Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-793-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
1S-793-175/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
P. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-793-175/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Š. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. bausmę atlieka pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, P. Š. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 13 d.Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam P. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo, 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jį atmetė. Nutartyje pažymėta, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jis nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis P. Š. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti palankų sprendimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai nevertino jo asmenybės, elgesio bausmės atlimo metu, priimta nutartis neatitinka teismų praktikos. Iš Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtų nutarčių galima spręsti, kad nutartyje yra tik perrašomi komisijos priimti nutarimai, nutartys yra absurdiškos ir neatitinkančios teisės aktų, o tai suformuoja pagrįstą nuteistų asmenų nuomonę, kad teisingais sprendimais šiame teisme prekiaujama. Nuteistojo teigimu, Lietuvos įstatymai nereikalauja, kad lygtinai paleidžiamas nuteistasis jau būtų pasitaisęs. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios įstatymais nustatytas nuteistųjų teises ir socialines garantijas, todėl pagal BVK 157 straipsnį bei kitus įstatymus nuteistųjų teisėtai įgytos teisės ir lengvatų garantijos turi būti taikomos. BVK 157 straipsnio taikymas yra privalomas, kai asmuo atlieka nustatytą bausmės dalį. Skunde nuteistasis P. Š. taip pat nurodo, kad pagal apylinkės teismo nutartį, nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pataisos namuose nustatyto režimo laikymasis, požiūris į darbą, neturėjimas galiojančių drausminių nuobaudų ir kita (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai prieštarauja BVK 157 straipsniui. Teismui turėtų būti žinoma, kad tai kolizijos atvejis, o tokie atvejai sprendžiami keliomis taisyklėmis taikant vėliausiai priimtą įstatymą arba numatant švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės. Net ir lygtinai paleistam asmeniui yra taikomi tam tikri apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Bausmės laikas yra nustatomas nuosprendžiu. Kokią bausmės dalį asmuo turi atlikti, apibrėžia BVK 157 straipsnis. Todėl spekuliacijos šiuo klausimu prieštarauja įstatymu nustatytai tvarkai. P. Š. pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lankė socialines, psichologines reabilitacines programas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas penkis kartus, 2017 m. liepos 26 d. paskatintas šeštą kartą, dirba, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, turėjo galimybę trumpam laikui išvykti į namus, turi galimybę laisvėje įsidarbinti. Nuteistojo P. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis P. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (74 balai pagal OASys), jo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pateiktos medžiagos duomenys rodo, kad nuteistasis pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nedaro. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo 2015 m. lapkričio 23 d. pradėjo vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą ir jame numatytas priemones vykdo. Tačiau vien tik ši aplinkybė nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistajam, nors ir vykdančiam plane numatytas priemones, socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai. Vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. Piktnaudžiavimo alkoholiu faktą nuteistasis pripažįsta, tačiau mano, kad priklausomybės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtas kriminogeninis veiksnys laisvė atėmimo bausmę nuo 2013 m. pabaigos atliekančiam nuteistajam vis dar nustatomas, daryta išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šios problemos sprendimui, o dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose nebuvo efektyvus ir esminės įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo. Darant išvadas apie tai, ar nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija gali būti sėkminga, negali būti nevertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistasis anksčiau jau ne kartą teistas, ne kartą taikytas ir lygtinio paleidimo institutas. Nors šios aplinkybės yra susijusios su P. Š. praeitimi ir jų nuteistasis pakeisti negali, tačiau jos sudaro pagrindą griežčiau vertinti lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu pataisos namuose, jo mąstymu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis matyti, jog nuteistasis menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, mano, kad kito pasirinkimo neturėjo, būdingas impulsyvumas, kurį paprastai sąlygoja alkoholio vartojimas, nusikaltimų aukoms gailesčio ir užuojautos nereiškia. Visos šios aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, kadangi, kaip minėta, nuteistasis maksimalių pastangų su alkoholio vartojimu susijusioms problemoms spręsti nededa, o jo požiūris į nusikaltimų aukas ir savo nusikalstamą elgesį sąlygojusias priežastis suponuoja manymą, kad jis savo elgesio nevertina itin neigiamai, nesuvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmių pavojingumo. Abejingumą nusikalstamo elgesio pasekmėms rodo ir tai, kad iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, tačiau jis savanoriškai ieškinio nemoka, nors pataisos namuose dirba.Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju, nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tokia išvada nėra teisinga ir neatitinka faktinių duomenų. Į šią aplinkybę pagrįstai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas, atsakydamas į nuteistojo skundo argumentus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas buvo fiksuotas tik laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2016 m. (2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo nustatytas 78 balų rizika, 2016 m. liepos 26 d. – 74 balų rizika). Vėliau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekito, išliko 74 balai, iš kurių 52 statiniai, o 22 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali mažinti. Atsižvelgiant į paminėta matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, o ši aplinkybė, esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, yra viena iš pagrindinių atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką). Aplinkybės, kad nuteistasis P. Š. bausmės atlikimo metu yra skatintas, įgijo specialybę, dirba, rodo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai. Tačiau tinkamas nuteistojo elgesys šiuo atveju esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai ir pažangos ją mažinant nebuvimui nelaikytinas absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo aspektu pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinis paleidimas taikomas tik tada, kai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Šiuo atveju aukščiau paminėtų duomenų visuma tokios išvados nelemia.Atsakant į nuteistojo skundo teiginius dėl BVK 8 straipsnio ir 157 straipsnio kolizijos pažymima, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia kolizijos tarp minėtų normų. BVK 8 straipsnis apibrėžia bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principą, o BVK 157 straipsnis – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Atsižvelgiant į tai, šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas, kadangi nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti nuteistajam P. Š. lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys