- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- N1-447-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54575-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
dalyvaujant mažametės nukentėjusiosios V. S. atstovėms pagal įstatymą -(duomenys neskelbtini) darbuotojai A. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai Jolantai Mulskienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2019-08-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimas 6 mėnesiams, teistas 2020-01-09 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, atlieka paskirtą bausmę nuo 2020-02-03,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, o būtent: 2019-12-24 apie 16 val. 27 min. , (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 1,70 promilės neblaivumas), konflikto metu paėmęs nuo dujinės viryklės plastmasinį 2 litrų talpos aliejaus butelį, kuriame buvo apie 1 litras aliejaus, tyčia šį metė į mažametę V. S., g. (duomenys neskelbtini), pataikydamas jai į krūtinės-pilvo sritį, tuo sukeldamas mažametei nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokurorė bei nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą, gynėja, nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis K. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-12-24 vakare jis buvo neblaivus. Grįžo į (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. Būdamas virtuvėje susiginčijo su auklėtojomis R. G. ir T. L.. Vienu momentu buvo į virtuvę atėjusi V. S.. Jis neprisimena dėl ko, bet paėmęs nuo stalo aliejaus butelį metė į V. S. ir pataikė. Metė, nes buvo supykęs, kad jam nedavė dienpinigių. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi. Mesdamas aliejaus buteliu į V. S., tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Atsiprašė nukentėjusios.
Liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba , socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini).
2019-12-24 ji dirbo nuo 8 val. iki 19 val. Ryte apie 10 val. iš (duomenys neskelbtini) išėjo jų globotinis K. K., g. (duomenys neskelbtini). Jis grįžo apie 16 val., tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo ji ir jos padėjėja T. L.. Pastebėjo, kad K. K. yra neblaivus, elgėsi įžūliai, reikalavo jam duoti jo kišenpinigius, tai yra 6 eurus. Ji pinigų K. K. nedavė, tada ir prasidėjo konfliktas. Kai įvyko konfliktas, buvo (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kur prie elektrinės viryklės T. L. gamino valgį, šalia šios stovėjo K. K., o ji stovėjo kitame virtuvės kampe. K. K. konfliktavo su T. L., kai tuo metu į virtuvę iš kambario, esančio virtuvės dešinėje pusėje, užėjo mažametė globotinė V. S., g. (duomenys neskelbtini). K. K. griebė nuo elektrinės viryklės dviejų litrų talpos plastikinį butelį su aliejumi (buvo apie pusė butelio) ir metė į V. S. bei pataikė šiai į krūtinę. Mergaitė iškart susirietė nuo skausmo ir susiėmusi už krūtinės pradėjo verkti. V. buvo labai išsigandusi, visą laiką kūkčiodama verkė. Ji iš šaldytuvo išėmė šaldytos mėsos gabalą ir skausmui sumažinti uždėjo V. ant krūtinės. Ji klausinėjo V., ar šiai skauda, mergaitė visą laiką verkdama sakė, kad labai skauda. Tuo metu ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. K. K. trumpam užėjo į savo kambarį ir greitai kažkur išėjo iš (duomenys neskelbtini). Atvykusiems policijos pareigūnams viską paaiškino ir V. S. nuvežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų medikai. Ligoninės priėmimo skyriuje, kai medikai klausė, o V. rodė, kur jai skauda, sakė, kad ir tuo metu jaučia didelį skausmą krūtinėje. Maždaug po pusvalandžio, t.y. apie 17 val. K. K. grįžo į (duomenys neskelbtini). Tada pakartotinai iškvietė policijos pareigūnus, kurie K. K. sulaikė. (b. l. 41-45).
Liudytoja R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodė aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi liudytojos apklausos metu (b. l. 46- 51).
Liudytoja T. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos padėjėja. 2019-12-24 ji dirbo nuo 08.00 val. iki 2019-12-25 08.00 val. kartu su R. G.. K. K. išėjo iš (duomenys neskelbtini) apie 10.00 val. ir apie 16.00 val. K. K. grįžo, matėsi, kad jis yra neblaivus. Ji tuo metu buvo virtuvėje, kepė sausainius. Ji K. pasakė, kad šis nusiautų batus, nes purvas nešasi, bet jis atsisakė nusiauti batus, pasakė, kad jis vis tiek dar eis, liepė atiduoti jam 6 eurus. Ji su R. G. K. pasakė, kad šis neblaivus, kitą dieną, kai bus blaivus, atiduos jam pinigus. Tada K. pradėjo eiti link sandėliuko, kur guli jų rankinės, sakė, kad ne tik 6 eurus paims, bet ir visus jų atlyginimus. R. G. K. neleido eiti. Ji pasakė R. G. ištraukti iš durų raktus. K. supykęs pastūmė ant viryklės padėtą aliejaus butelį, butelis pervirto. K. supykęs keikėsi necenzūriniais žodžiais. Globotinė V. S. buvo žaidimų kambaryje, išgirdusi triukšmą, atėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta. K. pradėjo ant V. šaukti, bet ką jis ant šios sakė, šiuo metu ji neprisimena. Tada K., paėmęs nuo viryklės aliejaus butelį metė į V., pataikydamas šiai į krūtinę. Ji V. nuvedė ir paguldė žaidimų kambaryje ant sofos, uždėjo mergaitei ant krūtinės ledo. R. G. paėmė telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją, K. tada išbėgo iš (duomenys neskelbtini), eidamas pro jos automobilį, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), trenkė ranka ir užlenkė šoninį vaizdo stebėjimo veidrodėlį. Atvažiavusi vyriausioji socialinė darbuotoja V. nuvežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. V. matomų sužalojimų nenustatė, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo apklausą, atliko kitus veiksmus. Praėjus pusvalandžiui po to, kai išvažiavo policijos pareigūnai, į (duomenys neskelbtini) grįžo K., kuris iškart nuėjo į savo kambarį. R. G. paskambino policijos pareigūnams ir pasakė, kad grįžo K.. Policijos pareigūnai greitai atvažiavo, norėjo nustatyti K. neblaivumą, bet jis atsisakė. K. policijos pareigūnus keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai K. išsivežė. K. K. ne pirmą kartą smurtauja prieš (duomenys neskelbtini) globotinius (b. l. 68-70).
Liudytojas Linas Ivanauskas parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. 2019-12-24 dirbo nuo 16.00 val. iki 2019-12-25 04.00 val. su vyr. patrule G. P.. Apie 16 val. 27 min. iš Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyresnis (duomenys neskelbtini)auklėtinis yra agresyvus, metė butelį į nepilnametę auklėtinę ir į darbuotojas. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko (duomenys neskelbtini) R. G., kuri ir kvietė policijos pareigūnus. R. G. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) grįžęs neblaivus nepilnametis K. K., g. (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti su pranešėja, reikalavo iš jos pinigų. R. G. globotiniui atsisakė duoti pinigų, dėl to šis labai supyko, pradėjo stumdyti pranešėją, bandė patekti į patalpą, kur buvo auklėtojų rankinės. R. G. sakė, kad dėl to, jog K. K. ją kelis kartus pastūmė, ji fizinio skausmo nepatyrė. Auklėtoja pasakojo, kad, išgirdusi, jog virtuvėje auklėtojos konfliktuoja su K. K., atėjo pasižiūrėti, kas vyksta globotinė V. S., g. (duomenys neskelbtini) Supykęs, kad negali patekti į patalpą, kur yra auklėtojų rankinės, K. K. pagriebė virtuvėje ant viryklės buvusį 2 litrų talpos plastmasinį aliejaus butelį su jame buvusiu aliejumi ir metė į virtuvėje šalia šaldytuvo stovėjusią V. S., pataikydamas jai į pilvą. Jiems atvykus, mažametė V. S. gulėjo kambaryje ant lovos, auklėtoja šiai ant pilvo buvo uždėjusi ledo tam, kad sumažintų skausmą. Pranešėja jiems sakė, kad, kai K. K. metė į V. S. aliejaus butelį, V. S. pajuto stiprų skausmą, po suduoto smūgio buteliu buvo susirietusi, laikėsi už pilvo. Viena iš auklėtojų V. S. nuvežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų gydytojas. Iki jiems atvykstant K. K. iš (duomenys neskelbtini) pasišalino (b. l. 75-77).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 60/2020 (06), kurioje nurodyta, kad, esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (b. l. 37).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog 2019-12-24 buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) virtuvė, kurioje K. K. metė butelį su aliejumi į nukentėjusiąją V. S. (b. l. 11-18).
VšĮ Varėnos ligoninės Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodyta, jog 2019-12-24 apžiūrėta V. S., kuriai nustatyta diagnozė – krūtinės priekinės dalies ląstos sumušimas (b.l.33).
2019-12-24 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, R. G. pateikė 2 litrų talpos aliejaus butelį (b.l. 52-53).
Daikto - aliejaus butelio, kuriuo K. K. metė į mažametę V. S., apžiūros protokole nurodyta, jog geltonos spalvos, klampus skystis 2 litrų talpos plastikiniame butelyje, kurio yra iki pusės butelio ( b. l. 52-58).
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nukentėjusiąja pripažinta V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi, jos amžius atitinka mažamečio sąvoką pagal nusistovėjusią tiek teisės doktriną, tiek teismų praktiką, nes mažamečiu laikomas asmuo, kuriam veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų.
Kaltinamojo K. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, t.y. jis smurtaudamas, mesdamas plastikinį 2 litrų talpos butelį, kuriame buvo apie 1 litras aliejaus, sukėlė žmogui fizinį skausmą . Kaltinamasis tyčia metė buteliu į nukentėjusiąją, taip reikšdamas savo nepasitenkinimą, kad negavo dienpinigių, t.y. atliko teisei priešingus veiksmus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas mažametei. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas pakaltinamas žmogus, kuris prieš kitą žmogų naudoja fizinę jėgą, smurtauja, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.
Tai, kad nukentėjusiajai V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina kaltinamojo K. K., liudytojų R. G., T. L., Lino Ivanausko parodymai, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape gydytojo įrašyti duomenys , teismo medicinos specialisto išvada. Nusikalstama veika baigta.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam buvo nustatytas 1.70 promilių neblaivumas, būtent dėl apsvaigimo alkoholiu jis tinkamai negalėjo įvertinti susidariusios situacijos, elgėsi priešingai, negu to reikalauja įstatymų nuostatos.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numato, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Kaltinamasis K. K. 2019-08-30 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimą 6 mėnesiams.
2020-01-09 nuosprendžiu K. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad 2019-07-21 panaudodamas fizinė smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Nusikalstamą veiką prieš mažametę nukentėjusiąją V. S. padarė 2019-12-24, t.y. dar nebūdamas pripažintas kaltu dėl ankstesnės minimos nusikalstamos veikos.
Kaltinamasis K. K. 2020 metais nebaustas už administracinius nusižengimus (b.l. 90-93), neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas.
Kaltinamajam K. K. viešųjų darbų bausmė būtų aiškiai per švelni ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio buvo linkęs daryti tyčinius administracinius nusižengimus, ir tiriamą nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo alkoholio. Bauda, kaip bausmė, būtų aiškiai per griežta bausmė, kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, neturi savarankiško pajamų šaltinio, neturi turto, o gaunamos pajamos per mažos, kad jis galėtų sumokėti paskirtą baudą už nesunkų nusikaltimą. Tos piniginės lėšos, kurios jam kaupiamos (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės, būtų neproporcinga bausmė už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatyta sankcija terminuotas laisvės atėmimas būtų aiškiai per griežta bausmė, kadangi jis anksčiau (tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu) nebuvo teistas, ir atsižvelgiant į kaltinamojo amžių yra galimybė jį perauklėti. Vertintina ir ta aplinkybė, kad po 2020-01-09 K. K. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, jis nepadarė administracinių nusižengimų, nepradėti nauji ikiteisminiai tyrimai.
BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tokios aplinkybės nenustatytos.
BK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis K. K. nurodytu pagrindu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo jį dar kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje . Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai nenustatyti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų - bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo - išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, t.y. kad skiriama bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
Kaltinamasis K. K. padarė baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikalstami veiksmai padaryti spontaniškai, jauno amžiaus žmogui netinkamai valdant savo emocijas, demonstruojant nenorą paklusti bendruomeninių (duomenys neskelbtini) tvarkai, ir tokiems veiksmams atlikti įtakos turėjo nepilnamečio kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio. Jokių sunkių liekamųjų padarinių mažametei nukentėjusiajai patirtas skausmo sukėlimas nesukėlė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiąją.
Kaltinamajam K. K., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį , parinktina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas pagal BK 61 straipsnio nuostatas.Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie apribotų jo bendravimą su asmenimis, darančius jam neigiamą įtaką ir įpareigojimus, leidžiančius kontroliuoti jo elgesį. Kaltinamojo K. K. elgesys teigiama linkme koreguotinas taikant įstatymo numatytas priemones.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai nebuvo apribotos. Kaltinamasis K. K. 2019-12-24 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka ( b. l. 118-119), o paleistas 2019-12-25 ( b. l.134-136). Kaltinamajam paskirta ir taikoma kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri taikytina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 – 299 straipsniais, 301- 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį jam skirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, per visą bausmės vykdymo terminą paskirti draudimą ir įpareigojimą:
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį;
būti namuose nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu.
Taikant Baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. nustatyti bausmę - laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, per visą bausmės vykdymo terminą paskyrus draudimą ir įpareigojimą :
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį;
būti namuose nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-01-09 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir K. K. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui, per visą bausmės vykdymo terminą paskyrus draudimus ir įpareigojimą :
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį;
būti namuose nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu.
Uždrausti bendrauti su D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir šį draudimą vykdyti iki 2020 m. lapkričio 30 d. (įskaitytinai).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66, 69 straipsniais, K. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinąjam sulaikyme nuo 2019-12-24 iki 2019-12-25 (dvi dienas), prilyginant keturioms (4) laisvės apribojimo dienoms, taip pat įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-01-09 nuosprendį.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.