- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 1-527-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36328-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- E. T.
- Nukentėjusysis
- P. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.25 val., viešoje vietoje – stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, dėl chuliganiškų paskatų žodinio konflikto metu sudavė už automobilio „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairo sėdėjusiam P. V. vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruostikaulio lūžiu. Taip E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku kartu su sutuoktine ir jos draugais automobiliu „Toyota Prius“ įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „Akropolis“. Už automobilio vairo buvo sutuoktinė, o jis sėdėjo šalia. Jie norėjo pravažiuoti į priekį, tačiau priekyje jų važiavęs automobilis „Toyota Prius“ užtvėrė kelią. Tada jis išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie jiems kelią užtvėrusio automobilio vairuotojo – nukentėjusiojo liepė patraukti savo automobilį. Tai pasakęs apsisuko ir eidamas link savo automobilio išgirdo kaip nukentėjusysis garsiai pasakė jo (E. T.) žmoną, kaip automobilio vairuotoją, įžeidžiančius žodžius. Tai išgirdęs labai susinervino. Apsisukęs sugrįžo prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo už savo automobilio vairo ir smogė jam kumščiu į veidą. Tada nuėjo prie savo automobilio ir nuvažiavo. Jis labai susinervino, kai nukentėjusysis negražiai pasakė apie jo žmoną. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu iš esmės sutiko. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju E. T. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo veiksmų bei sukeltų padarinių (b. l. 74,81).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis P. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. 16.00 val. automobiliu „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25. Automobiliu įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojo, kad atbuline eiga įvažiuoti į parkavimo vietą. Už jo sustojo iš paskos važiavęs „taksi“ automobilis, kurio vairuotoja pradėjo signalizuoti garsiniu signalu. Tuojau pat iš už jo sustojusio „taksi“ automobilio išlipo vyras, kuris atsisėdo į jo automobilio priekinę keleivio sėdyne ir liepė jam važiuoti ir praleisti už jo sustojusį „taksi“ automobilį. Įsėdusiam vyrui jis atsakė, kad niekur nevažiuos, nes nori priparkuoti savo automobilį. Įsėdęs vyras išlipo iš jo automobilio, šį apėjo bei priėjęs prie vairuotojo durelių (neprisimena, ar tas vyras atidarė jo automobilio duris, ar jis pats tai padarė) sudavė jam kumščiu į veidą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie „taksi“ automobilio, į kurį įlipo jį sumušęs vyras ir norėjo šį sustabdyti, tačiau automobilis apvažiavo jo automobilį ir nuvažiavo. Automobiliui pasišalinus, prie jo priėjo vyras, kuris iškvietė policiją. Po kiek laiko atvažiavo greitosios medicinos pagalbos brigada bei policija. Medikai jį nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo padaryta galvos tomografija ir duotas siuntimas vykti į VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Tą pačią dieną jis nuvyko į VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jį paguldė į ligoninę bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliko veido operaciją. Jam diagnozuotas dešinės pusės skruostikaulio bei viršutinio žandikaulio lūžis. Buvo suteiktas nedarbingumas. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryta fizinė bei moralinė žala. Kiek kainuos gydymo išlaidos, šiuo metu nežino. Už „taksi“ automobilio vairo buvo moteris. Jį sumušęs vyras sėdėjo šalia jos keleivio pusėje. Vyras buvo aukštas, trumpai kirptų, šviesių plaukų, sportiško kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiais drabužiais (šortai bei marškinėliai trumpomis rankovėmis). Vyras kalbėjo rusų kalba. Jam pasirodė, kad vyras buvo išgėręs (b. l. 32).
Specialisto išvadoje Nr. G 3499/2019 (01) konstatuota, jog P. V. nustatytas dešiniojo skruostikaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019 m. rugpjūčio 24 d.). Skruostikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimčiai dienų (b. l. 49-50).
L. M. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.25 val., jis sėdėjo savo automobilyje „Toyota Prius“. Automobilis tuo metu stovėjo prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis norėjo išlipti iš automobilio ir eiti savo reikalais, tačiau išgirdo garso signalą. Pasižiūrėjo į dešinę pusę, vėl išgirdo garso signalą ir pastebėjo kaip į aikštelę įvažiavo automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jam iš paskos važiavo baltos spalvos automobilis „Toyota Prius“, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Automobilis buvo su „etaksi“ užrašu. Jį vairavo moteris. Kaip jis suprato, pypsėjo „etaksi“ automobilis. Iš „etaksi“ automobilio išlipęs vyras priėjo prie pirmojo automobilio ir iš keleivio pusės atidaręs priekines duris pradėjo šaukti, vartodamas necenzūrinius žodžius: „Ko tu stovi? Ko trukdai žmonėms?“. Kuria kalba kalbėjo, neprisimena, tačiau keikėsi rusiškai. Priėjęs vyras pasakė, kad pirmojo automobilio vairuotojas pasitrauktų, nes priešingu atveju su juo susidoros. Tai pasakęs stipriai užtrenkė automobilio duris bei pasitraukė prie savo automobilio. Pirmojo automobilio vairuotojas jam kažką atsakė, tada tas vyras sugrįžo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo duris ir trumpai apsižodžiavęs pradėjo smūgiuoti vairuotojui. Buvo suduoti keli smūgiai, vienas po kito. Mažiausiai buvo trys smūgiai. Mušamas vairuotojas nebandė apsiginti ar muštis, tik stengėsi uždengti veidą. Tada iš „etaksi“ automobilio išlipo dar vienas vyras, kuris bandė eiti link jų, tačiau vyras, kuris sumušė kito automobilio vairuotoją, pasitraukė ir jie kartu sugrįžo į „etaksi“ automobilį. Nukentėjęs vairuotojas, kuriam iš nosies stipriai bėgo kraujas, išlipo iš savo mašinos. Jis nuleido galvą bei bandė laikytis už savo mašinos, kad nenugriūtų. Po to jis lėtai priėjo prie „etaksi“ automobilio, pasibeldė bei mėgino atidaryti vairuotojos dureles, tačiau durų niekas neatidarė. „Etaksi“ automobilis pasitraukė iš įvykio vietos, o nukentėjęs asmuo, kadangi buvo atsirėmęs į jų automobilį, jiems nuvažiavus vos nenugriuvo. Kai „etaksi“ automobilis pravažiavo šalia jo (M Č.), pastebėjo, kad automobilio šoninis priekinis stiklas yra ištepliotas krauju. Nukentėjęs vairuotojas grįžo į savo automobilį, atsisėdo į jį bei nušluostė veidą savo rankšluosčiu. Jis priėjo prie nukentėjusio vyro ir pasakė, kad laikytų galvą žemyn bei, kad bus iškviesta policija. Šalia buvo mažiausiai dar keturi liudininkai, vienas iš jų (vyras) paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Po kelių minučių atvažiavo greitosios medicinos pagalbos brigada bei policija (b. l. 14).
Liudytoja J. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. kartu su savo vyru E. T. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia prekybos centro „Akropolis“. Ji vairavo automobilį „Toyota Prius“, o vyras sėdėjo keleivio pusėje. Ji norėjo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau jiems iš priekio pravažiavimą užstojo kitas automobilis „Toyota Prius“. Jos vyras nuėjo paprašyti, kad minėto automobilio vairuotojas patrauktų savo automobilį. E. T. iš keleivio pusės priėjo prie kito vairuotojo ir kažką jam pasakė. Pokalbio ji negirdėjo. Matė, kaip E. T. ėjo atgal link jų automobilio, bet staiga apsisuko ir grįžo atgal prie minėto vairuotojo ir prie jo pasilenkęs jam trenkė ranka. Matė tik vieną smūgį. E. T. grįžo į automobilį ir jai pasakė, kad minėtas vairuotojas ją pavadino negražiais žodžiais, todėl jis labai susinervino ir jam trenkė. Vairuotojas, kuriam jos vyras smogė, priėjo prie jos vairuojamo automobilio ir rankomis trenkė į automobilio stiklą. Tada ji dar labiau išsigando ir išvažiavo, nors pravažiavimas buvo labai siauras (b. l. 64).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas ir apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis E. T. naudoja fizinį smurtą nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu (b. l. 26).
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo E. T. kaltės pripažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiojo P. V., liudytojų M. Č., J. T. duoti parodymai, (duomenys neskelbtini) specialisto J. P. pateikta išvada dėl nukentėjusiajam P. V. nustatyto kūno sužalojimo laipsnio, apsaugos vaizdo kamerų įrašai bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog E. T., jo veiksmus stebint pašaliniams asmenis, be jokios priežasties kumščiu smogė už automobilio vairo sėdėjusiam P. V., taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie E. T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius, nes jis P. V. sumušė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.
Nukentėjusiojo P. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nenumatyti atlygintinos neturtinės žalos minimalus ir maksimalus dydžiai, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusysis P. V. buvo sumuštas. Jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog dėl kaltinamojo E. T. nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą ir stresą. Šis įvykis jį labai sukrėtė. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad P. V. turi teisę iš E. T. reikalauti piniginės satisfakcijos ir reikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą (apysunkis nusikaltimas), atsižvelgus į P. V. padarytus kūno sužalojimus, jų laipsnį, E. T. nurodytas jo gaunamas pajamas bei teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, kad P. V. reikalavimas iš E. T. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl tenkintinas iš dalies, jam priteisiant 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas bausmės E. T. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, nesunkiai sutrikdė P. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, siekdamas, kad šis patrauktų automobilį, nukentėjusiajam padarė neturtinę žalą. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis: E. T. yra jauno amžiaus, vedęs, jo žmona laukiasi kūdikio, dirbantis, anksčiau neteistas, byloje yra duomenų, pagrindžiančių, kad E. T. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino P. V. gydymo išlaidas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). E. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, E. T. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. E. T. atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ ir 75 straipsnių nuostatas. E. T. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, E. T. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. T. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, E. T. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, E. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, E. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
P. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš E. T. priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo P. V. naudai. Likusioje dalyje P. V. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.