Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. J., nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atsiprašyti nukentėjusiojo A. N..

Priteista iš A. J. nukentėjusiajam A. N., gim. 1996 m., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. N. 5000,00 Lt (penki tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos mėn. 29 d. iki 2011 metų rugsėjo mėn. 7 d., tiksliau šiame laikotarpyje nenustatytomis dienomis, Alytaus rajone, Simno seniūnijoje, Angininkų kaime, sistemingai baugino žmogų - A. N., gim. 1996 metais, naudodamas psichinę prievartą, o būtent koliojo mažametį nukentėjusįjį A. N. necenzūriniais žodžiais, nuolat grasindavo mažamečiui nukentėjusiajam A. N. žodžiais ,,pakišiu po žeme, nužudysiu, nutrenksiu automobiliu, pagausiu ir užmušiu“.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėja advokatė Diana Višinskienė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismui nepanaikinus Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendžio, apeliantė prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nevisapusiškai atskleidė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į N. šeimos ir A. J. nesutarimų priežastis. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo 2005-07-29, tai patvirtina 2005-08-30 Alytaus rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas A. J. atžvilgiu, taip pat 2005-08-22 specialisto išvada. Skunde taip pat teigiama, kad teismo išvada, jog A. J. sistemingai baugino nukentėjusįjį A. N. naudodamas psichinę prievartą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįsta surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Ši teismo išvada paremta bylos baigtimi suinteresuotų N. parodymais, prielaidomis. Skunde nurodoma, kad N. šeimos nariai A. J. ne kartą įžeidinėjo, provokavo konfliktus kaltindami nebūtais dalykais. A. J. niekada nesiekė įbauginti A. N., psichologinės prievartos jo atžvilgiu nenaudojo, dėl savo paties jautrumo kelis kartus turėjo žodinius ginčus su N., kurie kildavo tik N. išprovokavus. Skundo autorės teigimu, vadovaujantis LR BK 95 str. 1 d. 1 p. (baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, galiojusi iki 2010-06-29) veika, padaryta 2005-07-29 turėtų būti pašalinta iš kaltinimo, nes byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad inkriminuojamu laikotarpiu A. J. būtų sistemingai bauginęs A. N. naudojant psichologinę prievartą ar naudojęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino A. J. 2005-07-29 veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas A. J. veiksmuose nepagrįstai nustatė sunkinančią aplinkybę, t. y., kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametį.

Skunde teigiama, kad sprendžiant iš A. N. parodymų turinio dėl 2005-07-29 įvykio, jis visiškai nebuvo išsigandęs ar bauginamas. A. N. parodymuose dėl 2011-05-07 įvykio nėra duomenų, kad jį A. J. koliojo necenzūriniais žodžiais, A. N. prisipažįsta, kad pats nepagarbiai atsiliepė apie A. J., taip jį provokuodamas. Šio įvykio filmuotoje medžiagoje girdimi tik keiksmai, kurie negali būti vertinami kaip grasinimai ar bauginimas, taip pat nėra užfiksuota, kad kas nors būtų užsimojęs akmeniu. Taip pat iš A. N. parodymų dėl 2011-09-07 įvykio akivaizdu, kad jis nėra įbaugintas A. J. ir visiškai jo nebijo, drąsiai provokuoja žodiniam konfliktui.

Pasak apeliantės, nesutarimus tarp A. J. ir N. šeimos galima vertinti tik kaip nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str., ginčo pusių veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str., sudėties; tai patvirtina ir nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundo autorė teigia, kad teismas nekonkretizuoja nusikalstamų veiksmų aplinkybių, neanalizuoja įrodymų turinio, apsiribodamas sakiniu, kad kaltė įrodyta bylos medžiaga. Be to, teismas nepasisako kaip vertina duomenis dėl dirbtinio fontano elektros laido perpjovimo, ką jie patvirtina ar paneigia, ar šie duomenys laikomi įrodymais. Byloje nėra objektyvių bei neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad fontano elektros laidą pažeidė A. J., N. tik spėja, kad tai galėjo padaryti A. J., todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip įrodymai.

Skunde nurodoma, kad priteista neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, nebuvo nustatyta nuteistojo turtinė padėtis, teismas neturtinės žalos atlyginimą nustatė formaliai nurodydamas įstatyme įtvirtintus pagrindus ir kriterijus. Taip pat teigiama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus bei susirgo neorganine enureze dėl nuteistojo veiksmų, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro raštas patvirtina tik diagnozę, bet ne jos atsiradimo priežastis. Apeliantės teigimu, nutiestasis ilgą laiką nedirba, registruotas darbo biržoje, prižiūri neįgalią mamą, neturi nekilnojamojo turto, santaupų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas taip pat taikomas ir pranešant asmeniui apie įtarimą bei nuteisiant ir priimant nuosprendį.

LR BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad norint veiką kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį inkriminuojant sistemingo bauginimo požymį, būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kokiu būdu pasireiškė tie grasinimai ir sistemingumas, vadinasi, nusikalstamos veikos konstatavimui nepakanka įvardyti tik laikotarpį, kuriuo buvo grasinama, arba tai, kiek kartų, nukentėjusiojo manymu, buvo grasinama, reikia tuos grasinimus konkrečiai apibūdinti ir nurodyti jų aplinkybes (t. y. visais atvejais byloje turi būti įrodytos kiekvieno įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemones, padariniai ir kt.).

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam A. J. pateiktas kaltinimas sistemingai bauginus žmogų panaudojant psichinę prievartą, tačiau prokurorė surašė LR BPK 219 str. 3 p. neatitinkantį kaltinamąjį aktą, nes jame nekonkretizuotos sistemingų bauginimų, panaudojant psichinę prievartą, aplinkybės, t. y. padarymo tikslus laikas, sistemingumo pasireiškimo būdas ir kitos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pareikštas kaltinimas A. J. nekonkretus, netikslus, neaiškus, nes nedetalizuota, nekonkretizuota kiekvienos nusikalstamos veikos, sudarančios sistemingumo požymį, faktinės aplinkybės. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamojo (įtariamojo) teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas ir duoti parodymus (LR BPK 21 str. 4 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (LR BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma kaltinamojo (įtariamojo) asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai sutrukdė nagrinėti bylą iš esmės, esminiai pažeidė baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo A. J. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

LR BK 145 str. 2 d. numatytas požymis sistemingas bauginimas suprantamas ir aiškinamas kaip ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, pastebi, kad nuteistojo A. J. neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė grasinimu pakasti po žeme, nutrenkti automobiliu, pagauti ir užmušti yra pavieniai, jų dažnumas nesudaro sistemingumo požymio.

2006 01 16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 02 05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamiesiems, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-03-20 nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui ne apeliacinio skundo motyvais, o apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, todėl nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo motyvai iš esmės nenagrinėjami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą Alytaus rajono apylinkės prokurorui.