dokumento (įrodymo) nepateikimas muitinei leidžia pastarajai taikyti procedūros vykdytojai (pareiškėjai) Bendrijos muitinės kodekso 204 str. nuostatas, t. y. pripažinti importo skolininke.

Bendrovė pateikė Rusijos Federacijos muitinės tarnybos išduotų deklaracijos ir techninio paso kopijas, tačiau jos nebuvo patvirtintos parašu ir autentiškumas nebuvo patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės ar kitos institucijos, todėl šie dokumentai neatitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. reikalavimų. Taigi, pareiškėja nepateikė Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. reikalavimus atitinkančių dokumentų, kurie galėtų būti pripažinti neginčijamais įrodymais, kad tranzito procedūra užbaigta, o pareiškėjos pateikti įrodymai neatitiko minėto teisės akto nuostatų reikalavimų. Todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str., laikytina, kad Bendrijos bendroji tranzito procedūra pagal 2008 m. birželio 9 d. bendrosios muitinio tranzito procedūros lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) automobiliui „Pontiac Vibe“ neužbaigta. Daro išvadą, kad procedūros vykdytoja (pareiškėja) neįvykdė Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. b punkto reikalavimų - nesilaikė Bendrijos muitinės kodekso 92 str. nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūros atlikimu. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a punktu, neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, atsiranda importo mokesčių skola muitinei. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d., skolininku laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos procedūros taikymu, šiuo atveju t. y. Bendrijos tranzito procedūros vykdytoja UAB „Baltspeda International“.

Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl to, kad pati Lietuvos muitinės įstaiga neprašė Rusijos Federacijos patvirtinti pareiškėjos pateiktos deklaracijos autentiškumo. Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. nuostatą pareiga pateikti tinkamus įrodymus (minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus) tenka procedūros vykdytojai, t. y. pareiškėjai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos vykdyta tranzito procedūra pagal tranzito lydintįjį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nebaigta, ko pasekoje bendrovei buvo nurodyta papildomai sumokėti atitinkamas muito, kompensacinių palūkanų, PVM, šio mokesčio delspinigių bei skirtos baudos sumas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Kauno teritorinės muitinės krovinių poste „Centras“ 2008 m. birželio 18 d. įformino T1 procedūrą pagal lydintįjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokestinė byla. l. 29). Minėtame dokumente pareiškėja deklaravo prekę - lengvąjį automobilį „Pontiac Vibe“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išeksportuojamas pagal BAD (duomenys neskelbtini) (2008 m. birželio 18 d.) po laikino įvežimo perdirbti procedūros (importo BAD (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 17 d.). Muitinio tranzito procedūros vykdytoja - pareiškėja, paskirties įstaiga - Grebnevo MKP postas (LV), tranzito procedūros užbaigimo terminas iki 2008 m. birželio 26 d. Kauno teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą dėl nebaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, vykdytos pagal lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 9KM18040 (mokestinė byla. l. 17-20) tranzito procedūros vykdytojai UAB „Baltspeda International“ įregistravo skolą muitinei - 1 720 Lt muito, 1 74 Lt kompensacinių palūkanų, 3 437 Lt PVM ir 384 Lt PVM delspinigių. Taip pat minėtu sprendimu bendrovei paskirta 10 proc. (516 Lt) dydžio bauda. UAB „Baltspeda International“ su skundu kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių (mokestinė byla, l. 7). Muitinės departamentas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-416 (mokestinė byla, l. 5-6) patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 9KM18040. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją (mokestinė byla, l. 2-3). Ši 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. S-256(7-224/2009) (mokestinė byla, l. 47-52) patvirtino minėtą Muitinės departamento sprendimą.

Pareiškėja su paminėtais sprendimais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti, tačiau tokia jos pozicija, įvertinus surinktų įrodymų visetą byloje, vertintina kritiškai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nepažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 1 d. numatė, kad jeigu tranzito deklaracijos 5 egzempliorius išvykimo valstybes narės muitinei negrąžinamas per du mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos, minėta muitinė informuoja vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra buvo užbaigta. Pagal šio straipsnio 2 d. 1 dalyje nurodytu įrodymu muitinei pripažįstamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai arba, jei taikomas 406 straipsnis, įgaliotajam gavėjui. Pagal minėto straipsnio 3 d. Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, patvirtinantį, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją ar fotokopiją. Kopijų arba fotokopijų tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos.

Iš išvardintų nuostatų akivaizdu, kad tinkamu įrodymu, kuris patvirtintų tranzito procedūros užbaigimą, laikytinas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai, arba vykdytojo muitinei pateiktas dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, patvirtinantis, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui. Atitinkamų dokumentų kopijos, kaip nurodo minėto teisės akto nuostatos, turi būti patvirtintos.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, pagrįsdama savo poziciją, Muitinės departamentui teikė Rusijos Federacijos muitinės tarnybos išduotos deklaracijos ir transporto priemonės techninio paso kopijas (mokestinė byla. l. 14-16), kurios buvo nepasirašytos asmens, kuris jas darė. Departamentas 2009 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 1A-4.13-500 (mokestinė byla, l. 12) nurodė, kad UAB „Baltspeda International“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į Rusijos Federacijos muitinės tarnybą ir atsakymo gavimo; taip pat, kad kartu su skundu pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos, įformintos ne valstybine kalba; viena šių dokumentų (skunde nurodyta, jog tai deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijų pateikta be autentifikuoto vertimo į valstybinę kalbą. Pareiškėjos buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į Rusijos Federacijos muitinės tarnybą ir atsakymo gavimo; pateikti patvirtintas dokumentų kopijas su autentifikuotais vertimais į valstybinę kalbą; suformuluoti reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo, atitinkantį Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. 4 d. nuostatas. Pareiškėja per nustatytą 15 dienų terminą nustatytų trūkumų visiškai nepašalino (pateikė dokumentų kopijas su spaudu „kopija tikra“, tačiau nepasirašytas asmens; mokestinė byla, l. 8-11), todėl muitinė teisingai vertino, kad minėtų dokumentų kopijos, kurių autentiškumas nėra patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės ar kitos institucijos, nėra tinkami įrodymai pripažinti, jog tranzito procedūra šiuo atveju yra užbaigta ir jų iš esmės nevertino, kadangi tokie pateikti dokumentai neatitiko Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. nuostatų reikalavimų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja nepateikė muitinei tranzito deklaracijos 5 egzemplioriaus bei įrodymų, kad prekė buvo pateikta trečiosios šalies muitinės sankcionuotam veiksmui. Paskirties muitinė įstaiga (Grebnevo MKP postas (LV) nepatvirtino tranzito lydinčiojo dokumento ir jame nurodyto automobilio pristatymo į paskirties įstaigą. Taigi, tiek atsakovas, tiek Komisija pagrįstai konstatavo, kad nei UAB „Baltspeda Internation“, nei garantas (UAB DK „Lamantinas“) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog Bendrijos/bendrosios tranzito procedūra, vykdyta pagal lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini), yra užbaigta tinkamai. Pareiškėjos manymas, kad muitinės įstaiga, neužklausdama trečios šalies muitinės apie dokumento tikrumą ar prekės pristatymą muitinės įstaigai, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas yra deklaratyvus ir pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo skundo tenkinimui. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. būtent tranzito procedūros vykdytojai, o ne tyrimą atliekančiai muitinei, nustato pareigą pateikti atitinkamus įrodymus dėl tranzito procedūros užbaigimo, kurie, kaip jau buvo minėta, turi atitikti šio minėto straipsnio 2 ir 3 d. nustatytus reikalavimus.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Šiuo atveju nagrinėjant UAB „Baltspeda International“ skundą buvo atsižvelgta teisės aiškinimo taisykles, suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartyje adm. byloje Nr. A14-1819/2006 (nutartis skelbta leidinyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 10).

Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai buvo pripažinta skolininke dėl neįvykdytos tranzito procedūros (Bendrijos muitinės kodekso 92 str. 1 d., 96 str. 1 d., 203 str. 3 d., 204 str. 1 d.), nurodant jai, remiantis nustatyta automobilio muitine verte (Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d.), sumokėti 1 720 Lt muito, 174 Lt kompensacinių palūkanų, 3 437 PVM, 384 Lt šio mokesčio delspinigių bei skirtą 516 Lt baudą. Pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl skolos muitinei dydžio paskaičiavimo pagrįstumo, todėl šis klausimas plačiau neanalizuotinas.

Skundžiami Kauno teritorinės muitinės, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti Muitinės departamentą užklausti Rusijos Federacijos muitinę dėl deklaracijos ((duomenys neskelbtini)) autentiškumo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.