Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja V.Gadiškienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vaivai Tamutonienei, dalyvaujant gynėjai advokatei Vitalijai Smolskienei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl 2007 m. gegužės 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1d. ir nuteistas 3 (trijų) metų ir 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. M. priteista 200 litų turtinės žalos ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios E. M. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas A. M. nuteisė pagal BK 149 str. 1 d. už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio mėn. iš 3 į 4 d. naktį apie 2 val., name, priklausančiame A. V., esančiame (neskelbtini duomenys), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti E. M. pasipriešinimą, panaudojo fizinį smurtą-sugriebęs už rankos nusitempė į kambarį, pargriovė ant lovos, užsigulęs prispaudė ją savo kūno svoriu, laikydamas už rankų ir burnos, smaugdamas ir tuo padarydamas E. M. veido apatinės lūpos kairėje pusėje kraujosrūvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, suplėšydamas švarką, išplėšdamas džinsinių kelių sagą ir sugadindamas džinsinių kelinių užtrauktuką, jėga nuo kūno nuplėšęs kelnes ir kelnaites, ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, prieš E. M. valią lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino.

Aprašomojoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios girtumo neaptarė ir nevertino, nors 2007-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje teismas konstatuoja, kad alkotesterio parodymais E. M. nustatytas 0,57 promilių (lengvo) girtumo laipsnis. Savo ruožtu apelianto apsvaigimą nuo alkoholio teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismo šališkumas ir neobjektyvumas pasireiškia tuo, kad neblaivios nukentėjusiosios parodymai vertinami kaip nuoseklūs ir nekeliantys abejonių, o patalpoje buvusių tiesioginių įvykio liudytojų parodymai ignoruojami, nes, kaip konstatuota aprašomojoje nuosprendžio dalyje, " būdami girti, galėjo sumaišyti įvykį, apsirikti laiką". Teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kad iš dalies nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo E. M. parodymai, kad E. M. prašė vežti ją namo, kad tarp A. M. ir G. Č. įvyko kažkoks susistumdymas, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis kurį laiką buvo dingę, o kai sugrįžo, tai ant E. M. veido buvo nubėgęs tušas, ji buvo išbalusi, pasimetusi, klausė, kur yra vonios kambarys".

Teigia, kad nesutikimo dėl lytinių santykių E. M. niekaip neišreiškė. Ernesta savo noru važiavo į K. R.. Ji galėjo bet kuriuo metu išeiti iš buto, nes durys nebuvo užrakintos. Nurodo, kad nukentėjusiosios rūbai buvo suplėšyti ir sugadinti dėl jį apėmusios aistros, taip pat ir ant merginos lūpų atsiradusi kraujosrūva atsirado dėl bučinių. Nurodo, kad keletą metų turi rimtų potencijos sutrikimų. 2006 m. rugpjūčio mėn. 3 d. naktį, būnant atskirame kambaryje su patikusia jauna mergina, esant dideliam norui fiziškai suartėti, erekcija neįvyko. Teigia, kad negalima vienu metu atlikti visų nuosprendyje minėtų veiksmų: laikyti merginos rankas, ją smaugti, užspausti burną, nuplėšti džinsines kelnes neįmanoma atlikti fiziškai. Lytinių santykių su E. M. nebuvimą patvirtina 2006-08-04 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 908/06 (09). Tuoj po įvykio apžiūrėjęs E. M. specialistas konstatavo, kad nei išorinių lytinių organų srityje, nei makštyje sužalojimų nėra, mergystės plėvė taip pat nesužalota ir nepažeista. E. M. sužalojimų, būdingų pasikėsinimui išžaginti, nėra. Pasakyti, ar E. M. yra turėjusi lytinių santykių, specialistas negalėjo, nes jos mergystės plėvės anatominė struktūra leidžia atlikti lytinius santykius jos nepažeidžiant. Todėl nukentėjusiosios teiginys, kad iki tariamo išprievartavimo lytinių santykių neturėjusi, niekuo nepagrįstas. Pažymi, kad teismas minėtos specialisto išvados nevertino, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nemotyvavo, kuo vadovaujantis šis tiesioginis lytinio kontakto nebuvimo įrodymas buvo atmestas. Tokiu pat būdu pirmosios instancijos teismas ignoravo 2006-08-04 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto išvadą Nr. G 912/06 (09).

Įrodymais teismas pripažino netiesioginių liudytojų-bylos baigtimi suinteresuotų E. M. šeimos narių: tetos I. P., motinos L. M., patėvio P. T., tėvo A. M. parodymus. Minėtų liudytojų parodymai jokios įrodomosios reikšmės neturi. Nukentėjusiosios giminaičiai atkartojo tik tai, ką išgirdo iš E. M..

Įrodymu teismas pripažino eksperto V. V. parodymus, kad daugiau tikimybės, jog kraujosruva lūpoje galėjo būti padaryta prispaudimo metu ir mažai tikėtina, kad įkandimo. Šie eksperto parodymai tik jo prielaida.

Nuosprendis pagrįstas abejonėmis ir prielaidomis, kurie turėjo būti vertinami kaltinamojo naudai. Taip pat nukentėjusiajai priteista neturtinė žala niekuo nepagrįsta, prieštarauja LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiosios veiksmus ir elgesį, kurie, jei būtų padaryta nuskalstama veika, būtų turėję įtakos šios žalos atsiradimui.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliantas prašo 2007-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. M. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str. nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu pagal BK 149 str. 1 d. Nors A. M. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodo, kad tikslo išžaginti E. M. neturėjo, su ja lytinius santykius turėjo abipusiu sutikimu, tokie jo teiginiai paneigti visa eile įrodymų.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, 2006-08-03 vakarą apie 21 val. jai paskambino jos pažįstamas D. V. ir pakvietė susitikti. Automobilyje jos laukė D. V., G. Č. bei A. M.. E. M. nepavykus susitikti du drauge ir jai prieštaraujant dėl tolesnio pasivėžinimo, nukentėjusioji kartus su visa minėta draugija buvo nuvežta į (neskelbtini duomenys)esančius A. V. namus. Ten buvo G. Č., D. V., A. V., A. M., ji, bei dar po kurio laiko atėjo E. M.. Čia susirinkusieji vaišinosi degtine, o nukentėjusioji per vakarą išgėrė apie 2 butelius alaus. Kompanijoje buvęs A. M. E. M. tempėsi į kambarį, bet ji nesutiko eiti, nukentėjusiąją bandė užsistoti G. Č., tačiau jis buvo girtas. Nuteistasis E. M. nusitempė į greta esantį kambarį ir pasisodino ant sofos-lovos, iš kur ji mėgino išeiti, tačiau A. M. griebė už švarkelio šono, kuris plyšo, o ją parmetė atbulą ant sofos. A. M. užgulė nukentėjusiąją, burną užspaudė ranka, liepė nerėkti, grasindamas, kad bus blogiau. A. M. prievarta numovė kelnes, kelnaites ir atliko lytinį aktą, po ko E. M. pasakė, kad jai bloga, todėl ją paleido ir leido išeiti. Nukentėjusioji norėjo išeiti pro lauko duris į lauką, tai nepavykus padaryti, ji nuėjo į vonią, bet per langą negalėjo išlipti, nes buvo tvirtai uždarytas.Tuomet vėl pamėgino išeiti pro lauko duris ir nubėgo pas savo krikšto tėvus, gyvenančius K. R.. Su vaikinais pirkti gėrimų į parduotuvę ji nevažiavo. Po minėto įvykio ilgai nenorėjo su niekuo bendrauti, matytis, pasidarė labai jautri, nes šis lytinis aktas jai buvo pirmasis (49-50,53-54,55-56 b.l.). Šiuos savo parodymus ji dar kartą patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (69-70, 71-73 b.l.).

Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymus apie naudotą fizinį smurtą patvirtina ne tik specialisto išvada Nr. G 908/06(09), kurioje patvirtinama nukentėjusiajai padaryta kraujosrūva veide, ir kurios atsiradimą dar detaliau patvirtino teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas V. V., bet ir teismo apžiūrėti daiktiniai įrodymai – nukentėjusiajai priklausiusios džinsinės kelnės, kurių sugadintas užtrauktukas bei prie užtrauktuko apačioje nustatytas siūlės įplėšimas ir išplėšta saga nuo juosmens, rudos spalvos švarkelis, kurio kairėje pusėje prie siūlės padarytas įplyšimas, apatinių kelnaičių iširusi šoninė siūlė, dalis auskaro. Šių daiktų sugadinimo žymės ir pats faktas dar kartą patvirtina E. M. parodymus, kuriuos, nors ir apklausiama kelis kartus, ji davė vienodus, sutampančiuas tarpusavyje ir patvirtinančius buvusio įvykio tikrąsias aplinkybes. Jos atminčiai nesutrukdė nustatytas 0,57 promilių girtumas.

Nors nuteistasis ir teigia, kad E. M. veido apatinės lūpos kairėje pusėje kraujosrūva atsirado nuo jo aistringų bučinių, tačiau teismas teisingai įvertino specialisto išvadą Nr.G 908/06(09), kurią patikslino teisminio nagrinėjimo metu duoti eksperto V. V. parodymai, jog yra daugiau tikimybės, kad kraujosrūva lūpoje galėjo būti padaryta prispaudimo metu ir mažai tikėtina, kad įkandimo, nes yra vidinėje lūpos pusėje ir tai ne žaizda, o kraujosrūva. (193 b.l.).

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios patirtą smurtą taipogi patvirtina liudytojai I. P., L. M., P. T., kurie ne tik nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji, bei dar ir tai, kad E. M. buvo šoke, pasimetusi, verkė, jos rūbai buvo suplėšyti. Kadangi minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa ir vieni kiteims neprieštarauja, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti, kaip ir tuo, jog nukentėjusiajai tai buvo pirmoji lytinė patirtis.

Skirtingai negu teigiama apeliacinime skunde, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojo E. M. parodymais, kurie iš dalies pavirtina, kad E. M. prašė vežti ją namo, kad tarp A. M. ir G. Č. įvyko kažkoks susistumdymas, kad nukentėjusioji ir nuteistasis kurį laiką buvo dingę, o kai sugrįžo tai ant E. M. veido buvo nubėgęs tušas, ji buvo išbalusi, pasimetusi ir klausė, kur yra vonios kambarys (192 b.l.).

Nors teismo medicinos specialistai tyrimo metu nerado nuteistojo A. M. spermijų, bet tai nepaneigia, kad su E. M. buvo atliktas lytinis aktas. Šį faktą nurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu pripažino pats nuteistasis A. M., kuris ginčijo tik lytinio akto prievartinį pobūdį.

Ta aplinkybė, kad lytinis aktas iki galo nebuvo baigtas, kaip nurodo nuteistasis dėl jo lytinės potencijos problemų, reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Be to, nuteistojo A. M. kaltę netiesiogiai patvirtina ir į nukentėjusiosios motinai priklausnatį mobilaus ryšio telefoną rašyta žinutė, kuri yra atsiprašomojo, pinigus siūlomo pobūdžio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis A. M. parodymų patikrinimo vietoje (134-137 b.l.) detalizavo savo parodymus, teigdamas, kad santykiai vyko abipusiu sutikimu, jis aiškiai nurodė, kur ir kokie veiksmai su nukentėjusiaja buvo atlikti. Šie jo parodymai sutampa su E. M. parodymais ir tvirtina jos tapačiai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodytas įvykio aplinkybes apie paties A. M. smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, kurių buvimą patvirtina jau aukščiau aptarti įrodymai. Toks A. M. neigimas pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kolegijos nuomone, yra taipogi gynybinė versija, paneigta virš aptartų įrodymų.

Tokiu būdu visi ištirtieji įrodymai, jų visuma, tarpusavio ryšys neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad A. M. su ja atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, panaudodamas fizinį smurtą, ir tokį savo veiksmų prievartinį pobūdį bei nukentėjusiosios nesutikimą lytiškai santykiauti nuteistasis suvokė.

Pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė liudytojų G. Č., A. V. ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto D. V. parodymai. Nei vienas iš minėtų liudytojų aplinkybių, kaip buvo atlikti su nukentėjusiąja lytiniai santykiai, nematė, dėl savo girtumo išvis negalėjo tiksliai nurodyti tos dienos įvykių.

Liudytojo D. V. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji minimą vakarą pati norėjo lytiškai santykiauti, kibo prie jo, o po to prie A. M., vertintini kritiškai ir jais nesiremtina. Liudytojas negalėjo konkrečiai paaiškinti, dėl kokių priežasčių šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 87), be to jis aiškiai yra suinteresuotas bylos baigtimi, yra artimas nuteistojo giminaitis, pažymėtina ir tai, kad jo nurodytų aplinkybių nėra patvirtinę ne tik nukentėjusioji, bet ir kiti byloje apklausti liudytojai.

Kad su nukentėjusiąja buvo atlikti lytiniai prievartiniai santykiai, nepaneigė ir medicinos specialisto išvados Nr. 6908/06(09), 6912/06(09) kaip teigiama apeliaciniame skunde. Ta aplinkybė, kad nebuvo pažeista mergystės plėvė, nėra sužalojimų makštyje, ant išorinių lytinių organų, visiškai nepaneigia lytinio akto buvimą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusios mergystės plėvės anatominė struktūra leido atlikti lytinius santykius jos nepažeidžiant. Kitų lytinių organų sužalojimų nebuvimas nepaneigia, kad lytiniai santykiai buvo atlikti, o kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją pasireiškė kitomis formomis, be intervencijos į lytinius organus. Lytinių santykių buvimo nepaneigė ir specialisto išvada dėl A. M. atlikto tyrimo, nes ant jo varpos nebuvo rasta ląstelių, tinkančių citologiniam tyrimui.

Tadgi nuteistojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 149 str.1 d. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodomais argumentais, pagrindo nėra.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistiestajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Pirmos instancijos teismas, iš nuteistojo priteisdamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias atsižvelgti tokiu atveju įpareigoja įstatymas. Teismas teisingai nurodė, kad savo nusikalstamais veiksmais nuteistasis E. M. suteikė ne tik fizinio skausmo, bet ir pažemino ją, dėl ko nukentėjusioji turėjo pagrįstų dvasinių pergyvenimų. Dėl paminėtųjų bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje kitų nustatytųjų aplinkybių, jog A. M. niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruota 5 transporto priemonės, gyvena su šeima, žmona serga depresija, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mažino prašomą neturtinės žalos sumą, ir iš A. M. pagrįstai priteisė 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip seka iš virš aptarto, pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas, todėl nekeičiamas, apelianto skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.