Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovėms D. A., G. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad su ieškiniu nesutinka, nes tėvystės nuginčijimas šioje byloje gali prieštarauti nepilnametės D. A. interesams, kadangi nepilnametė nepažįsta kito asmens, kuris galėtų būti jos tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo V. A. ir atsakovės D. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka registruota Pasvalio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). (duomenys neskelbtini) V. A. ir D. A. gimė dukra G. A., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. A. (b. l. 20-21).

Byloje ginčas, kad ieškovas V. A. su atsakove D. A. kartu gyveno iki 2006 metų, nekyla. Šią aplinkybę ieškovas nurodo ir ieškinyje (b. l. 2). Atsakovė D. A. atsiliepime nurodo, kad po santuokos nutraukimo su ieškovu ir bendrais vaikais kartu kaip šeima gyveno iki 2006 m. balandžio mėn., ieškovas šios aplinkybės nenuginčijo. Atsakovė D. A. prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovui šios aplinkybės (dėl tėvystės) buvo žinomos dar 2014 metais ir dar tada ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl tėvystės nuginčijimo.

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis. Tačiau ir tokiam reikalavimui įstatymas numatęs terminą, per kurį asmuo, norintis nuginčyti tėvystę, privalo pareikšti ieškinį teismui. Toks terminas – vieneri metai, skaičiuojami nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio senaties skaičiavimo pradžia siejama su dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Toks teisinis reguliavimas nustatytas siekiant apginti vaiko interesus ir atitinka CK 3.3 straipsnis įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo paaiškinimai prieštaringi, kadangi ieškovas laikosi pozicijos, jog apie tai, kad jis galimai nėra D. ir G. tėvas sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje, nors matyti, kad dar 2017 m. vasario 28 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas V. A. ieškinį dėl termino atnaujinimo ir tėvystės G. A. ir D. A. nuginčijimo atsisakė priimti (b. l. 12). Įvertinus ir ištyrus visą byloje surinktą medžiagą, laikytina, kad ieškovas apie tai, jog jis galimai nėra G. A. ir D. A. tėvas, sužinojo ne 2018 metais. Visuma ištirtų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas sąmoningai, žinodamas, kad galimai nėra G. A. ir D. A. tėvu, neginčijo savo tėvystės vaikų atžvilgiu anksčiau, tokiu būdu praleido terminą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, prisiimdamas atitinkamas teises ir pareigas šių vaikų atžvilgiu, o tėvystę nuginčyti nori galimai dėl nenoro teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D. A.. Atsižvelgiant į tai, taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas.

Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, konkrečiai: 1) vaiko interesą išsaugoti ilgametį susiformavusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą; 2) jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo materialinės paramos, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Be to asmuo, įstatymo pagrindu pripažintas vaiko tėvu, įgyja tėvo teises ir pareigas, o tarp jo ir vaiko atsiranda teisiniai tėvystės santykiai nepriklausomai nuo biologinės tėvystės, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad nepilnametė D. A. pripažįsta ieškovą savo tėvu, o tėvystės nuginčijimas turėtų itin neigiamas pasekmes tolimesnei mergaitės raidai, savęs vertinimui, nuginčijus tėvystę keistųsi jos objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi daugiau nei 16 metų. Tai neatitiktų mergaitės interesų, kadangi ji ieškovą žino kaip vienintelį savo tėvą. Todėl tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų. Vaikas nuo mažens suvokė ir visiškai priėmė ieškovą kaip savo tėvą, noriai bendrauja su juo, brangina savo ir tėvo artimus santykius, jaučia prieraišumą tėvui – ieškovui. Ieškovas, vos vaikui gimus vėlesniais veiksmais pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šis socialinis ryšys nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu, todėl teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

Ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 23 d., t. y. žymiai praleido ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 28 d, todėl teismas turi teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį ir dėl to netenkinti ieškinio.

EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje (Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

Byloje pateikti įrodymai, kad šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra visiškai atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 8-9, 34-35, 47-48), todėl šios išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88, 92, 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.