Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokato padėjėjai Ž. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2013-09-25, apie 19.35 val., Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

L. L. taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, nesant eismo įvykio vietoje apgadinto automobilio valdytojo nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. L. iš dalies pripažino pažeidimą, ir nurodė, kad pastatė automobilį ir nuėjo į paskaitas. Kitą dieną prisistatė Kelių policijos pareigūnai. Tik nuvykęs į policiją sužinojo viską. Lyg ir buvo kažkoks trinktelėjimas, atrodė, kad pervažiuotų kokį kelio nelygumą. Jis neįsitikinęs, ar juto tą kontaktą. Nejuto kontakto. Kai išlipo iš automobilio, tai apžiūrėjo savo automobilį, nieko nebuvo. Buvo tamsus paros metas. Tai buvo p/c „Akropolio“ aikštelėje, ji nebuvo apšviesta. Gailisi dėl poelgio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė adv. p. Ž. V. paaiškino, kad L. L. neginčija aplinkybės, jog apgadino nukentėjusiojo transporto priemonę. Jis nesutinka, kad turėtų būti paskirta nuobauda pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Pagal numatyto administracinio pažeidimo esmę, kad dėl padarymo gali pasireikšti sąmoninga tyčia. Baudžiant šį asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia t.y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato bei tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš įvykio vietos. Šiuo atveju tyčios nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir rašytinių L. L. paaiškinimų, paaiškinimų, lygtai girdėjo kažkokį garsą, bet nepajuto, kad būtų kliudęs automobilį. Jis išlipo, apžiūrėjo, o kiek tuo metu apžiūrėjo, tai jokio kontakto žymių nepastebėjo. Kaip paaiškino protokolą surašantis pareigūnas, kad įbrėžimas buvo iki grunto t.y. įlenkimo nebuvo. Ta žymė nebuvo smūgio, kuris leistų suprasti, kad tikrai buvo kažkoks tai įvykis bei stipriai apgadintas automobilis. Kadangi L. L. apžiūrėjo automobilį ir žymių nepastebėjo, tai nusprendė, kad kontakto nebuvo, įvykio nebuvo ir išėjo į paskaitas.

Liudytoja L. V. nurodė, kad jai padaryta 1038,35 Lt žala. Tai buvo įlenktas spoileris, keli gilesni įbrėžimai. Draudimas paskaičiavo žalą. Dėl žalos su ja šis vaikinukas nebandė susisiekti. Ji atėjusi pamatė užkištą liudytojo lapelį. Liudytojo jokių duomenų nebuvo. Toje vietoje mano automobilis stovėjo apie pusdienį t.y. nuo kokios 13 val. iki 19 val.

Liudytoja R. L. nurodė, kad įlenkimo stipraus nebuvo. Įlenkimas buvo iki grunto. Jie privalo fiksuoti įvykį, nes nukentėjusiojo nebuvo.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarymo eismo įvykio pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 5), fotonuotraukomis (b. l. 6-9), tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), Loretos Valatkevičienės paaiškinimu (b. l. 11), L. L. paaiškinimu (b. l. 12), pažyma apie baustumą (b. l. 16-17), kita bylos medžiaga. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad L. L. 2013-09-25, apie 19.35 val., Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį, teismas laiko, kad jo veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. L. L. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d, numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, jis nesant eismo įvykio vietoje apgadinto automobilio valdytojo nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b.l. 4-5), automobiliai apgadinti nesmarkiai. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, galimai L. L. galėjo nejusti kontakto, išlipęs jis apžiūrėjo savo automobilį, nepastebėjo jokių apgadinimų, automobilį paliko stovėti, o pats nuėjo į paskaitas, o vėliau grįžęs prie automoblio išvažiavo, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. L. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad L. L. būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog L. L. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., jam skirtina bauda straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., ir nubausti jį 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, Kaunas).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.