Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Nuorašas Administracinio teisės pažeidimo byla: A2.11.-282-876/2013

2013 m. rugpjūčio 14d.

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. P., teismo posėdžio metu išnagrinėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bedarbio, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2012 m. gruodžio 26 d., apie 19:00 val., Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, važiuodamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dugno ertmėse ir kuro bake įrengtose slėptuvėse gabeno virš nustatytos leistinos normos 500 pakelių cigarečių „Saint George 7“, 550 pakelius cigarečių „Bond Street original selection“, 50 pakelių cigarečių „5 Minsk superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Denim red“, kurių vertė su mokėtinais mokesčiais 7751,30 Lt (59,60 BBND).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pamainos metu atsitiktinai ir įvertinus riziką atsirinktą automobilį patikrino ir įrengtose kuro bako slėptuvėse ir per visą dugną rado nedeklaruotų paslėptų cigarečių. Ji pati dalyvavo patikrinime, cigaretės buvo paslėptos kuro bake ir per visą dugną ertmė buvo užpildyta cigaretėmis. Buvo padaryti atskiri įėjimai po sėdynėmis, kad būtų galima į jas įdėti ir išimti.

Teismo posėdžio metu liudytojas Z. M. nurodė, kad P. iš jo nupirko mašiną, jam pinigus atidavė, buvo šventos dienos, todėl nenuėmė nuo įskaitos. P. nuvažiavo į Rusiją ir papuolė su cigaretėm. Automobilio markės nežino, tą automobilį turėjau apie mėnesį. su tuo automobiliu truputį važiavo, paskui sugedo, pašnekėjo su E. ir šis surado pirkėją. Automobilio neremontavo. Automobilį buvo įsiregistravęs, su juo niekur nebuvo išvykęs toliau, važinėjo tik po kaimą. Be jo tuo automobiliu niekas nevažinėjo. Registruotas automobilis jo vardu lapkričio 28 d., o lapkričio 29 automobilis, kad vyko į užsienį negali paaiškinti, nes tiksliai datų neatsimenu. Negali paaiškinti, kaip J. P. lapkričio 29 d. vyko į Rusiją jo automobiliu. P. jo automobilio nepavogė. Vėliau teismo posėdyje Z. M. teigė, kad tą automobilį paprašė užregistruoti jo vardu, o važinėjosi juo E., jis niekada nesinaudojo tuo automobiliu. Automobilį užsirašyti paprašė E., P. matė tik teisme praeitą kartą pirmą kartą. Automobilį pardavė E., jis nepardavinėjo automobilio P..

Papildomos apklausos metu Z. M. nurodė, jog visą tiesą pasakė praeitame posėdyje. Jo santykiai su Šl. yra tokie, kad jie gyvena kaimynystėje. Š. atėjo pas jį ir paprašė, kad tą mašiną užsirašytų ant savęs, jis padavė pasą, o pats nebuvo net nuvažiavęs į Regitrą. P.nepažinojo, jį pamatė tik teisme. E. prašė pameluoti, todėl truputį pamelavo ankstesnio posėdžio metu, kai nagrinėjo kita teisėja. Dabar visa teisybė pasakyta. Jis nieko nežinojo, kas su tuo automobiliu važinėja. Jis nežino to automobilio nei spalvos, nei markės, jo neapžiūrinėjo. Š. jam paaiškino apie tą įvykį, pasakė, kad pardavė automobilį P..

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. nurodė, kad jis neprašydavo J. P. važinėti į Rusiją, tik J. P. prašydavo parodyti kaip ir kur užsipilti kuro, kur vaistinės, todėl jis yra važiavęs su juo į Rusiją. J. P. važiuodavo su savo automobiliu. Kalba apie OPEL ZAFIRA, kurio numerio neatsimena, tai tas pats automobilis, kurį pardavė M.. Kiek jis matė, tai P. vieną kartą važiavo su tuo automobiliu. Jis vieną kartą važiavo kartu su J. P., kad jam parodyti viską. P. norėjo įsigyti automobilį Ople Zafira, jam paliko rankpinigius, sakė, kad palaikys automobilį keletą dienų ir paprašė, kad nori važinėti užsipilti kuro į Rusiją savo reikmėm. Jam tas automobilis buvo nereikalingas, automobilis pradėjo gesti, todėl jis nebuvo suinteresuotas jį parduoti. J. P. gal apie mėnesį naudojosi tuo automobiliu. P.pasiėmė automobilį ir pažadėjo, kad per keletą savaičių jam atiduos pinigus, tada jie automobilį perrašysi. J. P. pasiėmė automobilį rugsėjo ar spalio mėnesį. Automobiliu disponavo apie tris savaites. Paskui atvažiavo pas jį ir atidavė pinigus. Atvažiavo pas jį su kažkokiu pažįstamu ir iš pokalbio supratau, kad nori važiuoti į Rusiją. Tada jis perspėjo, kad nusiimtų nuo įskaitos, nes ji nenorėjo nieko bendro turėti su tuo automobiliu. J. P. pasakė, kad negali ant savęs užsiregistruoti paprašė, kad surastų ant ko užrašyti. Tą automobilį perrašė Z., jis nežino, kokiu tikslu nenorėjo rašytis ant savęs. Kalbėjo kažką, kad antstoliams skolingas J.. Jis M.neaiškino, dėl ko ant jo registravo automobilį, tik M.paprašė, kad ant savęs užsiregistruotų automobilį, paaiškino, kad automobilį perka tvarkingas žmogus, bet negali ant savęs užsirašyti. Jis nežinojo, kad padaryti pakeitimai kontrabandai vežti, kiek jis važinėjo, tai nematė, kad būtų pakeitimai padaryti.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad kažkada jam priklausė automobilis OPEL Zefira, naudojosi apie metus laiko. Automobilį įsigijo turguje, atliko techninę apžiūrą. Pardavė automobilį pagal skelbimą, to žmogaus nepažįsta. Kai įsigijo automobilį, šis buvo apžiūrėtas prieš techninę apžiūrą. Apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių pakeitimų, per tą laiką, kiek naudojosi, tai keitė tik variklį. Jokių slėptuvių jis neįruošinėjo, tam, kad būtų galima gabenti kontrabandą. Jo naudojimo metu ir atliekant automobilio techninę apžiūrą nepastebėjo jokių pakeitimų. Kuro bakas buvo 60 litrų, visada pildavo pilną baką, todėl būtų pastebėjęs, jeigu nepilnas bakas pilasi. Užtikrina, kad jo naudojimo metu nebuvo pakeitimų automobilyje.

Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobiliu OPEL ZEFIRA naudojosi gal 6 mėn. Kam pardavė neatsimena, prieš pardavimą to žmogaus nepažinojo. Pirkėją surado per skelbimą. Labai mažai tą asmenį matė, jie tik pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir daugiau jis jo nematė. Jis pardavė automobilį, nes jam buvo per silpnas automobilio variklis. Automobilį apžiūrėjo prieš pirkdamas. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra. Kai įsigijo automobilį jokių slėptuvių nepastebėjo, neardė ir neieškojo. Apie slėptuves nieko nežino. Kuro nepildavo pilno bako, todėl nepastebėjo, kad būtų kuro bako pakeitimai. Jis pats jokių pakeitimų neatliko tam automobiliui.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 210 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. J. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad per Lietuvos Respublikos sieną automobilyje Opel Zafira esančiose įrengtose slėptuvėse, nepateikęs muitinės kontrolei gabeno 1120 pakelius cigarečių. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir J. P. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigė nežinojęs apie transporto priemonėje buvusias slėptuves ir joje buvusias cigaretes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė įrodymus, jog automobiliu važiuoti per valstybės sieną jo prašė kitas asmuo, nurodė asmenį, kurio prašymu jis vyko. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad reikia parvežti į automobilio baką pripilto kuro. Apie tai, kad automobiliu buvo vežamos cigaretės, jis nieko nežinojo, apie tai jis nebuvo informuotas.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių J. P. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą, kuriuo buvo kėsintasi į viešąją tvarką (ATPK 9 str. 1 d.). Iš J. P. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų (administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 2-3), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo (b.l. 4), tarnybinio pranešimo (b. l. 5)) matyti, jog 2012 m. gruodžio 26 d. J. P. vairuojamame automobilyje buvo rasta 1120 pakelių cigarečių. Cigaretės buvo gabenamos automobilio dugno ertmėse ir kuro bake įrengtose slėptuvėse. Tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino savo kaltės ir nurodė, jog apie automobilyje buvusias cigaretes jis nieko nežinojo. J. P. aiškino, jog į Rusiją jo prašydavo važiuoti E. Š., kuris nurodydavo, jog reikia parvežti kuro. Už šį darbą jam būdavo sumokama. Jam nuvykus į Rusiją, automobilį jis perduodavo E. Š., o po kelių valandų automobilį pasiimdavo, su kuriuo grįždavo į Lietuvą. Teismo posėdžio metu apklausus E. Š. ir Z. M. teismui kilo pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymais. Pirmiausia, liudytojas Z. M. pirmosios apklausos metu (b.l. 16) teigė, jog automobilį pats pardavė Z. P., tik nespėjo jo perregistruoti. Tokius aplinkybes jis nurodė ir kito posėdžio metu (b.l.62-63). Taip pat teigė jos automobiliu niekur toli nevažinėjo, nieks daugiau juo nesinaudojo. Tačiau paprašius paaiškinti aplinkybes, kurios neatitiko jo nurodomų aplinkybių, liudytojas prisipažino, jog sakė netiesą, automobiliu Opel Zafira niekada nesinaudojo, jo nėra matęs. J. P. taip pat nepažįsta, pirmą kartą ji matė teismo posėdžio metu. Su J. P. jokių sandorių nesudarinėjo, automobilio jam nepardavė. Automobilį Opel Zafira paprašė jo vardu užregistruoti E. Š., kuriam jis padavė savo pasą ir automobilis buvo perregistruotas.

E. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad J. P. jo paprašė parduoti automobilį Opel Zafira, o jis nenorėdamas, jog automobilis būtų registruotas jo vardu paprašė automobilį persirašyti kaimyną Z. M.. Šie E. Š. parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes jie neatitinka elementarių protingumo kriterijų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog tiek Z. M., tiek E. Š. bandė nuslėpti aplinkybes susijusias su automobilio naudojimu. Z. M. davė neteisingus parodymus suklaidindamas teismą, jog jis pats pardavė automobilį J. P., su šiuo asmeniu sudarė sandorį. Vėliau Z. M. patvirtino, jog šios aplinkybės neteisingos, teismui davė melagingus parodymus, nes tokias aplinkybes prašė nurodyti E. Š.. Pats E. Š. teigė, kad su J. P. susitarė dėl automobilio pardavimo, tačiau nenorėjo, kad automobilis būtų registruotas jo vardu. Tačiau ta aplinkybės, jog siekdamas išvengti automobilio registracijos savo vardu, jis paprašė jį užsiregistruoti praktiškai nepažįstamo asmens, kaimyno, neatitinka protingumo kriterijų, tai yra neva norėdamas nusiimti atsakomybės nuo savęs dėl automobilio, perrašo ją kaimynui, kuris net nepažįsta J. P., E. Š. žodžiais, tikrojo automobilio savininko. Tokia sudėtinga automobilio savininko nustatymo procedūra kelia pagrįstų abejonių E. Š. parodymais, tuo labiau būtina įvertinti tai, kad E. Š. prašė Z. M. nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismas mano, kad jeigu E. Š. nurodomos aplinkybės yra teisingos, jis neturėtų jokio pagrindo bandyti nuslėpti tarp jo ir J. P. sudaryto susitarimo, tuo tarpu jo slėpimas, prašymas teismui pateikti melagingus parodymus, akivaizdžiai leidžia suabejoti duotų parodymų patikimumu.

Tuo tarpu J. P. nurodytos aplinkybės iš dalies patvirtina byloje surinkat medžiaga. J. P. nurodė, jog į Rusiją jis važiuodavo vienu automobiliu, o E. Š. kitu, po to E. Š. paimdavo automobilį, po kurio laiko grąžindavo. Tai patvirtina iš Kauno teritorinės muitinės gauti duomenys, iš kurių matyti, kad J. P. ir E. Š. vykimo per valstybės sieną dienos sutapdavo (b.l. 49, 74). Iš techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ gauti duomenys parodo, jog techninė apžiūra automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta 2011 m. liepos 5 d. Suprantama, jog tuo laikotarpiu automobilyje pakeitimų nebuvo atlikta. Teismo posėdžio metu apklausti ankstesni automobilio savininkai R. S. ir T. Š. nurodė, jog jiems naudojantis automobiliu pakeitimų automobilyje nebuvo padaryta. Vadinasi galima daryti prielaidą, jog pakeitimai automobilyje buvo padaryti E. Š. disponavimo ja metu. Nors E. Š. teigia, jog automobilio naudojosi J. P., tačiau teismas laiko, jog šie parodymai neobjektyvūs ir jais nesiremtina.

Nurodytos ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės negali neginčytinai patvirtinti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo, jog jo vairuojamame automobilyje buvo vežama kontrabanda. J. P. nurodė, jog jo važiavimus organizavo E. Š., ir kadangi byloje nėra surinkta duomenų, kurie paneigtų tokius J. P. parodymus, teismas laiko, jog J. P. vykdamas per valstybės sieną nežinojo, kad jo automobilyje yra neleistinas vežti kiekis cigarečių, todėl jis neturėjo tyčios šių cigarečių vežti per valstybės siena, kas leidžia daryti išvadą, jog veiksmuose nėra ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie išskaidytų abejones dėl J. P. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Pagal ATPK 286 straipsnio 4 dalį, nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus. Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad Kauno teritorinės muitinės saugomi akcizų objektai – cigaretės– nebuvo apmokestinti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl minėti tabako gaminiai konfiskuojami (ATPK 269 str. 1 d.) Kadangi automobilyje buvo padaryti pakeitimai, įrengtos slėptuvės, todėl automobilis konfiskuotinas valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 210 str. 1 d. bylos teiseną dėl J. P. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Neteisėtai gabentas prekes cigarečių „Saint George 7“, 10000 vnt., „Bond street Original Selection“ 11000 vnt. pakeliuose su Rusijos Federacijos banderolėmis, „5 Minsk Superslims“ 1000 vnt. „Denim Red“ 400 vnt. pakeliuose nepažymėtuose akcizo ženklais konfiskuoti ir, nutarimui įsiteisėjus, sunaikinti.

Automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninį pasą nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.