- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- II-59-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00851-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Advokatai
- Edvinas Bakanauskas
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso kalba išnagrinėjo pareiškėjo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14231-2025 (ROIK: 25289570845).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14231-2025 (ROIK: 25289570845) D. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 2 d., 10.48 val., Darbėnų kel., Palangoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas D. R. skundas, kuriuo jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir paskirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą. Skundą motyvuoja tuo, kad tai pirmas tokio pobūdžio jo padarytas administracinis nusižengimas per daugiau nei šešerius jo vairavimo metus. Anksčiau nėra padaręs administracinių nusižengimų, pats vertina tai kaip nepriekaištingą elgseną, atsakomybę ir saugų vairavimą ir prašo teismą laikyti jai jo atsakomybę švelninančios aplinkybėmis. Skiriant nuobaudą, Institucija neatsižvelgė į jo asmeninę situaciją, socialinius ir ekonominius veiksnius, tai, kad nusižengimu nepadaryta žala bei nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykimui į darbą bei kasdieniam gyvenimui, pvz. nuvažiuoti apsipirkimui, nuvykti pas šeimos narius bei kitoms kasdienėms reikmėms, kurių be automobilio patenkinti negali.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. R. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog neabejotinai nustatyta, kad D. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: pirmu tikrinimu jam nustatytas 0,54 promilių neblaivumas ( iki paklaidos pritaikymo), antru – 0,52 promilių neblaivumas, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, kurių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir D. R. skyrė minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonę. Vien tai, kad buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už patį veiksmą. D. R. nustatytas neblaivumas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai – nustatyta 0,54 promilės alkoholio (prieš paklaidos taikymą), o antru pūtimu - 0,52 promilės ( prieš paklaidos taikymą), taigi toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. nurodė, kad vartojo alkoholį prieš 2,5 val.; tai sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. R. bus sunkiau ir nepatogu vykti į ir iš darbo, tenkint savo ir šeimos poreikius, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. D. R. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykimui ir grįžimui iš darbo bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Taigi, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. R. savo skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, labai gailisi, dėl savo veiksmų gėdijasi, jau padarė reikiamas išvadas, paskirtą baudą sumokėjo. Per šešis vairavimo metus nėra padaręs analogiško nusižengimo, taip pat nėra baustas už KET pažeidimus. Alkoholį vartojo 2,5-3 val. iki vairavimo – išgėrė bokalą alaus, kuriuo jį pavaišino kolega; tikėjosi, kad kol reiks vairuoti, alkoholis organizme išsiskaidys. Taip sutapo, kad vairuoti prireikė kiek anksčiau nei jis tikėjosi, bet prieš sėsdamas vairuoti, jis nejautė jokių neblaivumo požymių. Apie 4 metus gyvena Norvegijoje, ten ir dirba; teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų vykdymui – jis dirba oro uoste, jam tenka vairuoti specializuotas transporto priemones, kurioms reikalingas vairuotojo pažymėjimas (krauna lagaminus, juos nuveža nuo vienų vartų iki kitų, išstumia lėktuvus). Kadangi šiuo metu vairuoti negali, dirba kito kolegos, esančio tėvystės atostogose, darbą, kuris su vairavimu nesusijęs, tačiau tai truks tik iki kovo mėnesio. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam būtina nuvykimui ir parvykimui į/iš darbo; dabar į darbą nuvykti jam padeda namo, kuriame gyvena, šeimininkas. Į Lietuvą pareiškėjas grįžta 2-3 kartus per metus aplankyti šeimą; alkoholio vartojimas nėra jo kasdienybė. Norvegijoje gyvena vienas pats, tačiau padeda Lietuvoje gyvenančiai draugei, jai nuomoja butą. Sutiktų, jog teismas paskirtų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; dėl šios poveikio priemonės bandytų susitarti darbe, jog galėtų vairuoti darbines transporto priemones.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Edvinas Bakanauskas teismo posėdžio metu parodė, jog byloje nėra pareiškėją neigiamai charakterizuojančių duomenų – jis su pažeidimu sutiko, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtą baudą sumokėjo, yra dirbantis. Anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimą, nesusijusį su KET.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymai bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad D. R. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai D. R. skundas susijęs tik su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Nors ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Ši įstatymo nuostata taikoma, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
D. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Formaliai tai padaryta teisėtai ir pagrįstai; vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir skunde aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas.
Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nors D. R. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju santykinai nedaug viršijantis leistiną normą lengvas girtumo laipsnis – 0,50 promilės (po paklaidos pritaikymo). D. R. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgia į D. R. asmenybę – jis neteistas, už KET pažeidimus Lietuvoje nebaustas, už šį nusižengimą paskirtą baudą sumokėjo; byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Tiek nusižengimo padarymo metu, tiek teisme D. R. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir gailėjosi; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dirba, savo darbo funkcijų atlikimui turi naudoti įvairias specifines transporto priemones, kurioms vairuoti reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti/parvykti į/iš darbo vietos, kadangi jo darbo ir gyvenamoji vieta viena nuo kitos yra nutolusios 25 km atstumu, o viešojo transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta. D. R. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad D. R. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Teismas sutinka, kad tai nėra pateisinančios D. R. neteisėtą elgesį ar išskirtinės aplinkybės; veikiau tai pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti. Teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti pareiškėjui pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę.
Visgi, atsižvelgiant į D. R. nurodytas aplinkybes, kad jis gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Norvegijoje ir teisė vairuoti jam labiausiai reikalinga susisiekimui šioje šalyje bei darbinių funkcijų atlikimui, kur jis naudojasi ne viena transporto priemone, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šiam asmeniui gali būti labai sunkiai įgyvendinamas bei sukontroliuojamas, todėl – nepadėsiantis pasiekti nuobaudos tikslų ir dėl to šiuo atveju netaikytinas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad D. R. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14231-2025 (ROIK: 25289570845) keičiamas ir D. R. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2025 m. lapkričio 2 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14231-2025 (ROIK: 25289570845) ir D. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos (2025 m. lapkričio 2 d.).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.