Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. U. dėl 2012-12-25 epizodo parodė, kad galėjo būti 2012-12-25, kai O. Z. ir visi triukšmavo, jie visi keikėsi. Durų neišlaužė, jas atidarė be raktų. Durys sugadintos buvo. Jis gyveno toje šeimynoje, piktybiškai nėjo, naktinėlė (darbuotoja naktiniam darbui) neįleido. Laužti durų teisės neturėjo, supranta, kad negalėjo ten eiti. Pripažįsta, kad taip elgdavosi jis dažnai. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, davė teisingus parodymus, nes tada geriau prisiminė.

Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja naktiniam darbui. 2013-01-28, apie 21.20 val. nuėjo apsižiūrėti į 1-ąją šeimyną ir apie 21.30 val., jai išėjus iš 1-os šeimynos patalpos ir rakinant duris, prie jos pribėgo iš kitos šeimynos išbėgęs O. Z., kuris gyvena 6-oje šeimynoje, kuri yra trečiame aukšte, o ji dirba antrame aukšte. Ji norėjo užrakinti duris, o O. Z. pripuolė prie jos, griebė už durų rankenos, kita ranka paėmė spynoje buvusį raktą ir viena ranka tempdamas 1-os šeimynos duris, kita ranka stūmė ją nuo durų, dėl ko trenkėsi į šalia esantį sienos kampą, o jis atsirakinęs duris be leidimo įsibrovė į 1-os šeimynos patalpas. Kaip tik tuo metu, incidento vietoje, buvo globotinė E., kuri gyvena vienoje šeimynoje su O., nukentėjusioji jai dar pasakė, kad ištrauktų ir neduotų O. rakto, tada jis jai spyrė į koją. Nuo to stūmimo jai buvo padarytas sužalojimas – buvo didelė mėlynė juosmens srityje, buvo didelis skausmas, taip pat buvo išnarintas kairės rankos bevardis pirštas. Šeimynoje buvo sukeltas triukšmas, nes jis nuėjo į mergaičių miegamąjį ir prašė cigarečių. 21 val. visi vaikai turi būti savo šeimynose.

Dėl 2012-12-25 parodė, kad naktį globotiniai O. Z., S. U., D. R., G. M. vaikų namuose kėlė triukšmą, garsiai šūkavo, apie 4 val. ryto dar bandė juos raminti, bet jie nereagavo. S. U. išspyrė 1-os šeimynos duris, visi suėjo į vidų, ten sukėlė triukšmą, prikėlė visus nepilnamečius vaikus. Iki 21 val. jie nebuvo savo vietose, neklausė grįžti į šeimynas, tada juos paliko koridoriuje. Tą naktį, galėjo būti po 24 val. vaikai pradėjo šūkauti, o iki to laiko jie vaikštinėjo po koridorius, o kai jų neįleido, tada išspyrė šeimynos duris ir įėjo į vidų. Patekę į vidų, jie ėjo per miegamuosius, prižadino nepilnamečius vaikus, rėkavo, triukšmavo, vienos mergaitės prašė pinigų. Tada buvo iškviesta policija. Visi vaikai iki 21 val. turi būti savo šeimynose. Ji O. Z. buvo išvadinta visokiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, ir visi tie žodžiai buvo skirti jai.

Liudytoja D. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Žino, kad O.s pastūmė jų kolegę J. B., kuri sukliko, o ji lipo laiptais į apačią. J. B. nukentėjo, mano, kad daugiau niekas nenukentėjo. Matė lipant laiptais, kas vyksta, jie susistumdė, O. ją pastūmė, J. B. nugriuvo. Paskui ji pasakė, kad skauda nugarą, o į vakarą visai paliko jai blogai. O. norėjo įeiti į kitą šeimyną, J. B. neleido, tada jis stūmė. E. buvo išlindusi. Nepamena, kad būtų įžeidinėjimai. Ji neleido į šeimyną, jis plėšė duris, ją pastūmė, nugriuvo. Ji pamatė ant laiptų, kad ji pastumta. E. išbėgo ir sakė: „ką, O., darai?“. Ji (D. L.) nulipo po E.. Pagarsinus jos parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytoja D. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, jog D. L. dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja naktiniam darbui. Vaikų namuose dirba 5 metus. Pamaina prasideda nuo 21 val. ir baigiasi 9 val. 2013 m. sausio 28 d. atėjo į darbą nuo 21 val. vakaro. Kartu su ja tą vakarą pamainoje dirbo E. V. ir J. B.. Ji dirba 3-ioje ir 6-oje šeimynose. Matė, kad tą vakarą O. Z. siautėjo, bandė įeiti į kitų šeimynų patalpas ir reikalavo įleisti jį į 1-ą šeimyną, tačiau ji jam pasakė, kad raktų neturi, raktai pas J. B.. Ji jam liepė eiti į šeimyną ir nusiraminti, bet jis tik iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir nuėjo savais keliais. Vakare, apie kokią 22 val. atėjo J. B. ir pasakė, kad ją O. Z. stūmė į sieną, ji visa drebėjo ir buvo labai išsigandusi. Užsiminė, kad ji vos išsilaikė ant kojų ir trenkėsi į sieną. Be to sakė, kad į konfliktą įsikišo E. A., kuri atbėgo iš kito aukšto išgirdusi triukšmą koridoriuje (II t., 119-120 b. l.).

Liudytoja E. V. parodė, kad kai įvyko konfliktas tarp O. Z. ir J. B., tai J. B. atėjo ir pasakė, kad O. Z. norėjo įeiti į šeimyną, ji norėjo neįleisti, jis ją stūmė, buvo mėlynė. Sužinojo po konflikto, galėjo būti apie 28 d. sausio. Galėjo būti apie 21 ar 21 val. 30 min. Apie konfliktą sužinojo tik iš J. B.. E. A. jai nieko nesakė. J. B. atėjo tą pačią dieną po konflikto. Mėlynę ji matė, bet kitą dieną. J. B. sakė, kad stūmė O. Z.. Jis pasileido į apačią, tuo tarpu E. A. ėjo, J. B. pašaukė E. A., kad paimtų raktus. Su E. A. pokalbio nebuvo, apie sužalojimą nieko nežino.

Liudytoja R. V. parodė, kad E. A. kreipėsi į ją, kad jai buvo sumušta koja. Galėjo būti 2012-01-28. Pasakė, kad O. įspyrė. Mergaitė pasakė, kad skauda koją, ją liudytoja nuvežė pas gydytoją ir viskas. Sakė, kad skauda. Kada su ja kalbėjo, nepamena. Sakė, kad skauda kelią. Uždėjo elastinį bintą ir nuvežė pas gydytoją. Mergaitė pasakė, kad spyrė O.. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2012-12-25 naktį ji jau miegojo, apie 4 val. ryto išgirdo triukšmą, pabudusi girdėjo O., S., G. ir D. balsus, o labiausiai triukšmavo O.. Ji matė, kad jis užpuolė naktinėlę (nurodė nukentėjusiąją J. B.), matė kaip jis ją stūmė, o ji atsirėmė į sieną. Po to, O. Z. įėjo į vidų, atvykę policijos pareigūnai išsivežė O. Z., o vėliau ir S. U..

D. R., kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-03 nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-12-25 veika), nutraukiant baudžiamąją bylą, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio 25 d. kartu su savo draugais O. Z., S. U., G. M. buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi nenorėjo miego, apie 4 val. nakties, kaip rašoma pranešime apie įtarimą, laiko nelabai jau prisimena, kartu su minėtais draugais užsinorėjo parūkyti ir norėjo įeiti į 1-ąją šeimyną. Kadangi nakčiai, t.y. nuo 21 val. šeimynų durys yra rakinamos, tai raktus turėjo naktinėlė J. ir niekaip kitaip patekti į šeimyną negalėjo, todėl norėdami įeiti pas A. ir gauti cigarečių ėmė kelti triukšmą. O. šaukė labai garsiai, neatsiliko ir ji bei G. Žinojo, kad yra naktis, kad visi miega ir rėkaudami juos prikels, tačiau vis tiek šūkavo. Po kiek laiko S. U. ėmė spardyti šeimynos duris, o jie visi trys šūkavo, kad įleistų į vidų. Po kiek laiko atėjo naktinėlė J. ir paprašė nusiraminti bei eiti miegoti, tačiau ji naktinėlę iškoliojo visokiais žodžiais ir pasakė jai „eik tu (necenzūrinis žodis) neisiu miegot“, G. irgi jai kažką sakė, bet naktinėlė supratusi, kad nuraminti jai pačiai nepavyks, apsisuko ir nuėjo, o jai nuėjus S. U. išspyrė šeimynos duris ir visi įėjo į šeimynos vidų ir nuėjo pas A.. A. kambaryje buvo tamsu, ji gulėjo lovoje, todėl ją pažadino ir paprašė cigarečių, bet ji pasakė, jog cigarečių neturi. Po kiek laiko A. iš kažkur suveikė vieną cigaretę, tačiau kol buvo A. kambaryje atvyko policijos pareigūnai ir S. su O sulaikė ir išsivežė. Šitaip elgėsi dėl to, kad norėjo rūkyti, o cigarečių nė vienas neturėjo bei todėl, kad norėjo pasirodyti prieš kitus. Supranta, jog triukšmaudama nakties metu vaikų namuose padarė nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą ir dėl to gailisi (IV t., 41-42 b. l.).

Liudytoja E. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tai buvo šiais metais, žiemą, vasarį, tik nepamena dienos, buvo vakaras apie 21.30 valandą. Išgirdo kaip naktinėlė šaukė, kad atimtų raktus iš O. Naktinėlė buvo prie durų, nes O norėjo įsibrauti į kitą šeimyną. Tuomet ji pribėgo ir norėjo raktus paimti, o O. įspyrė jai į koją, ir jai labai skaudėjo. Po to jis stūmė naktinėlę į kampą, O norėjo įeiti į kitą šeimyną, po to atsirakino duris ir įėjo pas kitą šeimyną. Jis ten įėjęs pradėjo rūkyti, po to kita naktinėlė paprašė, kad jį parvarytų, nes kita naktinėlė yra sena ir bijojo ten eiti. Naktinėlei pasakė pabandys ir vos įvarė O į tą šeimyną. O. Z. yra vyresnis. Kai naktinėlė šaukė, ji buvo šeimynoje, žiūrėjo televizorių 3 aukšte, o šaukė iš 2 aukšto. Išgirdo šauksmą, kažkaip nieko daugiau šeimynoje nebuvo, visi ruošėsi į mokyklą, o ji tada sirgo. Pagalvojo, kad reikia padėti naktinėlei ir išbėgo. Pamatė, kad O. plėšia iš naktinėlės raktus, o naktinėlė šaukė, kad jai padėtų, tada ji ir pribėgo. Raktai buvo duryse, o O. pribėgo ir norėjo juos atimti ir įeiti į tą šeimyną. Naktinėlė jį laikė, sakė paimk raktus iš jo, tada O. pastūmė naktinėlę į kampą ir spyrė jai iš kojos į kelį, kuris pradėjo mėlynuoti, tačiau pagalvojo, kad praeis. O. taip elgiasi kai jį kas sunervuoja, kai kas jam užeina arba kai kažko negauna. Matė, kad O. stūmė naktinėlę į sieną, ten toks aštrus kampas buvo, naktinėlė atsitrenkė. Kitą dieną abi kartu važiavo darytis ekspertizę. Jai nuo spyrio buvo mėlynė (II t., 99-100 b. l.).

2012-12-25 J. B. pareiškime nurodyta, kad 2012-12-25, apie 4 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, vaikų namų globotiniai O. Z. ir S. U., spardydami kojomis, išlaužė vidines kuris, pažadino kitus miegančius vaikus, garsiai šūkavo, o jai atėjus jų nuraminti iškoliojo necenzūriniais žodžiais, į prašymus nusiraminti nereagavo (I t., 8 b. l.).

2012-12-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t., 9-14 b. l.).

Iš 2013-01-09 (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad dėl išlaužtų durų (duomenys neskelbtini) padaryta 530 litų turtinė žala (I t., 24-25 b. l.).

Iš 2013-01-29 (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad O. Z. 2013 m. sausio 28 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) konfliktinės situacijos metu spyrė iš kojos (duomenys neskelbtini) ugdytinei E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (II t., 86 b. l.).

Iš 2013-01-28 J. B. pareiškimo matyti, kad ji 2013-01-28, 21 val. atėjo į darbą (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. jai išėjus iš 1-os šeimynos patalpos ir rakinant duris, prie jos pribėgo iš 6-os šeimynos išbėgęs O. Z., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir pripuolęs griebė už durų rankenos, kita ranka paėmė durų spynoje buvusį raktą ir, viena ranka tempdamas 1-os šeimynos duris, kita ranka stūmė ją nuo durų, dėl ko ji trenkėsi į šalia esantį sienos kampą, o O. Z. atsirakino duris ir be leidimo įsibrovė į 1-os šeimynos patalpas. Savo įžūliu elgesiu ir veiksmais jis sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, kadangi dauguma vaikų globos namų ugdytinių tokiu metu jau buvo lovose, ruošėsi miegoti ir toks O. Z. elgesys sutrikdė jų ramybę (II t., 87 b. l.).

2013-01-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) antrame aukšte (II t., 88-93 b. l.).

Iš 2013-01-29 nukentėjusiosios J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė vietas, kur viskas įvyko tarp jos ir O. Z., kur ji trenkėsi, kai ją pastūmė (II t., 101-104 b. l.).

Iš 2013-02-15 specialisto išvados Nr. G186/13(04) matyti, kad J. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje ir abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (II t. 106 b. l.).

Iš 2013-02-15 specialisto išvados Nr. G185/13(04) matyti, kad E. A. padaryti sužalojimai: kairės blauzdos sumušimas. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (II t., 110 b. l.).

Liudytoja D. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Dėl E. A. sumušimo parodė, kad neprisimena, ar ją O. Z. pastūmė ar jai įspyrė. Ji pati nieko nematė. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu geriau atsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2013-01-29, apie 7 val. atėjo į darbą - (duomenys neskelbtini). Jai priklausančios šeimynos ugdytinė E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. pasakė, jog vakar tarp O. Z. ir socialinės darbuotojos padėjėjos naktiniam darbui J. B. kilo konfliktas. O. Z. veržėsi į kitą šeimyną įeiti, raktai buvo duryse, kadangi naktinėlė buvo išėjusi į koridorių, naktinėlė jo neįleido įeiti į šeimynos vidų, dėl ko O. stūmė J. B. į šoną. Tada E. A., paprašyta J. B., norėjo ištraukti raktus, kad O. Z. neįsiveržtų į šeimynos vidų, bet O. Z. spyrė E. A. į koją, tokiu būdu sužalodamas mažametei mergaitei koją. Ji ryte apžiūrėjo E. A. koją, kadangi mergaitė sunkiai kišo koją į džinsines kelnes. Tačiau į mokyklą mergaitė išėjo. Po to, jai grįžus iš mokyklos, apie pietus, dar kartą apžiūrėjo E. A. koją ir pamatė, jog kojos kelias yra patinęs, mergaitė sunkiai paėjo, nes skaudėjo koja. Mergaitę apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) dirbanti medicinos seselė. (duomenys neskelbtini) buvo didžiulė baimė, kadangi O. Z. nevaldomas, jis elgiasi taip, kaip šauna jam į galvą (II t., 113-114 b. l.).

Liudytoja J. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Matė, kaip O. veržėsi į 1 šeimyną pas A. ir E., norėjo ten pabūti. E. puolė pažiūrėti kas vyksta, E. O. užgavo netyčia. Kaip O. užgavo naktinėlę nematė. E. pakėlė koją ir jai pataikė netyčia į kelį. Ji neverkė, sakė, kad jai yra guzas. E. reikėjo nusileisti iš 3 į 2 aukštą. Išėjus iš šeimynos iš karto yra laiptai. Ji išėjo iš šeimynos, nes išgirdo klyksmus. Matė, kaip O. netyčia įspyrė E., ji suklupo. O. stovėjo, kai spyrė, naktinėlė buvo prie durų, O. labai draskėsi, šaukė, kėlė balsą. Visi kiti buvo šeimynėlėje, bijojo, kad kas neįvyktų (II t., 80-81 b. l.).

Iš 2014-04-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad D. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, padariusi nusikalstamą veiką (2012-12-25), numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla jai nutraukta.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/208, 2K-159/2009).

Ištyręs bylos medžiagą, teismas laiko, jog kaltinamųjų O. Z. ir S. U. kaltė dėl 2012-12-25 viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta. Jie pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinamųjų veiksmai pagrįstai vertintini kaip įžūlūs. Kadangi kaltinamieji, veikdami kartu su D. R., kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu dėl šios veikos padarymo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, t.y. vaikų globos namų auklėtiniams miegant nakties metu spardė poilsio patalpų duris, išlaužė I-osios šeimynos duris ir keldami triukšmą, tokiu būdu neleisdami ilsėtis kitiems globotiniams, pateko į šeimynos patalpas bei vartodami necenzūrinius žodžius socialinės pedagogės padėjėjos J. B. atžvilgiu savo bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų tiek globojami vaikai, tiek personalas patyrė išgąstį, buvo sugadintas turtas reikalaujantis atstatymo, todėl laikytina, kad tokiais veiksmais jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jų padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2013-01-28 viešosios tvarkos pažeidimo ir mažametei E. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo teismas laiko, kad išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis O. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis O. Z. neneigia, kad jis 2013 m. sausio 28 d., apie 21.30 (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpose įsibrovė į I-os šeimynos patalpą, kur sukėlė triukšmą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko pati socialinės darbuotojos padėjėja J. B. ir I-os šeimynos globotiniai dėl tokių jo veiksmų pasijuto nejaukiai ir nepatogiai, o mažamečiams vaikams buvo sukeltas didelis išgąstis. Tačiau kaltinamasis neigia aplinkybes, kad jis, norėdamas atidaryti šeimynos duris, tyčia stūmė J. B. nuo durų, dėl ko ji trenkėsi į sieną, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu spyrė mažametei E. A. į koją. Tokius jo parodymus teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį - norint sumažinti padarytų veiksmų apimtį, tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Dėl J. B. stūmimo O. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji pati nukrito, tačiau tuo pat metu patvirtino aplinkybę, kad auklėtojai (J. B.) patraukus jį nuo durų už pakabuko, jis nuo jos atsistūmė. Spyrio koja mažametei E. A. į kairę koją O. Z. taip pat nepripažino, parodydamas, kad prieš E. A. jokių veiksmų neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus O. Z. teigė, kad E. A. paėmus jam už rankos, jis savo ranką ištraukė ir nuėjo į šeimyną. Tuo tarpu nukentėjusiųjų tiek J. B., tiek E. A. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, kur J. B. parodė, kad O. Z., norėdamas atidaryti duris, tyčia stūmė ją nuo durų ir ji griūdama trenkėsi į sieną. Šiuos jos parodymus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojos D. L. parodymai, kuri matė O. Z. ir nukentėjusiosios J. B. susistumdymą, matė, kaip O. Z. ją pastūmė. Padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada (II t., 106 b. l.). E. A. nuoseklus įvykio atpasakojimas, kad įspyrė jai į koją, atitinka tiek J. B., tiek D. L., D. B. parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, juos patvirtina kiti bylos duomenys – specialisto išvada (II t., 110 b. l.). Tuo tarpu kaltinamojo parodymai prieštaringi, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje, tiek teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad neatsimena visų aplinkybių. Tokiu būdu ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad O. Z. kaltinime nurodytus veiksmus atliko prieš abi nukentėjusiąsias.

Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju kaltinamojo triukšmavimas (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpose, aktyviai panaudojant fizinį smurtą prieš J. B., kuri siekė užkirsti kelią neteisėtiems O. Z. veiksmams, taip pat ir E. A., nepaisant elementarių moralės bei elgesio normų, teismo vertintini kaip įžūlūs. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Kadangi kaltinamasis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nežymiai sužalota J. B. ir E. A., todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tai, kad O. Z. viešosios tvarkos sutrikdymo metu panaudojo fizinį smurtą ir prieš mažametę E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nukentėjusiosios amžius jam buvo žinomas, jo veika kvalifikuotina ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 redakcija).

Kaltinamasis O. Z. dėl šio epizodo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad laužė duris, kad paimtų M. kortelę. Durys buvo užrakintos. Pinigus paėmė M., o visus pinigus jie prašventė.

Kaltinamasis S. U. dėl šio epizodo kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad jis išlaužė duris, viduje nebuvo. Kas paėmė pinigus, nematė. Į kamarėlę eiti jie negalėjo, tokios teisės neturėjo. M. to daryti teisės neturėjo. Kartu buvo M., galėjo būti G., Z.. M. norėjo paimti kortelę ir atšvęsti. O. siūlė išlaužti duris. Apie pinigus suprato auklėtoja, kad nėra jų vietoje. Pinigus jie išleido.

M. A. ir G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jiems yra priimtas nuosprendis dėl D. T. pinigų vagystės.

Liudytoja A. A. parodė, kad viskas buvo prieš Naujuosius metus (duomenys neskelbtini). Savo šeimynos patalpose ji atrado išplėštą kamarėlę. Tai buvo prieš Naujuosius metus. Įėjusi į kamarėlę pamatė, kad pajudintos „papkės“, pamatė, kad nėra M. A. kortelės ir D. T. pinigų, kurių buvo apie 46 Lt. Kamarėlėje yra laikomos vaikų asmens bylos ir vertingi daiktai. Ji buvo rakinama, raktas pas ją. Durys buvo išplėštos.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra vaikų globos namų spec. pedagogė. 2012-12-20 D. T. dingo pinigai - 46 Lt. Buvo šventinis periodas. Kaltinamieji įsilaužė į sandėliuką, ten vaikai laiko pinigėlius, ta mergaitė pinigus gavo iš giminių. Pinigai buvo voke ar įmautėje. Tie pinigai buvo pavogti. Apie tai sužinojo atėjusi į darbą.

2012-12-30 Šiaulių AVPK Šiaulių r. PK KPS tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išlaužus šeimos kabineto duris pavogti pinigai ir globotiniui M. A. priklausanti banko kortelė (I t., 32 b. l.).

2012-12-30 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), matoma išlaužta šeimos durų spyna, įvykio vieta neapsaugota, sutvarkyta (I t. 33-36 b. l.).

2013-01-09 (duomenys neskelbtini) pateiktuose raštuose nurodyta, jog dėl išlaužtų II-oje šeimynoje esančių pagalbinių durų padaryta 33,36 litų turtinė žala bei paimti ugdytinei D. T. priklausantys 46 litai (I t., 39-42 b. l.).

Nepilnametė liudytoja D. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad nukentėjo nuo O. Z.. Ji miegojo ir ryte atsikėlusi sužinojo, kad iš kamaraitės pavogė jos 40 litų. Tai buvo žiemą per atostogas. Auklėtoja pažiūrėjo, kad išplėšta auklėtojos kamaraitė, pažiūrėjo, o ten jos litų nebebuvo. Kamaraitėje yra sudėti visų daiktai. Auklėtoja pati įėjo ir pamatė, kad durys buvo praviros ir spyna išdraskyta. Kamaraitėje yra spinta, spintoje geltona „papkė“, o joje buvo jos ir kitų vaikų pinigai. Auklėtoja pasakė, kad pavogė pinigus, sakė, kad įtaria, kad pavogė O.. Dingo apie 40 litų, bet buvo daugiau, kiek tiksliai nepamena, daugiau niekas nedingo. M. A. niekas nedingo, jis pats pasiėmė savo kortelę, išleido pinigus ir kortelę po to atidavė auklėtojai, auklėtoja apie tai jai pasakė. Nežino, kuris paėmė jos pinigus, nes ji nematė. Niekas nejuto, kaip kamaraitė buvo išplėšta, viskas vyko naktį (I t., 48-49 b. l.).

Nepilnametė liudytoja J. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). O. bendrauja su S., mano, tai jo įtaka, o po to kai prie jų dar prisijungė M., tada paliko visai blogai. Iš D. pinigus pavogė (II t. 80-81 b. l.).

Iš 2013-03-19 liudytojos G. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kas ir kokius veiksmus atliko kamaraitėje, kur ir kas joje stovėjo (I t., 62-70 b. l.).

Iš 2013-03-19 liudytojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kas ir kokius veiksmus atliko kamaraitėje, kur kas joje stovėjo (I t., 71-78 b. l.).

Iš 2013-03-27 įtariamojo S. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kas ir kokius veiksmus atliko kamaraitėje, kur kas joje stovėjo (I t., 80-87 b. l.).

Iš 2013-03-29 įtariamojo O. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kas ir kokius veiksmus atliko kamaraitėje, kur kas joje stovėjo (I t., 89-96 b. l.).

Iš 2013-04-10 įtariamojo M. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kas ir kokius veiksmus atliko kamaraitėje, kur kas joje stovėjo, kur buvo jis pats (I t., 98-103 b. l.).

Iš 2013-02-20 akistatos tarp įtariamųjų O. Z. ir S. U. protokolo matyti, kad S. U. tvirtino, jog kamaraitės duris pasiūlė išlaužti M. A., nes jis žinojo apie kamaraitėje esančius pinigus ir kortelę, pinigai ir kortelė buvo pas M. A., o jis pats laikė duris, kad neįeitų naktinėlė, o po to ieškojo maisto kamaraitėje ir radęs vieną sausainį jį pasiėmė. O. Z. su S. U. parodymais sutiko visiškai (I t. 110-111 b. l.).

Iš 2013-09-06 akistatos tarp įtariamųjų O. Z. ir M. A. protokolo matyti, kad O. Z. tvirtino, jog M. A. užsiminė apie kamaraitėje padėtą jo banko kortelę, bet apie pinigus neminėjo, bei pasakė, jog yra maisto, todėl S. traukiamuoju būdu išlaužė kamaraitės duris. S., G. ir M. įėjo į kamaraitę ir ėmė ieškoti kortelių. Kažkas pasiėmė kortelę ir voką, ant kurio buvo užrašyta „D. T.“ ir nurodyta pinigų suma. M. išėmė iš voko pinigus ir voką padėjo. Jis pats stovėjo prie durų, S. ieškojo maisto, o G. švietė telefonu. M. A. nesutiko su tuo ir aiškino, kad jis pasiėmė tik savo banko kortelę, o pinigus jam padavė jau kambaryje S. arba O.. Jis tiesiog pasakė teiginį apie kortelę ir maistą, bet tik šiaip, kad visi pamąstytų. Pasiėmė tik kortelę iš kamaraitės, nes jam daugiau nieko nereikėjo. Apie pinigus net nežinojo. Pinigus padavė kambaryje jam, nes G. pasakė, kad geriau viską laikyti vienoje vietoje, t.y. kortelę ir pinigus (IV t. 67-69 b. l.).

Iš 2013-09-06 akistatos tarp įtariamųjų S. U. ir M. A. protokolo matyti, kad S. U. teigė, jog M. pasakė, kad yra kortelė ir pinigai, o M. A. tvirtino, jog apie kortelę pasakė tikrai jis, bet apie pinigus nežinojo. Nematė, kad paėmė pinigus, o kortelę pasiėmė iš lentynos. Kamaraitėje buvo O., S., G. ir jis, o E. kartu nebuvo. Be to, M. A. paaiškino, jog pinigus kambaryje jam padavė O. arba S., nežino kuris, nes buvo pavargęs ir visai negalvojo apie tai, jam nerūpėjo kieno tie pinigai, o juos paėmė, nes padavė. S. U. prisiminė tik tiek, kad O. jam prie kamaraitės padavė pinigus, o iš kur jis juos buvo gavęs nežino, o jis tuos pinigus kambaryje padavė M., nes šis turėjo kortelę, todėl ir pinigus jam padavė palaikyti, kad viskas būtų vienoje vietoje (IV t., 72-73 b. l.).

Iš 2014-04-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad M. A. bei E. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, G. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamoji byla jiems nutraukta.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji prisipažįsta dėl vagystės, neginčija ir faktinių bylos aplinkybių, jų duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamieji suvokė, kad grobia jiems nuosavybės teise nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajai bus padaryta materialinė žala ir taip norėjo elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.), pagobtą turtą jie realiai užvaldė. Kadangi kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimus pinigus, neteisėtai įsibraudami į patalpą, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2012-10-21 E. P. priklausančio grotuvo pagrobimo bei 2012-12-24 svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į saugyklą, iš E. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai)

Kaltinamasis O. Z. dėl 2012-12-24 epizodo iš dalies prisipažino ir parodė, kad jis išlaužė E. P. spynelę ir paėmė daiktus: fotoaparatą, atminties kortelė galėjo būti pačiame fotoaparate, taip pat dėklą, kietąjį diską, ar jis buvo su odiniu dėklu, neatsimena. Teigia, kad laidų, baterijų pakrovėjo nebuvo, taip pat jis neėmė ir aux‘o laido bei šokolado. Dėkle daugiau nieko nebuvo. Daiktus pridavė į lombardą. Dėl USB nepamena, teigia, kad galėjo jis būti. Kai kurių daiktų nepamena, laidai gal ir buvo. Nukentėjusysis tuos daiktus turėjo. Priedų nematė. Prie fotoaparato laido nebuvo, jis dėklo neturėjo. Daiktus ėmė vienas. Duris paliko išlaužtas, susidėjo daiktus į kuprinę ir išėjo. Kas galėjo paimti kitus daiktus, nežino.

Kaltinamasis S. U. dėl 2012-10-21 epizodo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyveno vaikų namuose su Juozapaičiu. Jis išsivežė muzikinį centrą ir pardavė. Jis buvo E.. Paėmė iš savo kambario. Grotuvą paėmė, kam priklausė, nežinojo. Paėmė, nes mokykloje nebuvo radijo, o po to, pardavė. Jis neneigia, kad atnešė A. K. flešiuką. Nuėjo į kambarį, O. nebuvo, atidarė stalčių, rado ir paėmė. Kai įeini į E. kambarį, stovi spintelė. Kai buvo O., kambario nerakino. Tuo metu gyveno O. tame kambaryje. Daugiau daiktų nepaėmė. Jis pavogė muzikos grotuvą, nes neturėjo pinigų. Flešiuko (USB rakto) nenaudojo, išmainė į cigaretes (V t., 176 b. l.; VI t., 26-27).

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis, grįžęs po atostogų, pamatė, kad spinta išlaužta ir pasigedo daug daiktų. Pasikalbėjo su auklėtoja, pasakė, kad liko A. ir O.. Kambarys buvo rakinamas. O. gyveno tame kambaryje vienas, kambarys buvo visada rakinamas. Pasigedo fotoaparato, kietojo disko, atminties kortelės, pinigų apie 70 Lt, šokolado. Daugiau nepamena. Fotoaparatas - 300 Lt, USB laidas - apie 50 Lt, kitas laidas - 20 Lt, fotoaparato laidas, jis prastesnis. O. Z. gyveno vienas. Jis (E. P.) išvyko 25 d., grįžo sausio 3 d. Išvyko prieš Kalėdas. Galėjo išvykti ir 23 ar 24 d. A. K. gražino USB raktą. Ji sakė, kad išsimainė su O. Z. už cigaretes. Kai atsikėlė O. Z. į kambarį, pradėjo dingti daiktai. Buvo dingęs grotuvas, neatgavo, prisipažino U., kad jį paėmė. Jis (E. P.) įsigijo rakinamą spyną, paprašė, kad įtaisytų, pradėjo rakinti, o kai grįžo, ji buvo išlaužta. Neatrakinus spynos, neišlaužus, patekti į spintą negalima. Spyna buvo įdedama į duris. Visi daiktai dingo, kurie nurodyti. Jis visus tuos daiktus pirko atskirai. Skaičiuotuvas jam atsirado. Tačiau rašant pareiškimą, skaičiuotuvo nebuvo. Dingo dar Tele2 sąskaita, baterijų pakrovėjas, prailgintuvas, laidas, USB atsirado, nes atidavė A. K., dingo šokoladas. Visi daiktai buvo užrakinti. Su O. Z. gyveno viename kambaryje. Aux‘o laidas buvo prijungtas prie grotuvo, o kiti daiktai spintelėje buvo. Grotuvas dingo prieš tą vagystę, kai pagrobė ir kitus daiktus, parašė pareiškimą. Antras grotuvas liko, dingo tik laidas. Tas laidas buvo ant palangės, patys brangiausi daiktai buvo spintoje.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena pirmoje šeimynoje kartu su S. U.. O. Z. gyveno kitoje šeimynoje. Jis vaikų namuose visada darydavo nesąmones, skriausdavo mažamečius, koliodavo auklytes, naktinėles, kelis kartus pati tai yra mačiusi. Žino, kad S. U. su O. Z. apvogė E. P., pavogė jo asmeninius daiktus, kokius tiksliai daiktus paėmė, ji nežino, bet jai S. U. už dvi cigaretes atidavė USB laidą. Kai sužinojo, kad tas USB buvo E. P., ji jį iš karto nunešė socialinei darbuotojai. Iš pradžių S. jai nesakė, iš kur jis gavo tą laidą, ji jo klausė, bet jis jai neatsakė, o kai ji pasakė socialinei, kad iš S. gavo USB, tada jis jai ir pasakė, kad apvogė E. P.. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad cigaretes išmainė į USB raktą (I t., 27-29 b. l.).

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai O. Z. buvo atnešęs fotoaparatą, sakė, kad jis paėmė iš E. P., sakė, kad tas fotoaparatas buvo užrakinamoje spintelėje, sakė, kad ją išlaužė, jis sakė, kad taip padarė vienas. Kadangi reikėjo pinigų, tai tuos daiktus jie užstatė lombarde Šiauliuose.

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, ji kartu O. Z. ir D. buvo sutarę važiuoti į Šiaulius, kadangi O. prieš tai parodė daiktus, t.y. fotoaparatą ir kietąjį diską. Paklausus iš kur juos gavo, jis pasakė, jog kažkas jam davė, o vėliau papasakojo, jog jis išplėšė savo kambarioko E. P. spintelę ir iš ten pasiėmė parodytus daiktus. Jis klausinėjo, gal kas iš pažįstamų norėtų pirkti tuos daiktus, bet ji ir D. pasakė, jog nežino, kas pirks, todėl O. pasiūlė važiuoti į Šiaulius. Jos sutiko važiuoti kartu su juo į Šiaulių miestą. Apie 14-15 val. išvažiavo į Šiaulius ir prie lombardo, kuris yra netoli Saulės miesto, sutiko D. draugą A. B., kurio D. paklausė „gal gali ant savęs užsirašyti“ ir parodė jam kietąjį diską. Jis sutiko priduoti „hardą“ ir nunešęs jį pridavė. Lombardo darbuotojas, paėmęs kietąjį diską, A. paklausė, ar šis neturi USB laido, tada O. pasakė, jog turi ir, iš kišenės ištraukęs laidą, jį padavė. Į lombardą ėjo visi, t.y. ji, D., O. ir D. draugas. Gautus pinigus iškart pasiėmė O., atrodo, kad gavo 60-70 Lt. Tada O. parodė pardavėjui fotoaparatą, tačiau jo baterijos buvo išsikrovusios ir jis neveikė, todėl visi trys nuėjo į Saulės miestą, kur nusipirko naujas baterijas ir įdėjo į fotoaparatą. Įjungus fotoaparatą jis veikė, todėl grįžo atgal į lombardą bei laukė eilės, o už jų stovėjo kažkokia moteris. O. padavė lombardo darbuotojui fotoaparatą ir jis, pamatęs, kad viskas gerai, už jį pasiūlė 60 Lt. Tada D. paprašė tos moters, kuri stovėjo už jų, priduoti fotoaparatą savo vardu. Moteris sutiko ir už fotoaparatą gavo 60 litų. Po to nuėjo visi į „Saulės miestą“, o po kiek laiko grįžo į vaikų namus. Gautus pinigus išleido sąskaitų papildymui, O. pirko sidro, cigarečių (II t., 17-20 b. l.).

Liudytoja V. I. parodė, kad viskas buvo labai seniai. Nuėjo į lombardą prie „Saulės miesto“ užstatyti telefoną. Ten buvo trys asmenys, jie pridavinėjo fotoaparatą. Jie neturėjo paso, paprašė jos duoti pasą. Ji padavė pasą, jie gavo apie 300 Lt. Fotoaparatas buvo skaitmeninis, dėžutės nematė. Tame pačiame lombarde paprašė paso, sakė, kad fotoaparatas jų, neturi asmens kortelės. „Lombardistas“ padavė pinigus jiems, ji pinigų negavo. Jie ten kalbėjo apie 300 Lt, o kiek padavė, ji nematė. Jaunuolių dabar neatpažintų.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis iš E. P. buvo pasiskolinęs centrą. S. U. jį pavogė, nes buvo E. J. kambariokas. Jį paliko ant stalo. Grotuvo pavadinimo nežino.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie E. P. turto vagystę jai yra žinomos aplinkybės. Jie suėjo į šeimyną, nes vaikai turi spinteles. E. turėjo kažkokį užraktą. Ta spynelė buvo nedidelė. Daiktai nebuvo padėti atvirai.

Liudytoja D. R. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, ji kartu O. Z. ir G. M. buvo sutarę važiuoti į Šiaulius, kadangi O. jai su G. parodė fotoaparatą ir kietąjį diską. Paklausus, iš kur juos gavo, jis pasakė, jog kažkas jam davė, o vėliau papasakojo, jog išplėšė savo kambarioko E. P. spintelę ir iš ten pasiėmė parodytus daiktus. Jis klausinėjo, gal kas iš jos ar G. pažįstamų norėtų pirkti tuos daiktus, bet pasakius, jog nežino, kas pirks, jis pasiūlė važiuoti į Šiaulius. Jos sutiko važiuoti kartu su juo į Šiaulių miestą. Apie 14-15 val. išvažiavo į Šiaulius ir nuėjo prie lombardo, kuris yra netoli „Saulės miesto“. Pirmiausia nuėjo į lombardą ir ji norėjo savo vardu užstatyti kietąjį diską, tačiau iš jos nepriėmė, kadangi jai nebuvo 18 metų. Po to į lombardą įėjo pažįstamas A., kurio pavardės nežino, ir ji jo paklausė‚ ar jis gali „ant savęs užsirašyti“, ir parodė jam kietąjį diską. Jis sutiko. Lombardo darbuotojas, paėmęs kietąjį diską, paklausė, ar turi USB laidą, tada O. atsakė „taip“ ir iš kišenės ištraukė USB laidą, kurį pridavė kartu su kietuoju disku. Gautus lombarde pinigus iškart pasiėmė pats O., mano, kad gavo 60-70 litų. Tada O. parodė pardavėjui fotoaparatą, tačiau buvo išsikrovusios baterijos ir jis neveikė, todėl visi trys nuėjo į „Saulės miesto“ prekybos centrą, kur nusipirko naujas baterijas ir jas įdėjo į fotoaparatą. Sutvarkius fotoaparatą, nuėjo atgal į lombardą. Lombarde atsistojo į eilę, o už jų stovėjo kažkokia nepažįstama moteriškė. O. padavė lombardo darbuotojui fotoaparatą, kuris pamatęs, kad fotoaparatas veikia, už jį pasiūlė 60 Lt. Už jų stovėjusios moteriškės paprašė, kad ji priduotų fotoaparatą savo vardu. Ta moteris sutiko ir fotoaparatą pridavė. Už fotoaparatą gavo 60 litų. Gautus pinigus išleido alkoholiui, cigaretėms, sąskaitų papildymui (II t., 21-22 b. l.).

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ kasininku priėmėju. 2012 m. gruodžio 30 d. į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atnešti fotoaparatas GE A 1150, kurį atnešė V. I., bei išorinis kietasis diskas (hardas) „Prestigio“, kurį atnešė A. B.. Išorinis hardas buvo parduotas, o fotoaparatas - ne (II t., 16 b. l.).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį tikslaus laiko neprisimena, jis atėjo į prie pramogų centro „Saulės miestas“ esantį lombardą. Įėjęs į lombardo vidų pamatė 3 ar 4 jaunuolius, kurie atrodė kaip 15-16 metų, jų nė vieno nepažinojo, tik G. žinojo iš seniau, kadangi yra kelis kartus bendravęs. Ji jo paprašė savo vardu priduoti jų turimą kietąjį diską, nes jie yra nepilnamečiai. Paėmęs iš kažkokio vaikino tą diską, jį padavė lombardo darbuotojui, kuris paprašė USB laido. Tas vaikinas pasakė, jog jis turi USB laidą ir jį padavė lombardo darbuotojui, kuris kietąjį diską ir laidą paėmė ir išrašė pridavimo kvitą, o už minėtus daiktus davė, kiek prisimena 60 litų. Kai lombardo darbuotojas padavė pinigus, juos iškart pasiėmė tas vaikinas, kuris prieš tai turėjo kietąjį diską su USB laidu. Nežino, iš kur buvo tas kietasis diskas ir laidas. To neklausė, kadangi jam tai buvo visai neįdomu, jis tik padėjo savo pažįstamai, kuri paprašė priduoti savo vardu daiktus (II t., 26-27 b. l.).

Liudytoja J. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Mano, kad O. Z. blogai pasielgė, pavogė iš E. kompiuterio kietąjį diską (II t. 80-81 b. l.).

Liudytojas J. D. parodė, kad S. U. išvažiavo į (duomenys neskelbtini)mokyklą, kada tai buvo, neprisimena, o jis jam padėjo susiruošti išvažiavimui, tačiau tuo metu nežinojo, kad yra pavogtas grotuvas. S. U. išvykus į (duomenys neskelbtini) mokyklą, dingo E. P. muzikinis grotuvas, todėl jis paskambino į (duomenys neskelbtini) mokyklą S. U. auklėtojai, kad ši apžiūrėtų jo kambarį ir pažiūrėtų, ar nėra grotuvo, kurį jai apibūdino. Po kiek laiko S. U. klasės auklėtoja paskambinusi pasakė, jog grotuvas pas S. U. kambaryje yra. Pabendravus su S. U. telefonu, pastarasis prisipažino paėmęs muzikinį grotuvą, priklausantį E. P., ir pažadėjo jį grąžinti, bet negrąžino (II t., 50 b. l.).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, apie 16 val. jai būnant (duomenys neskelbtini) mokykloje, telefonu paskambino vyriškis, kuris prisistatė dirbantis (duomenys neskelbtini) , pasakė pavardę D. ir paprašė pažiūrėti, ar ten gyvenantis S. U. turi kokį muzikinį grotuvą. Ji nuėjo ir pamatė, jog pas S. U. kambaryje ant palangės stovėjo grotuvas, apie 25x25x25 cm dydžio, keturkampio formos, pilkos spalvos, į jį buvo įkištas įrenginys, panašus į „flešą“. Ji paklausė S. U., ar tai jo grotuvas, jis patvirtino, kad grotuvas yra jo, todėl ji jo daugiau neklausinėjo. Po to paskambino D. ir pasakė, jog S. U. turi grotuvą, o D. liepė jai eiti ir jį paimti, tačiau ji atsisakė tai padaryti ir pasiūlė kvieti policiją. Tuo pokalbis buvo baigtas. Po kelių dienų ji paklausė S. U., kur grotuvas, o jis atsakė, kad nebeturi, o paklausus, iš kur jį buvo gavęs, jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini) ūkvedys atidavė (II t., 54-55 b. l.).

2013-01-07 E. P. pareiškime nurodyta, jog 2013 m. sausio 2 d., grįžęs po žiemos atostogų į (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), savo kambaryje bei spintelėje pasigedo jam priklausančių daiktų, kurių bendra vertė 1597 litai (II t., 3-4 b. l.).

2013-01-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antrame aukšte esančiame kambaryje (II t., 5-10 b. l.).

Iš 2013-01-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo darbuotojas V. B. pateikė fotoaparatą GE 11.1 megapixel A1150 ir sutarčių kopijas (II t. 29-31 b. l.)

Iš 2013-02-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas fotoaparatas yra juodos spalvos korpusu, su užrašais GE 11.1 megapixel A1150 (II t., 32-35 b. l.).

2013-01-08 E. P. pareiškime nurodyta, jog 2012 m. spalio 21 d. E. J. davė grotuvą „Denver MMP-360“ micro audio system, kurio vertė 300 litų, ir kuris jam jį pažadėjo grąžinti kitą dieną. Kitą dieną pastebėjo, jog grotuvo nebėra ir auklėtojas J. D. paaiškino, kad jo grotuvą pavogė S. U. (II t., 38-39 b. l.).

2013-01-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antrame aukšte esančiame kambaryje (II t., 40-45 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (grotuvo vagystę). Kaltinamasis prisipažįsta dėl E. P. priklausančio grotuvo vagystės, neginčija ir faktinių bylos aplinkybių, jo duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi kaltinamasis S. U. pagrobė nedidelės vertės, t.y. neviršijančios 3 MGL dydžio sumos (BK 190 str.), turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Nors kaltinime nurodytos šios aplinkybės buvo kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas tai laiko technine klaida, be to, tai nesunkina jo teisinės padėties, o kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino visa apimtimi.

Dėl 2012-12-24 svetimo turto pagrobimo iš E. P. spintelės, teismas laiko, jog kaltinamojo O. Z. kaltė dėl 300 Lt vertės fotoaparato „General Imaging Digital camera A1150“, 20 Lt vertės fotoaparato USB laido, 40 Lt vertės atminties kortelės, 500 Lt vertės operacinių sistemų disko „Windows 7Ultimate“, 279 Lt vertės išorinio kietojo disko „Prestigio“, 50 Lt vertės kietojo disko odinį dėklo, 50 Lt vertės USB laido pagrobimo visiškai įrodyta. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes dėl šių daiktų pagrobimo ir patvirtino, jog išlaužė E. P. spynelę ir paėmė daiktus: fotoaparatą (atminties kortelė galėjo būti pačiame fotoaparate), dėklą, kietąjį diską (buvo su įdėklu), kad galėjo būti ir laidai. Šiuos daiktus nunešė įkeisti juos į lombardą. Tai patvirtina G. M., D. R., A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad šiuos daiktus O. Z. tikrai turėjo (II t., 17-22, 26-27). Kad šiuos pavogtus daiktus kaltinamasis nunešė į lombardą, patvirtina UAB „Adverto“ pateiktos sutarčių kopijos apie įkeistus fotoaparatą GE A1150, išorinį hardą Prestigio (II t., 29-31 b. l.). Nepaisant to, kad šios sutartys patvirtina tik dalį pagrobtų daiktų, tačiau kaltinamojo prisipažinimas dėl dalies daiktų bei visuma byloje esančių įrodymų, kurie atitinka tarpusavyje, yra pakankami O. Z. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti.

O. Z. nepripažįsta, kad būtų ėmęs baterijų pakrovėją, aux‘o laidą, pinigus bei šokoladą, nors teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad visų daiktų nepamena. Byloje nėra daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinamasis O. Z. pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus. Teismas daro išvadą, kad dėl kitų nurodytų pagrobtų daiktų: Tele 2 Pildyk sąskaitos papildymo, baterijų pakrovėjo, prailgintuvo, USB atmintinės, aux‘o laido, pinigų bei šokolado „Milka“ kaltinimai nepasitvirtino. Kaltinamasis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš E. P. spintelės neėmė ankščiau nurodytų daiktų. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių tokią kaltinamojo gynybinę versiją. Priešingai, šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino ir nukentėjusiojo E. P. parodymai, kad kai atsikėlė O. Z., pradėjo dingti daiktai, kad buvo dingęs grotuvas, vėliau dėl jo prisipažino S. U.. Be to, E. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad atsirado skaičiuotuvas, kurį auklėtoja buvo paėmusi palaikyti, bei USB atmintinė, kurią atidavė kartu globos namuose gyvenanti A. K., kuri jį gavo ne iš O. Z., o iš S. U. - išsimainė į cigaretes. Šias aplinkybes liudytoja taip pat patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis E. P. dėl aux‘o laido taip pat parodė, kad jis buvo ne spintelėje, o ant palangės ir prijungtas prie grotuvo (V t., 176 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad minėtų daiktų dingimą nurodo tik nukentėjusysis, daugiau nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo O. Z. kaltę, atitinkamai teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip besąlygiškai patvirtinančius kaltinamojo kaltę visa kaltinimo apimtimi. Atitinkamai nėra paneigta ir sąžiningos klaidos galimybė. Be to, abejonių kelia ir tokios byloje nustatytos aplinkybės, kad dalį daiktų galėjo paimti ir S. U. ar kiti globos namuose buvę asmenys, o dalis nukentėjusiojo pareiškime nurodytų pavogtų daiktų paaiškėjo kaip nepavogti, o esantys pas kitus asmenis. Tuo labiau, kad į kambarį galėjo patekti ir kiti globos namų auklėtiniai. Teismas visas abejones dėl minėtų daiktų pagrobimo traktuoja O. Z. naudai. Todėl laikytina, kad kaltinimo dalis dėl kitų kaltinime nurodytų daiktų: Tele 2 Pildyk sąskaitos papildymo, baterijų pakrovėjo, prailgintuvo, USB atmintinės, aux‘o laido, pinigų bei šokolado „Milka“ nepasitvirtino. Kadangi O. Z. neteisėtai pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. P. priklausantį turtą, įsibraudamas į saugyklą - šiuo atveju į užrakintą spintelę, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji O. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti 2013 m. sausio 3 d., apie 15 val., kai jai paskambino jos sūnus M. ir pasakė, kad jam būnant futbolo treniruotėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini) sporto salėje, grįžęs į rūbinę, neberado savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Mini“, kurio vertė 300 Lt, su TELE2 pildyk kortele, kurios vertė 5 Lt. Pats sūnus nematė, kas paėmė telefoną. Telefoną atgavo po pusės metų iš policijos, kas buvo paėmę telefoną, policijoje jiems nepasakė.

2013-01-03 O. B. pareiškime nurodyta, jog 2013 m. sausio 3 d., apie 15 val. jos sūnus M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasigedo striukės kišenėje buvusio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy mini“, kurio vertė 300 litų, su TELE2 Pildyk SIM kortele, kurios vertė 5 litai (I t., 114 b. l.).

2013-01-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esantys persirengimo kambariai (I t., 115-118 b. l.).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2013 m. sausio 3 d., apie 13 val. nuėjo į futbolo treniruotę, kuri vyko (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Persirengęs rūbinėje nuėjo į sporto salę. Netrukus grįžo atgal ir į striukės išorinę kišenę įsidėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“ su TELE2 Pildyk SIM kortele. Palikęs telefoną nuėjo į sporto salę. Po treniruotės, apie 15 val. pasigedo telefono. Pamanęs, jog pametė, dar bandė jo ieškoti, po to pasakė apie telefono dingimą treneriui, kuris pasakė, jog rūbinė treniruotės metu buvo užrakinta, nes jis pats ją užrakino. Treneris bandė paskambinti, bet telefonas buvo išjungtas (I t., 127 b. l.).

Nepilnametis liudytojas O. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. sausio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, apie 15 val. kartu su S. U., kuris gyvena kaip ir jis vaikų globos namuose, buvo prie sporto salės ir S. jam pasiūlė apkraustyti prie sporto salės esančios rūbinės spinteles, tačiau jis nesutiko ir nuėjo į kompiuterių klasę. Maždaug po pusvalandžio S. atėjęs jį pasikvietė į koridorių ir parodė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, kurį, kaip teigė, pavogė iš rūbinėje esančios spintelės. Telefonas buvo veikiantis, tačiau reikalavo suvesti apsaugos kodą (I t., 128 b. l.).

Liudytojas M. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) futbolo treneriu. Futbolo treniruotės vaikams vyksta (duomenys neskelbtini) sporto salėje. Vaikai persirenginėja rūbinėse, kurios yra netoli sporto salės. Visuomet yra užrakinamos holo durys, kurias užrakina jis pats, kai susirenka visi vaikai į treniruotę. Tą dieną, kai buvo pavogtas M. B. telefonas, prieš treniruotę vyko varžybos, po kurių laukė vaikų, kurie rinkosi į treniruotę ir nebeužrakino durų, kadangi buvo didelis judėjimas. Po treniruotės rengdamasis M. B. pastebėjo, kad dingo jo telefonas ir apie tai pasakė, matė, jog varžybų metu pastoviai vaikščiojo vaikai iš vaikų namų. Bandė skambinti į M. B. telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas (I t., 132-133 b. l.).

Nepilnametis liudytojas K. D. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, iš pažįstamo J., kurio pavardės nežino, nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Mini“, juodos-žalsvos spalvos korpusu. Už telefoną mokėjo 200 litų, kuriuos buvo užsidirbęs. Kadangi ieškojo pirkti mobiliojo ryšio telefono, J. apie tai žinojo, todėl užsiminė, jog turi nenaudojamą ir jam nereikalingą, kaip Jaunius jam sakė iš užsienio parvežtą be pakrovėjo, dokumentų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurį parodė, o kai jis jį apžiūrėjo susitarė dėl kainos. Telefonu iki šios dienos naudojosi ir net nebuvo jokių minčių, kad jis gali būti vogtas (I t., 134-135 b. l.).

Liudytojas J. B. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena pažįstamam K. D. pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, juodos-žalsvos spalvos korpusu. Dirbdamas pas jį K. jam užsiminė, kad reikalingas telefonas - ieško pirkti kokio nors pigaus. Kadangi namuose spintelės stalčiuje buvo pilna visokių telefonų, kuriais nesinaudojo. Rado „Samsung“ telefoną, kuris atrodė normaliausiai iš visų, buvusių stalčiuje, t.y. mažiausiai naudotas, todėl pasiūlė jį K., kuris telefoną apsižiūrėjo ir sutiko jį pirkti. Iš kur tas telefonas atsirado negali pasakyti, kadangi neprisimena, nes yra pats pirkęs, kai pasiūlydavo nepažįstami asmenys pigiau, yra parvežęs ir sūnus. Kad telefonas gali būti vogtas, nežinojo (I t., 136-137 b. l.).

Iš 2013-08-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas K. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“ (I t., 161-162 b. l.).

Iš 2013-08-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas yra juodos-žalsvos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefono priekyje, viršuje yra užrašas „SAMSUNG“ (I t., 163-167 b. l.).

2013-08-22 pakvitavimu mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Mini“ grąžintas savininkei O. B. (I t., 168-170 b. l.).

Iš 2013-02-20 akistatos tarp įtariamojo S. U. ir liudytojo O. Z. protokolo matyti, kad S. U. pats sugalvojo eiti į persirengimo kambarį esantį prie sporto salės. O. Z. su S. U. atsakymu sutiko (I t., 130-131 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. S. U. prisipažįsta dėl vagystės, neginčija ir faktinių bylos aplinkybių, jo duoti parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi kaltinamasis S. U. pagrobė svetimą telefoną iš persirengimo kambario, ten patekti teisės jis neturėjo, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis O. Z. dėl šio epizodo kaltu neprisipažino, parodė, kad galimai kaltinime nurodytą dieną žiūrėjo televizorių. S. pradėjo triukšmauti, todėl jis liepė eiti jai miegoti. Nubėgo į kambarį, paėmė lėlę ir sudavė porą kartų į palangę. Jis jai smūgių nesudavė. Toje patalpoje nieko nebuvo, visi žiūrėjo televizorių. Kambaryje yra pertvara. Ji neaklina, bet per ją nesimato, tik girdisi. Su S. beveik nebendravo, kartais apsižodžiuodavo. Vaikų namai dideli, piktumų su S. nebuvo. S. turi sesę, tačiau ji atėjusi nebuvo. Jis ėjo iš paskos S., kad ji eitų miegoti. Mano, kad S. jį apkalba. Iš darbuotojų nieko tada nebuvo. Kai daužė lėlę, atėjo A. sesė ir sakė jam eiti, nesinervinti.

Liudytoja R. V. parodė, kad dėl konflikto su B. ji nieko nežino, ji į ją nesikreipė.

Nukentėjusysis A. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Viskas buvo per Kalėdas, jis ėjo valgyti. O. priėjo ir paklausė, ar jis pasakė E., kad spintą išlaužė. O. buvo su tokiu S., kuris atsisuko ir pasakė, kad tokiam tik iš lėkštės per galvą, ir priėjęs trenkė iš lėkštės į pakaušį (II t., 78-79 b. l.).

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja 6-oje šeimynoje. 2013 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, mėnesio pradžioje vakare, apie 19 val., ėjo vakarieniauti į valgyklą. Jai įėjus į valgyklą, pamatė prie stalo sėdintį A. B., kuris verkė. Valgykloje buvo daugiau vaikų. Netoli stalelio, kur sėdėjo A., sėdėjo S., O., D. ir dar keli vaikai. Ji paklausė A., kas jam atsitiko, jis nenorėjo sakyti, bet pamatęs, jog ji nenueis nesužinojus, A. labai tyliai, pašnibždomis pasakė, jog sumušė jį S.. Po kiek laiko su juo pasikalbėjus, jis pasakė, jog S. kalbėjosi su kitais savo draugais ir gvildeno klausimą dėl spintos išlaužimo, bandydami išsiaiškinti, kas paskundė juos. Netikėtai nuo stalo pakilęs S. trenkė jam lėkšte į galvą, sakydamas, kad taip elgiamasi su išdavikais. Ji pati to incidento nematė, apie tai žino tik iš A. pasakojimo (II t., 82-83 b. l.).

Liudytoja J. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). A. B. jos brolis. Ji matė, kaip S. sudavė su lėkšte į galvą broliui, nes prie vieno stalo sėdėjo. Sudavė per galvą už tai, kad brolis neva pasakė E., kad O. išlaužė spintą (II t., 80-81 b. l.).

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja. Apie mažamečio A. B. sumušimą, t.y. smurtavimą prieš jį, nelabai ką gali papasakoti, nes vaikas auklėtojai apie viską pasakė po kiek laiko, o tuomet jau jokių sumušimo žymių nebebuvo likę (II t., 117-118 b. l.).