- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-2820-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-010-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi D. P. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės (toliau – ir Institucija) specialistės 2010 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 10N-293341-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 125 (vieno šimto litų dvidešimt penkių) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda D. P. paskirta už tai, kad jis 2010 m. birželio 23 d., apie 15 val. 15 min., Metalo gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 318“, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog D. P. Institucijos Nutarimą prašė panaikinti, motyvuodamas tuo, jog visiškai nebuvo ištirtos įvykio aplinkybės, netiksliai įvertinti ir kvalifikuoti padaryti veiksmai, dėl ko šis nutarimas neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų, o baudos dydis negali būti laikomas pagrįstu. Konstatavo, jog D. P. veika pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisėtai ir pagrįstai, o jo kaltę, be jo paties paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo padarymu patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad dirbant pagal atskirą planą buvo pastebėtas aplankstytas automobilis „BMW 318“, kurį vairavo D. P., o sustabdžius ir patikrinus automobilio dokumentus, D. P. pateikė negaliojantį techninės apžiūros taloną. Pažymėjo, jog nors D. P. ir teigia, kad pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. dėl būtinybės skubiai vežti V. R. į ligoninę, kaip matyti iš jo ir liudytojo V. R. paaiškinimo, jis netgi neįsitikino, kad transporto priemonei, kuri jam buvo perduota valdyti, atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra, todėl akivaizdu, kad pažeidimą įtakojo ne būtinybė atlikti kažkokius veiksmus, bet jo nerūpestingumas. Pridūrė, kad byloje, be D. P. paaiškinimo ir liudytojo V. R., kuris yra jo draugas ir perdavė jam valdyti transporto priemonę, parodymų, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę V. R. nedelsiant gabenti į sveikatos priežiūros įstaigą, be to, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 3650 patvirtina nesant duomenų apie V. R. apžiūrą 2010 m. birželio 23 d. šioje ligoninėje, o taip pat D. P. neįrodė, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis – šiuo atveju, kviečiant greitąją pagalbą. Pažymėjo, jog pagrindo naikinti Institucijos Nutarimą taip pat nesudaro ta D. P. nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Konstatavo, jog Institucijos pareigūnas, nenustatęs aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių D. P. atsakomybę, jam paskyrė vidutinę nuobaudą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tokiu būdu nepažeisdamas administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, o taikyti ATPK 30¹ straipsnį teismas nagrinėjamu atveju pagrindo nenustatė.
II.
D. P., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 37), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra medikas ir vairuodamas automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, jo nuomone, gelbėjo žmogaus (V. R.) gyvybę. Priduria, jog Institucijos Nutarimas aiškiai pažeidžia ATPK 1 straipsnio nuostatas. Teigia, jog įrodyti tai, kad jis pažeidė įstatymus, t. y. padarė pažeidimą ne dėl būtinojo reikalingumo, turėjo Institucija, o ne jis, tuo labiau, jog policijos pareigūnai net nebuvo apklausti. Mano, jog situaciją aiškinant priešingai, nebeliks asmenų, kurie padės nelaimėje atsidūrusiems žmonėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinė nuobauda V. P. paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.
V. P. neginčija pažeidimo fakto, t. y. to, kad 2010 m. birželio 23 d. vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tačiau teigia, kad tai darė būtinojo reikalingumo būklėje, nes vežė blogai pasijutusį V. R. į ligoninę.
Pažymėtina, jog ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra jokių D. P. iškeltą versiją, kad jis automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, vairavo, nes vežė blogai pasijutusį V. R. į ligoninę, patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančios Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010 m. spalio 26 d. pažymos Nr. 3650 (b. l. 25) matyti, kad jokių duomenų apie V. R. 2010 m. spalio 26 d. (pažeidimo padarymo dieną) ligoninės kompiuterinėje duomenų bazėje nerasta. Teisėjų kolegijos nuomone, šis faktas iš esmės paneigia D. P. nurodytą aplinkybę, jog jis V. R. vežė į Lazdynų ligoninę, o šis nuėjo į registratūrą (b. l. 26). Manytina, jog jei V. R. neva grėsęs pavojus būtų buvęs išties rimtas ir akivaizdus, ligoninėje būtų neabejotinai užfiksuota apie jo apsilankymą. Pridurtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat neįrodė, kad V. R. sveikatai ir gyvybei esą iškilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, pvz. – kviečiant greitąją pagalbą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. P. keliama įvykio versija laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, todėl teigti, jog minėtą pažeidimą jis padarė būtinojo reikalingumo būklėje, nėra jokio pagrindo. Pasakytina ir tai, jog bylos baigčiai įtakos nedaro tas D. P. apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, jog tikrinant jo versijos teisingumą, nebuvo apklausti policijos pareigūnai, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje, todėl galėjo reikšti prašymą iškviesti pažeidimą fiksavusius pareigūnus į teismo posėdį, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir jokių prašymų dėl pareigūnų apklausos nereiškė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o D. P. paskirta ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.