Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-28 · Administracinė byla Nr. I-6984-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
I-6984-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01305-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6984-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01305-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018-07-19 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose Nr. 24, Nr. 3, Nr. 6 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštose kamerose buvo laikoma nuo 3 iki 4 nuteistųjų. Patalpų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Kamerose buvo nešvaru, kaupėsi pelėsis, drėgmė, nemalonus kvapas, lubų ir sienų danga atsilupusi, grindyse skylės. Kameros durų langelis surūdijęs, o patalpos langas išdaužytas ir techniškai netvarkingas. Prie lango prieiti nebuvo galimybės dėl prie jo pritvirtintų grotų. Šios grotos mažino natūralų apšvietimą, dirbtinis apšvietimas taip pat buvo nepakankamas, dėl to pablogėjo regėjimas. Minkštas inventorius nehigieniškas, skleidė nemalonų kvapą. Baldai sulūžę, elektros instaliacija netvarkinga, dėl ko kilo pavojus susižaloti. Sanitarinis mazgas netvarkingas, įrenginiai surūdiję, o valymo priemonių nepakako, jos išduodamos tik kartą per savaitę. Sanitarinio mazgo durys buvo techniškai netvarkingos, dėl to pareiškėjas susižalojo. Dušo patalpos nehigieniškos, dušo rageliai išlaužyti, patalpoje buvo pelėsis. Pasivaikščiojimų kiemeliai netvarkingi, juose kaupėsi vanduo ir nemalonus kvapas, o sporto inventorius sulūžęs. Į skundus dėl netinkamų sąlygų pataisos namų administracija nereagavo ir problemų nesprendė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas tapo dirglus, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 11-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 2-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Įstaiga užtikrina tinkamą inventoriaus būklę. Sulaužyti ir sugadinti baldai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais ir nekelia pavojaus nuteistiesiems susižaloti. Kamerų lubos, sienos ir grindys yra tvarkingos, dažai neatsilupę, skylių grindyse nėra. Maisto perdavimui skirtas durų langelis atitinka higienos normas ir nėra surūdijęs. Gavus informaciją apie trūkumus patalpose, jie nedelsiant šalinami. Apsauginės grotos kamerose neriboja priėjimo prie lango ar natūralaus apšvietimo. Antrojo sektoriaus kamerų langai tvarkingi, stiklai skaidraus stiklo, nesuskilę. Kamerose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant reikalui, patalpas galima vėdinti per atveriamus langus. Minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienelėmis nuo grindų iki lubų. Elektros instaliacija kamerose tvarkinga, neizoliuotų laidų nėra. Jei patalpose, kurias valo patys nuteistieji, buvo nešvaru ir matėsi pelėsis, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko budėtojas. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė gera, juose įrengta lietaus nuotėkų sistema, tvarkingas sporto inventorius. Duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų Sveikatos priežiūros skyrių dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, nėra. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 24, Nr. 3, Nr. 6 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose Nr. 24, Nr. 3, Nr. 6.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018-07-19 iki 2018-07-23 buvo laikomas 2-jo sektorius kamerų tipo patalpoje Nr. 24, kurios plotas 13,12 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,56 kv. m (13,12/2) ploto; nuo 2018-07-23 iki 2018-12-14 – kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,69 kv. m (14,78/4) ploto; nuo 2018-12-14 iki 2019-01-20 – kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas 14,20 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,73 kv. m ploto (b. l. 22, 23). Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu gyvenant Pravieniškių PN-AK 2-jo sektorius kamerų tipo patalpose Nr. 24, Nr. 3, Nr. 6 Taisyklėse reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę dalį kamerų ploto užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, vėdinimas, patalpose kaupėsi drėgmė ir pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, grindyse buvo skylės.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus bei ventiliacines angas (b. l. 51-52), kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ir pelėsio.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmetami. Be to, pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9 punktą, kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų grotų ir natūralaus apšvietimo trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, apšvietimas buvo netinkamas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis (b. l. 51-52). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovo atstovas nurodo, kad remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima ir nuteistiesiems išduoda būrių viršininkai (b. l. 51-52, 54-55). Iš bylos duomenų matyti, kad valymo priemonėmis nuteistieji aprūpinami (b. l. 76-80). Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie valymo priemonių pareiškėjui išdavimą, tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl valymo priemonių išdavimo, o toks prašymas nebūtų patenkintas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (b. l. 54-55) 4 punktą, patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarką. Sanitariniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad kameros, dušai ar pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Iš į bylą pateiktų kamerų tipo patalpų foto nuotraukų matyti, kad uždarosios zonos kamerų ir sanitarinio mazgo būklė gera, aptrupėjusių, atsilupusių, apipelijusių, surūdijusių paviršių ar skylėtų grindų, techniškai netvarkingo inventoriaus nematyti (b. l. 45, 46, 47). Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nėra kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus kamerų tipo patalpų ir inventoriaus būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų ar inventoriaus būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos buvo apleistos, netvarkingos, neremontuotos, o inventorius techniškai netvarkingas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius (čiužinys) nedezinfekuojamas, teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose (b. l. 23-25). Čiužinys pareiškėjui buvo išduotas 2018-06-08, o pareiškėjo prašymu pakeistas – 2018-12-13. Pretenzijų dėl pakeisto čiužinio pareiškėjas neturėjo (b. l. 27, 28). Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas netinkamu (nedezinfekuotu) minkštu inventoriumi, byloje nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namuose laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo bei dezinfekcijos paslaugos, minėtą aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013-06-28 įsakymu Nr. V-216 patvirtinto Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo 13 punktas, kuriame nurodyta, kad nuteistasis, pageidaujantis gauti nuosavos patalynės ar drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugas, dienotvarkėje nustatytu laiku patalynę ar drabužius nuneša į drabužių sandėlį, kur nešvarūs skalbiniai pasveriami ir paliekami (b. l. 66-67). Bylos duomenimis nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK būtų atsisakiusi suteikti pareiškėjui patalynės skalbimo ar džiovinimo paslaugas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), nurodyta, kad drausmės izoliatoriaus ar kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge tualetas gali būti tupimas (Aprūpinimo normos 10.4 p.). Taigi, unitazo įrengimas sanitariniame mazge neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas argumentus dėl elektros instaliacijos ir baldų būklės grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis (kilo pavojus susižaloti), o duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl minėtų aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos ir nenurodžius kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, teismas neturi pagrindo konstatuoti žalos pasireiškimo fakto.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl netvarkingo pasivaikščiojimų kiemelio ir sporto inventoriaus.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, sporto įrangos įrengimas pataisos namų pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra privalomas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų foto nuotraukų, uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliai sutvarkyti, juose įrengti skersiniai, lietaus nuotėkų sistema (b. l. 42, 43). Byloje nėra duomenų apie techniškai netvarkingą sporto inventorių ar besikaupiantį lietaus vandenį, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Be to, bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl pasivaikščiojimo kiemelio ar sporto inventoriaus netinkamos būklės. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į skundus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, nereagavo į skundus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis