Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam V. Č. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo) ir jo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki pabėgimo į (duomenys neskelbtini) slapstantis nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvos Respublikoje gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (šiuo metu nedirba), teistas:

1) Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta subendrinta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atleistas nuo bausmės;

3) Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams;

6) Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi pagal 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams (bausmę atlikęs 2018 m. gegužės 22 d.), neišnykus teistumui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Č. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Laisvės pr. prie sankryžos su T. Narbuto g., vairavo automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,17 promilių neblaivumą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

specialiosios taisyklės taikymo atsisakymo.

Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo LAW.SURR.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bet kurios iš savo valstybių narių vardu Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui gali pranešti, kad santykiuose su kitomis valstybėmis, kurioms taikomas tas pats pranešimas, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuteisti ar įkalinti asmenį, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą, dėl kurios tas asmuo yra perduotas, įvykdytą prieš jo perdavimą, yra laikomas duotu, jei kuriuo nors konkrečiu atveju vykdančioji teisminė institucija savo sprendime dėl perdavimo nenurodo kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išskyrus 1 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, negalima vykdyti perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo, jis negali būti nuteistas ir jam negali būti atimta laisvė už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą nusikalstamą veiką, dėl kurios tas asmuo yra perduotas, padarytą prieš jo perdavimą. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma šiais atvejais: <...> (f) asmuo po jo perdavimo aiškiai atsisakė teisės į specialiąją taisyklę, susijusią su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis prieš asmens perdavimą; atsisakymas turi būti pareiškiamas išduodančiosios valstybės kompetentingai teisminei institucijai ir registruojamas pagal tos valstybės vidaus teisę; atsisakymas turi būti parengiamas taip, kad būtų aišku, jog atitinkamas asmuo jį davė jį savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes; tuo tikslu asmeniui suteikiama teisė turėti advokatą <...> (LAW.SURR.105 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 70 straipsnyje reglamentuotos užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos. Aptariamo straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

Kaip matyti, V. Č. Lietuvos Respublikai perduotas dėl kitų nusikalstamų veikų negu yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, todėl būtina spręsti ar nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Č. atsisako specialios taisyklės taikymo, t. y. sutinka būti persekiojamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nebuvo perduotas Europos arešto orderiu.

Teisiamajame posėdyje 2023 m. lapkričio 28 d. kaltinamasis V. Č., dalyvaujant jo gynėjui advokatui S. Chiminui bei išaiškinus kaltinamajam specialiosios taisyklės taikymo atsisakymo teisines pasekmes, teisiamajame posėdyje sutiko būti teisiamas pagal jam pareikštą kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, t. y. sutiko būti persekiojamas už nusikalstamą veiką dėl kurios jis nebuvo perduotas Europos arešto orderiu (atsisakė specialiosios taisyklės taikymo).

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamus teisėtumo ir sąsajumo reikalavimus. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus. Todėl šiuos duomenis teismas laiko byloje įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje esančius įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino vairavęs neblaivus. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir ištirti bylos įrodymai: liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės ir alkotesterio rodmenys, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Išanalizuotų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis V. Č. vairavo automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Dėl

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). V. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. praeityje teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą (vagystės, plėšimas) (t. 1, b. 1. 42-45), administracine tvarka baustas, įskaitant ir už vairavimą neblaiviu – 2018 m. spalio 25 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – paskirta 300 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių (iki 2019 m. spalio 20 d.), 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (nustatytos 1,05 promilės neblaivumo) – 1 300 EUR dydžio bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamais buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į narkologinę įskaitą. Taip pat pirmiau aptrata, kaltinamajam kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi buvo paskelbta paieška, kurią vykdė Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato KP SNTV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi šioje byloje taip pat paskelbta kaltinamojo paieška. Pagal išduotą Europos arešto orderį V. Č. atžvilgiu paskelbta tarptautinė paieška. 2023 m. liepos 28 d. 15 val. V. Č. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), perduotas Lietuvos Respublikai ir šiuo metu kitoje baudžiamojoje byloje yra suimtas. Taigi kaltinamasis kelerius metus aktyviai slėpėsi nuo teismo, taip trukdydamas bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgdamas į aptartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant jos trukmę – 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmės terminas neženkliai viršija bausmės už šį nusikaltimą vidurkį – (7 mėnesiai 15 dienų), tad, net ir esant vienai atsakomybę lengvinančiai, ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, konkrečiu atveju lengvinančios aplinkybės reikšmė yra labiau formali, nes ir be kaltinamojo prisipažinimo, vairavimo neblaiviu faktą nustatė kaltinamąjį tikrinę policijos ekipažas. Nusikaltimo išaiškinimas visiškai nepriklausė nuo kaltinamojo prisipažinimo. Dėl aptarto, šios bausmės rūšis ir dydis atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę.

V. Č. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 22.42 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d. 16.03 val. (t. 1, b. l. 51-52), vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 ir 66 straipsniai, BPK 140 straipsnio 13 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis nebuvo suimtas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaip patvirtino liudytojas D. K., dar neužsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, pajuto ir išgirdo kaip kažkas stipriai atsitrenkė į jo automobilį, išlipęs ir pribėgęs prie į jį atsitrenkusio automobilio, pamatė, kad priekyje sėdėjo du vyrai, buvo iššovusios abi priekinės saugos pagalvės, atidaręs vairuotojo duris paklausęs ar sveiki, ar nesusižalojo, vyrui prašnekus iškart pajuto sklindant alkoholio kvapą, kalbėjo nerišliai, išlipęs iš automobilio svyravo, buvo sutrikusios koordinacijos. Neblaivumo požymius analogiškai komentavo policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime, nurodydamas, jog nuo V. Č. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai ir kt. Liudytoju apklaustas automobilio savininkas P. S. B. parodė, jog apie įvykį sužinojo iš pažįstamo, kuris teiravosi ar tai ne jo automobilis apie kurį rašė naujienų portale, ką patikrinęs liudytojas atpažino savo transporto priemonę. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, V. Č. vairavo automobilį nakties metu, Vilniaus mieste, T. Narbuto g., kur eismas yra pakankamai intensyvus, dėl sukelto eismo įvykio suveikė oro pagalvių sistema. Byloje esantis 2019 m. gruodžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolas patvirtina ir kitas aplinkybes, t. y. kad V. Č. vairavo svetimą automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesugebėjo automobilio suvaldyti ir sustabdyti, ir atsitrenkė į priekyje važiavusio ta pačia kryptimi ir sustojusio krovininio automobilio priekabos galinę dalį; eismo įvykio metu apgadino dvi transporto priemones – už ką jam, kaip minėta, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį.

Taigi nėra abejonių, kad V. Č. kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir kartu su juo važiavusiam keleiviui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad V. Č. anksčiau teistas, praeityje baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio KET pažeidimus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi V. Č. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Konkrečiu atveju pirmiausia svarbu tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika kaltinamojo padaryta jau neturint teisės vairuoti transporto priemones. Jam nebuvo taikomi jokie kiti apribojimai šioje srityje. Antra. Kaltinamasis pasislėpė ir dėl to baudžiamasis procesas užsitęsė, iki kaltinamasis buvo perduotas Lietuvai. Taigi, konkrečiu atveju skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminas būtent nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tai svarbu vertinant ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Parinktas baudžiamosios poveikio priemonės terminas yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims. Atitinka teisingumo ir protingumo principus.

turto konfiskavimo.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis), šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas, ir kartu ginamos turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai ir apdairiai, teisės.

V. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė P. S. B. (t. 1, b. l. 19). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, priklauso trečiajam asmeniui – P. S. B., todėl svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“ (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. gruodžio mėnesiui su PVM – 6 680 EUR (t. 1, b. l. 18). Minėta, VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. S. B. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (6 680 EUR išieškojimas iš V. Č. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. Č. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. Č. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 6 680 EUR.

kardomųjų priemonių.

V. Č. ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 54-55), kuri naikintina nuosprendžiui paskelbus kaip nereikalinga, nes kaltinamasis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje.

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo V. Č. priteistinos 113,33 EUR dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato S. Chimino darbo užmokestis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. Č. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7, 10 punkto bei 70 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Č. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 22.42 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d. 16.03 val., vieną kardomajame kalinime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. Č. valstybės naudai automobilio „Mercedes-Benz“ (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 680 EUR (šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendį paskelbus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

1)konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

2)Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.