Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą 2025 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį - galutine 40 parų arešto bausme; bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2025 m. kovo 30 d., apie 22.26 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Draeger Alcotest“ 7510 Nr. ARJK0139), pirmuoju testavimu, 2025 m. kovo 30 d., 22.58 val., nustatė 2,18 promilių girtumą, o antrojo testavimo metu, 2025 m. kovo 30 d., 23.16 val., nustatė 1,94 promilių girtumą (neįvertinus paklaidos).

E. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad viskas įvyko 2025 m. kovo 30 d., jis su draugu A. B. leido laiką nuo 13-14 val., buvo mieste, vartojo alkoholį. Kartu su jais buvo S. B., ji buvo su A.. S. B. yra jo sesers draugė. Vėliau kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Savo kišenėje jis rado J. mašinos raktus, nes prieš dvi dienas taisė jos mašiną, nes ji buvo patekusi į eismo įvykį. Tuo metu J. buvo jo draugė, jie jau bendravo. Įvykio dieną automobilis jau buvo suremontuotas, bet nenudažytas ir galinis bamperis nesutvarkytas. Kai atvažiavo į Vilnių, ėjo pas J., bet ji jam neatidarė durų, nes jai nepatiko, kad buvo girtas. Tada paėmė raktus nuo jos mašinos ir nusprendė važiuoti jos mašina – kodėl taip padarė, nežino. Tiesiog norėjo grįžti namo, nes neturėjo kur nakvoti Vilniuje. A. jo nenuvežė namo, kadangi jie pakeliui susipyko, nerado bendros kalbos. Su A. susipažino per pažįstamus 2023 m. Nelabai dažnai bendravo. Bet tą dieną susitiko, nes buvo jo tėvo gimtadienis ir jie nusprendėme važiuoti į Ozą nupirkti jam dovaną. Alkoholį vartojo nuo pietų. S. ir A. buvo išvažiavę, o jis važiavo namo ir jį užmetė – įvažiavo į griovį. Sėdėdamas už vairo bandė išvažiuoti, bet nepavyko. Paskambino A., papasakojo apie įvykį. Jis žadėjo perskambinti, nežinojo, ar atvažiuos iki jo. Tada paskambino J., papasakojo, kokia situacija. Ji pradėjo rėkti per ragelį, o tada paklausė, kurioje jis vietoje. Nelabai prisimena, kaip ir kas vyko. Vėliau atsimena tik, kaip atvažiavo pareigūnai ir A.. Kai atvažiavo pareigūnai, jie jį uždarė. Tada atvažiavo J.. Pareigūnai nustatė jam girtumą, surašė protokolą ir po visko paleido. Mašina liko griovyje. Versiją, kad vairavo J., sugalvojo per pirmą apklausą. Su J. apie tai kalbėjo, paprašė, kad pasakytų, kad ji vairavo. Teisės vairuoti neturi, yra praradęs. Bet važinėjo vis tiek. Jam teises atėmė 2013 m. – už greičio viršijimą ir vairavimą neblaiviam. Nurodė, jog ne pirmą kartą vairavo neblaivus. Nežino, kodėl taip pasielgė vėl, aplinkybės lėmė, susipyko su kažkuo. Labai blogai šiandien vertina savo elgesį. Dabar absoliučiai nevartoja alkoholio, apie metus laiko, kadangi išgėręs nekontroliuoja savęs. Nebent per šventes mažais kiekiais. Į gydytojus nesikreipė, kadangi problemos nėra. Šiai dienai stengiasi vartoti kuo mažiau alkoholio. Reikia atrinkti kompaniją, kad nedarytų jam blogos įtakos. Anksčiau dirbo, vykdė individualią veiklą, dirbo statybose. Dabar nevykdo individualios veiklos, kadangi buvo žiema. Dabar vėl dirbs, nes pavasaris arba darbo birža kažką pasiūlys. Pats irgi ieško darbo, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), dirbo ten. Lietuvoje nedirbo, nes turi įsiskolinimų antstoliams apie 13 000 Eur. Dabar gyvena iš tų pajamų, kurios likusios iš objekto. Turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena su motina, tačiau jis teikia išlaikymą. Bendrauja su vaiku per Messenger 1–2 kartus per savaitę, būna įvairiai. Vaikui (duomenys neskelbtini) metų. Gailisi dėl padarytos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2025 m. kovo 30 d., 22.28 val., pranešėjas informavo, jog prieš 15 min. į griovį įvažiavo BMW pilkos spalvos, kurį vis bando ištraukti. Vairuotojai gali būti neblaivūs (1 t., b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju E. J. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta visiškai. 2025 m. kovo 30 d., neatsimena tikslaus laiko, jis kartu su drauge J. K., su jai priklausančiu automobiliu „BMW3 ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. per (duomenys neskelbtini), kad nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį vairavo jo draugė J.. Jie važiavo tik dviese, daugiau asmenų su jais nebuvo. Jis buvo pavartojęs alkoholio, išgėręs pusę butelio degtinės, 0,5 l talpos, o draugė J. K. alkoholio nevartojo visiškai. Jis automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, jo draugė važiuodama (duomenys neskelbtini), važiavo iš šalutinio kelio, pagrindiniu keliu važiavo kitas automobilis, ji galvojo, kad spės pravažiuoti ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, sukant į kairę, ji paspaudė gazą, ratai ant žvyrkelio užvažiavo ir sumėtė automobilį ir ji įvažiavo į griovį. Pagrindiniu keliu važiavęs automobilis „NISSAN“ sustojo, važiavo moteris, paklausė, ar viskas gerai, ji jiems pasakė, kad neturi troso ir negali padėti ištraukti automobilio iš griovio. Jie stabdė kitus automobilius. Po ko, jis skambino A. B., kad jis jam padėtų ištraukti automobilį, A. B. pasakė, kad pas jį atvažiuos po maždaug 20 min, bet jis neturi troso. Prieš įvažiuojant į griovį jis savo draugui A. B. neskambino ir nekvietė jo prie jų privažiuoti. Jo draugas A. B. su drauge S. B. atvažiavo, jie stovėjo prie automobilio, J. privažiavusio „BOLT“ taksi paprašė, kad nuvežtų ją prie kito automobilio, nes ten ji turėjo trosą, (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo su A. ir S. ir po maždaug 10-20 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavę pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį „BMW“, jie trise atsakė, kad jie nevairavo, J. dar nebuvo grįžusi. Pareigūnas jam pasakė, kad jis vairavo, nes pareigūnas pasakė, kad yra žmogaus parodymai, kad jis vairavo transporto priemonę, S. pareigūnams pasakė, kad jis paskambino jiems, kad jie atvažiuotų padėti ištraukti automobilį, dėl to, jį uždarė į policijos tarnybinį automobilį. Po ko, atvažiavo jo draugė J.. Jis negirdėjo, ką ji kalbėjo su pareigūnais, nes jis visą laiką buvo policijos tarnybiniame automobilyje. Kai jį policijos pareigūnai paleido iš tarnybinio automobilio, A. su drauge S. jau nebuvo, J. jam pasakė, kad jos net neapklausė, o apklausė tik S. B.. Jo vairuotojo pažymėjimą 2013 m. paėmė dėl administracinio nusižengimo, šiuo metu jam reikia jį persilaikyti. Jis anksčiau yra teistas, jis vykdo individualią veiklą, atlieka (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį yra (duomenys neskelbtini) eurų. Jis turi nepilnametę dukrą, kurią išlaiko. Daugiau nieko parodyti neturi (2 t., b. l. 106-108).

???Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 22.00 val., po Vilniaus apylinkes važinėjosi su savo draugu A. B. (daugiau duomenų neturi), automobiliu „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) 22.00 val., jos draugui A. B. paskambino pažįstamas E. J. telefonu ir pasakė, kad šiuo metu su „BMW“ automobiliu važinėja (duomenys neskelbtini) gatvėje ir paprašė kad jie privažiuotų. Apie 22.20 val. jie susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė, kad E. J. važiuoja pilkos spalvos automobiliu „BMW“ priešais juos. Priešais namą, adresu V(duomenys neskelbtini), pamatė, kaip E. J., nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo į kairėje pusėje esantį griovį. Jie iš karto sustojo ir priėjo prie automobilio, įsitikinti, ar E. J. sveikas. Iš automobilio išlipo už vairo vairavęs E. J. ir padavė jai automobilio „BMW“ raktus. Ji pajuto nuo E. J. sklindantį alkoholio kvapą. Sustojo kiti automobiliai ištraukti automobilį iš griovio, tačiau ištraukti nepavyko, neužilgo privažiavo policijos ekipažas. E. J. mažai pažįsta, kelis kartus yra su juo bendravusi. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (1 t., b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. B. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., vakare, ji būdama su A. B., A. ir E. susitarus, susitiko (duomenys neskelbtini) kaime. Susitikę trise jie kalbėjo, lauke. Bendraujant su E. jautėsi alkoholio kvapas sklindantis nuo jo. Prie jų, tai yra jiems matant, jis vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Su juo toje vietoje jie buvo susitikę ir bendravo apie valandą. Po to, jie nusprendė su juo išsiskirti, dėl ko su A. įsėdo į jo vairuojamą automobilį, o E. įsėdo į savo vairuojamą pilkos spalvos automobilį „BMW“. E. išvažiavo pirmas ir jie jam važiavo iš paskos. Jiems važiuojant iš paskos, E., tikriausiai, norėjo pasirodyti ir atliko kažkokį manevrą, kuris yra panašus į saulutę su automobiliu, po ko, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Nuvažiavęs nuo kelio, E. iš automobilio vairuotojo vietos išlipo ir atėjo prie jų, kadangi jie sustojo netoliese. Patikslina, kad E. susitikimo metu ir automobilyje buvo vienas, tai yra su juo nebuvo jokių kitų asmenų. Yra tuo įsitikinusi. Daugiau nieko pridurti neturi (1 t., b. l. 65-67 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 22.20 val., jam miegant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, kaip rėkauja žmonės, kaip gazuoja automobilį. Jis pažiūrėjo pro langą, pamatė automobilį „BMW“, griovyje, matė kad minėtą automobilį daug kartų bandė traukti iš griovio, kitas automobilis „VOLVO“, jis skersai kelio buvo atsistojęs, jie ne vieną kartą bandė dėti trosą, nes jis jiems nutrūkinėjo. Kadangi matė, kad situacija pavojinga, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kad atvažiuotų policija. Po ko, eigoje buvo atvažiavę daugiau automobilių, ar pažiūrėti, ar padėti. Kai atvažiavo pareigūnai, matė, kad rinkosi dar daugiau žmonių, visi buvo susirūpinę. Jam paskambino pareigūnai, klausė jo, ar matė vairavimo faktą. Tai jis pareigūnui paaiškino, kad pačio vairavimo fakto nematė, nematė, kaip automobilis „BMW“ įvažiavo į griovį, tik matė vienintelį vaikiną, kuris ne vieną kartą buvo atsisėdęs prie automobilio vairo, jis daug gazavo, ne vieną kartą bandė trosą prisegti prie automobilio, atrodė apsvaigęs. Atvažiavo pareigūnai, kaip suprato, vaikiną sulaikė. Jis nuėjo miegoti, po ko, vėl atsikėlė nuo triukšmo, konfliktavo mergina ir vaikinas, kurie buvo pasilikę po įvykio, jie pykosi galimai dėl to automobilio vairuotojo, jų konfliktas atrodė buitinis, negirdėjo tiksliai, ką jie konflikto metu vienas kitam sakė. Be to nori pasakyti, kad nenori, kad jo asmens duomenys būtų atskleisti kitiems proceso dalyviams. Daugiau nieko parodyti neturi (1 t., b. l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Z. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 22.30 val., savo automobiliu „Audi“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Tikslios vietos šiuo metu įvardinti negali, tačiau važiuodamas parduotuvės „Maxima“ link, šalia kelio, dešinėje kelio pusėje, griovyje pamatė esantį pilkos spalvos automobilį „BMW“. Prie automobilio stovėjo trys jam nepažįstami žmonės, tai yra du vyrai, kuriems buvo apie (duomenys neskelbtini) metų ir viena už juos jaunesnė mergina. Pamatęs automobilį nuvažiavusį nuo kelio, jis nusprendė sustoti ir jiems padėti jį ištraukti. Sustojęs ir išlipęs iš savo automobilio jis priėjo prie minėtų asmenų pasiklausti, kas nutiko ir ar jiems reikia pagalbos. Jie pasakė, kad jie turi kablį, kurį vienas iš vyrų po to, nuėjo įsukti į jo automobilį. Pamatė, kad jam nesiseka įsukti kablio į jo automobilį, tai yra jis, tiesiog, negalėjo pataikyti į ten esančią skylę, todėl pradėjo su juo kalbėti. Pradėjus kalbėti su juo, pajuto nuo jo sklindantį, daug išgėrusio žmogaus, nemalonų kvapą. Jis vyro paklausė apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, apie įvykio aplinkybes į ką atsakydamas vyras jam sklandžiai papasakojo, kad jis važiavo būtent šiuo automobiliu išgėręs, kaip suprato, alkoholinių gėrimų ir norėdamas, kaip jis sakė „paišdykauti“, automobiliu „piešė saulutes“ ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Jis suprato, kad situacija yra ne eilinė, todėl nusprendė, tiesiog, pasilikti ir sulaukti policijos pareigūnų. Pastebėtina, kad įvykio vietoje tikrai matė ant žemės esančias žymes, kurios yra paliekamos automobilio padangomis, kuomet ir yra atliekamas toks manevras, kurį nurodė daręs asmuo, tai yra „piešiant saulutes“, kuomet automobilis spaudžiant greičio pedalą ir susukant vairą į vieną kažkurią pusę sukasi aplink savo ašį. Matė, kad vienos ant esfalto esančios padangų žymės būtent ir veda į griovį nuvažiavusio automobilio link. Bendraujant su šiais asmenimis jam buvo akivaizdu ir aišku, kad būtent ir vairavo vyras, kurį jis nurodė policijos pareigūnams. Kadangi jau praėjo nemažai laiko, todėl šio asmens atpažinti negalėtų. Pačio vairavimo fakto nematė. Pridės nuotrauką, kurią darė įvykio vietoje. Nei vieno iš minėtų asmenų jis nepažįsta, jų nėra matęs. Pasikartos, kad tas vairuotojas jam tiesiog tiesiai šviesiai, nieko neslėpdamas ir papasakojo, kad jis vairavo, buvo neatsargus, dėl ko nuvažiavo nuo kelio. Nuotraukoje esantis baltos spalvos automobilis yra jo. Daugiau nieko paaiškinti ar papasakoti neturi (1 t., b. l. 76-79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. I. parodė, kad <...> Tikslaus laiko neprisimena, tačiau gali būti, kad tai ir vyko 2025 m. kovo 30 d. Tą dieną, vakare, gavo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini), kur yra į griovį nuvažiavęs automobilis „BMW“. Atvykus į įvykio vietą, ten pastebėjo griovyje esantį pilkos spalvos automobilį „BMW“, prie kurio buvo trys vyrukai ir viena jų amžiaus mergina. Prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio šalikelėje stovėjo kitas automobilis. Atvykę į įvykio vietą jie priėjo prie įvykio vietoje esančių asmenų, pasiteirauti, kas čia nutiko. Įtariamasis asmuo aiškino, kad automobilio savininkė nuvažiavo nuo kelio ir dabar yra pasišalinusi iš įvykio vietos, tačiau priežasties iš pradžių nenurodė. Kaip pasišalino tiksliai neįvardijo, nurodė, kad neva išvyko ieškoti pagalbos. Po to, įvykio vietoje bendraujant su galimais įvykio liudytojais ir paskambinus vienam iš pranešėjų (kuriam skambino nepamena) jiems buvo aišku, kad automobilį „BMW“ vairavo įtariamasis, todėl jie jį pasodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Su juo bendraujant, jis labai vengė su jais bendrauti, blaškėsi po kelią, mintis dėliojo padrikai, buvo stipriai susinervinęs. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie įvykio aplinkybes gali papasakoti, kad dirbant įvykio vietoje, jis suprato, kad vienas paskui kitą važiavo du automobiliai, iš kurių vienas ir buvo minėtas „BMW“ automobilis, ir kažkuriuo metu, norėdamas kažką pasirodyti, „BMW“ automobilio vairuotojas atliko kažkokį chuliganišką manevrą, kurio metu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Bendraujant su įtariamuoju, jis vis neigė vairavęs automobilį, tačiau po to, pasakė, kad automobilis į griovį nuvažiavo jį vairuojant automobilio savininkei, o kai ji išėjo, jis, norėdamas ištraukti automobilį iš griovio, sėdo prie to automobilio vairo ir bandė jį išvairuoti iš griovio. Paminės, kad visos šios situacijos, kurią apibudino, asmeniškai nematė, o tai liudija iš įtariamojo žodžių. Dirbant įvykio vietoje prie jų nuo parduotuvės „Maxima“ pusės, atėjo „BMW“ automobilio savininkė ir pasakė, kad tai ji vairavo automobilį ir buvo išėjusi ieškoti pagalbos. Kaip ji atvyko į įvykio vietą, tai yra ar atėjo pėstute ar atvyko automobiliu, jis nematė, kadangi ją ateinančią pastebėjo, kai prie jo priartėjo per penkis metrus. Neprisimena, ar ant važiuojamosios keli dalies matė automobilio padangų žymes, kadangi buvo tamsu, tikriausiai neatkreipė dėmesio. Daugiau nieko pridurti neturi (1 t., b. l. 82-85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad <...> Šiuo metu tikslios įvykio datos neprisimena, tačiau prisimena, kad buvo jau sutemę, iš operatyvaus skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi ten buvo nuo kelio nuvažiavęs automobilis „BMW“. Atvykę į įvykio vietą, jie sustojo (ji sėdėjo keleivio vietoje) iš paskos nuo kelio nuvažiavusio automobilio „BMW“. Išlipę iš tarnybinio automobilio, jie priėjo prie jau minėto, nuo kelio nuvažiavusio automobilio „BMW“. Automobilio valstybinių numerių neprisimena. Automobilis buvo pilkos spalvos. Prie automobilio tuo metu matė stovinčius tris vyrukus ir vieną merginą, kuri buvo su vienu iš ten buvusių vaikinų. Vienas vaikinas buvo atvykęs automobiliu, kaip suprato, jis, tiesiog, važiuodamas pro šalį sustojo padėti. Vienas iš vaikinų, kurį jie po to ir sulaikė, bendraujant su juo iškart nuo jo buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, jis su jais elgėsi labai nepagarbiai. Jų sulaikytą vaikiną įvardins vyru Nr. 1. Jo, kaip po to suprato, draugą įvardins vyru Nr. 2, padėti sustojusį vaikiną įvardins vyru Nr. 3, o ten buvusią mergina Nr. 1. Bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis jiems buvo aišku, kad jie akivaizdžiai yra pažįstami tarpusavyje, tačiau šį faktą vis neigė vyras Nr. 2, tačiau po to, toliau su jais bendraujant išgirdo, kad vyras Nr. 1 į vyrą Nr. 2 kreipėsi vardu, į ką jis sureagavo. Tai jam tik patvirtino, kad jie vienas kitą pažįsta. Tuo metu, jos kolega labiau kalbėjo su ten esančiais vyrais, o ji ėmėsi iniciatyvos ir bendravo su mergina Nr. 1. Mergina jai papasakojo, kad ji čia atvažiavo su vyru Nr. 2, tai yra vyro Nr. 2 automobiliu, kurį tuo metu jie buvo pastatę įvažiavime į netoliese esančio daugiabučio kiemą. Kaip suprato jie yra draugai. Ar jie galėjo būti pora, ji neatsimena. Mergina jai papasakojo, kad būdama kartu su vyru Nr. 2 ir važiuojant automobiliu (kokią tikslią važiavimo kryptį ji nurodė ji neatsimena), jie važiavo iš paskos nuo kelio nuvažiavusio automobilio „BMW“, kurį, merginos Nr. 1 teigimu, vairavo vyras Nr. 1. Vyras Nr. 1 automobilyje buvo vienas ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pradėjo chuliganiškai vairuoti ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio. Jiems bendraujant su mergina automobilyje, prie jų vis prieidavo vyras Nr. 2 ir merginą, jai akivaizdžiai girdint, ragino nieko nepasakoti ir tylėti. Tuo metu, kai ji su mergina kalbėjo tarnybiniame automobilyje, automobilio laikino sulaikymo patalpoje jau buvo laikinai sulaikytas vyras Nr. 1, kuris taip pat rėkdamas iš automobilio galo ragino merginą Nr. 1 nieko nepasakoti. Vadovaudamiesi merginos parodymais jie ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tikslių aplinkybių neprisimena, bet yra užtikrinta, kad mergina Nr. 1 jiems patvirtino, jog vyras Nr. 1, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Nesant šių jos parodymų, ikiteisminio tyrimo nebūtų pradėję. Apžiūrint automobilį, jame jokios vaiko kėdutės nematė. Toliau bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, į įvykio vietą atvyko mergina Nr. 2, kuri, kaip nustatė, ir buvo nuo kelio nuvažiavusio automobilio savininkė, tačiau apie ką su ja kalbėjo jau neprisimena. Ar kažkas šį automobilį bandė ištraukti, ji nežino, tačiau prisimena, kad jiems vykstant į įvykio vietą budėtojas paprašė paskubėti, kadangi kažkas automobilį bando ištraukti, tačiau šio fakto, jei gerai prisimena, nematė. Jiems atvykus ir bendraujant su minėtais asmenimis, iš įvykio vietos išvažiavo, tai yra pasišalino priekyje automobilio buvęs kitas automobilis, kurio, kaip suprato, išvažiavo vyras Nr. 3. Kokios markės ir kokio tipo automobilis tai buvo ji neprisimena. Ar automobilyje buvo jo rakteliai, ji nežino. Daugiau nieko pridurti neturi (1 t., b. l. 148-151).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad apie 2025 m. kovo 30 d., su tuometine pažįstama mergina vardu K., jos pavardės nežino, kontaktinio tel. Nr. neturi, kadangi su ja bendravo per programėlę „Snap chat“, susitiko prie degalinės „Viada“, esančios prie PC „Panorama“, Vilniuje. Su ja susitiko vakare, apie 19 val., tikslaus laiko neprisimena. Su ja buvo gal iki 22 val. vakaro. Į susitikimo vietą jis atvažiavo su tėvui priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Minėtoje vietoje pasiėmė K., tai yra ji įsėdo į jo automobilį ir jie su ja dviese važinėjo po Vilniaus miestą, tai yra su ja nuvažiavo prie „CircleK“ degalinės, esančios netoli Seimo, po to į automobilių plovyklą „H2Auto“, esančią prie Lazdynų mikrorajono, po to, grįžo į vietą, kur jis ją paėmė, dar šiek tiek pabendravo ir išsiskirstė. Kaip ir minėjo su ja išsiskyrė apie 22 val. Kai ją paleido, jis buvo vienas. Paleidęs ją, jis pradėjo važiuoti link namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant namo, būnant prie Savanorių žiedo, jam per „Messenger“ programėlę paskambino E. J. (jo Facebook paskyra vadinasi „(duomenys neskelbtini)“) ir pasakė, kad važiuodamas automobiliu su savo drauge J., nuvažiavo nuo kelio. Sakė, kad automobilį vairavo J.. J. yra matęs gal vieną-du kartus gyvenime, jos asmeniškai nepažįsta. Apie įvykio aplinkybes nedetalizavo. Jis jam pasakė įvykio vietos adresą, kurio šiuo metu įvardinti negali, ir paprašė, kad jis atvyktų ir padėtų ištraukti jo automobilį. Jis sutiko ir pradėjo važiuoti jo link. Užtrukti važiuojant galėjo iki 10-15 minučių. Kai atvažiavo į vietą, jis pamatė griovyje stovintį automobilį „BMW“ ir šalia automobilio stovinčius tris asmenis, tai yra ten buvo E., J. ir kažkokia jam nepažįstama mergina. Įvykio vietoje pašalinių žmonių nebuvo. Atvykęs į vietą jis trumpai pasiteiravo, kas nutiko, nesigilindamas į detales, kartu visi pasijuokė, kad mergina vairuodama automobilį nuvažiavo nuo kelio ir, tuomet, nuėjo iki savo automobilio (automobilį buvo palikęs kitoje gatvės pusėje), atsidarė jo bagažinę ir suprato, kad neturi vilkimo troso. Tuomet, jie pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius, po ko kažkieno iš jų stabdomas sustojo taksi vairuotojas, kurio J. paprašė ją pavežti namo, kad ji galėtų paimti kitą savo automobilį, kurio pagalba galėtų ištraukti nuo kelio nuvažiavusį automobilį. J. išvažiavusi buvo apie 15-20 min., kadangi gyvena netoliese. Daugiau pašalinių žmonių prie jų nepriėjo. Išvažiavus J., prie jų sustojo kažkoks jam nepažįstamas vyras, kuris pasiteiravo, ar viskas gerai. Jis negalėjo matyti J.. Su kokiu automobiliu vyras buvo, jis neįsidėmėjo. Jis pasiteiravo, ar viska gerai ir išvažiavo. Daugiau niekas iš pašalinių žmonių sustojęs ar priėjęs nebuvo. Išvažiavus šiam vyrui, po J. išvykimo, praėjus apie 5 minutėms, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Apie įvykį po to su E. nieko nekalbėjo, nediskutavo, todėl detalių nežino. Gali patvirtinti, kad į įvykio vietą, kuomet apie jį sužinojo, važiavo nuo Savanorių pr., Vilniuje. Tą dieną, su E. susitikęs nebuvo, nebendravo. Tuo metu, jie su juo susitikdavo arba, tiesiog, susirašydavo apie 3 kartus per mėnesį. Su K. nustojo bendrauti praėjus gal mėnesiui po įvykusio įvykio, po ko, ją išmetė iš socialinio tinklo, kuriame bendravo. Kaip vadinosi jos paskyra neprisimena. Jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metus. Tuo metu, ji dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“. Jos vardas tikrai K. ir jis tikrai į įvykio vietą atvyko vienas. Jokios S. ar S. nepažįsta, tokių merginų savo automobiliu nėra vežiojęs. Atvykus pareigūnams jis E. davė savo telefoną, kadangi E. norėjo paskambinti J., pranešti, kad atvyko policija, paraginti greičiau atvykti. Skambino į J. telefono numerį. Ar jos telefono neturėjo, jis tikriausiai jį žinojo mintinai. Kodėl neskambino iš savo telefono, jis nežino. E. tėvo nepažįsta, telefono numerio neturi. Iš jo telefono E. tėvui tikrai neskambino. E. telefono numerio neturėjo. Su juo šiuo metu nebendrauja visiškai. Daugiu nieko papasakoti ar pakeisti neturi. Duoti parodymai yra teisingi (1 t., b. l. 88-91).

Ikiteisminio tyrimo metu J. K., apklausta kaip liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, parodė, kad ji sutinka būti apklausiama kaip liudytoja, kuri gali duoti parodymus apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. Automobilis „BMW3ER REIHE“, valst. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė jai, tačiau ji minėtą automobilį maždaug prieš pusantro mėnesio pardavė. 2025 m. kovo 30 d., apie 21.00 val., jai paskambino jos pažįstamas E. J., jis paprašė, kad ji jį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), nes jis buvo netoli jos namų, (duomenys neskelbtini). Ji neturi telefono numerio, iš kurio jai skambino E. J., jokio jo kontakto neturi, nes šiuo metu su juo nebendrauja. Ji išėjo iš namų, minėtu adresu, jis jau stovėjo tuomet, prie jai dar priklausančio automobilio „BMW 3ER REIHE“. E. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, savo automobilį vairavo ji. Ji buvo visiškai blaivi, nes ji alkoholio iš viso negeria. Jie važiavo tik dviese, su jais kitų asmenų nebuvo. E. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, kai ji vairavo, jis vartojo alkoholį, degtinę 0,5 l ar 0,7 l talpos. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, vyko kelio darbai, ji važiavo iš šalutinio kelio, pagrindiniu keliu važiavo kitas automobilis. Ji manė, kad spės išsukti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, ji nelaukė kol pravažiuos automobilis pagrindiniu keliu ir greitai išsuko iš šalutinio kelio, jos automobilį „BMW“ žvyrkelyje sumėtė ir įvažiavo į griovį. Automobilis „NISSAN“, kurį ji turėjo praleisti sustojo. Moteris, išlipusi iš automobilio „NISSAN“, paklausė, ar viskas su jais gerai. Jie jos paklausė, ar gali jiems padėti ištraukti automobilį. Moteris jiems pasakė, kad neturi troso ir negali jiems padėti. Ji su E. kartu stabdė kitus automobilius, buvo susistabdę kelis automobilius, tačiau jiems negalėjo padėti. Kadangi ji turėjo kitą automobilį „AUDI A6“, ji susistabdė keliu važiuojantį „BOLT“ taksi automobilį, su „BOLT“ taksi automobiliu išvažiavo kito automobilio paimti, o E. liko prie automobilio „BMW“. Kol ji buvo nuvažiavusi kito automobilio paimti, prie E. privažiavo policijos pareigūnai. Kai privažiavo policijos pareigūnai, jos jau nebuvo įvykio vietoje. Ji nuo namų, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė savo automobilį „AUDI A6“ ir nuvažiavo atgal į įvykio vietą. Kai privažiavo prie įvykio vietos, buvo policijos pareigūnai. Jai išlipus iš automobilio „AUDI A6“, E. jau buvo policijos pareigūnų automobilyje. Priėjus prie pareigūnės, ji pradėjo aiškinti policijos pareigūnei, kad ji su automobiliu „BMW 3ER REIHE“ įvažiavo į griovį, bet jos net nesiklausė. Po ko, ji pareigūnams pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus, pareigūnai jai automobilį grąžino ir pasakė, kad per dvi valandas jos automobilis būtų ištrauktas iš griovio. E. išleido iš tarnybinio automobilio. Buvo atvažiavę E. draugai, tačiau ji jų nepažįsta, matė, kad vieną merginą pareigūnai apklausinėjo. Ji E. draugų kontaktų neturi. Ji E. kontaktinio telefono numerio neturi, ji su juo bendraudavo per „Messenger“ programėlę, turi tik E. mamos telefono numerį. Nuo šių metų balandžio mėnesio pabaigos ji su E. J. visiškai nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, ji su juo negyvena. Dėl šio įvykio ji viską parodė, daugiau nieko parodyti neturi (1 t., b. l. 92-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2025 m. kovo 30 d., tos dienos vakarą, nuo 15 val. iki kol jai paskambino E., ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jai būnant namuose, tikriausiai apie 21.00 val., jai į „Messenger“ programėlę parašė, arba paskambino pažįstamas E. (kaip jis soc. tinkle Facebook yra pasivadinęs šiuo metu nežino, kadangi nebendrauja, neturi drauguose). Jis yra pažįstamas iš jos draugų kompanijos. Iki tos dienos ji buvo mačiusi E. tik gal du kartus, artimiau bendrauja su jo seserimi A.. Asmeniškai su juo nebendraudavo, nesusitikinėdavo. Tą dieną, jis su ja susisiekė, kaip ir minėjo praeitoje apklausoje, paprašė, kad jį parvežtų namo, į (duomenys neskelbtini). Ji sutiko, kadangi jis pasakė, jog sumokės jai už kelionę 30 eurų. Pamanė, kad tai yra geras pasiūlymas ir ji užsidirbs pinigų. Tuo metu, ji turėjo du automobilius – „BMW“ ir „Audi“. Tą kartą, nusprendė vykti su „BMW“, kadangi jis yra ekonomiškesnis. „Audi“ automobilį vairuodavo retai, dažniau jį naudodavo tik dėl pramogos. Jai išėjus į lauką, E. jos jau laukė prie automobilių, kurie tuo metu stovėjo vienas šalia kito (kad automobiliai stovėjo šalia vienas kito yra atsitiktinumas, kadangi paprastai jie stovi atskirai vienas nuo kito, priklausomai nuo vietų aikštelėje). Jie įsėdo į automobilį, tai yra ji atsisėdo prie automobilio vairo, o E. atsisėdo į galą, kadangi automobilio priekyje buvo jos vaiko kėdutė. Jam įsėdus, ji pradėjo važiuoti ir jis jai pasakė, kad nori į tualetą. Ji sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje šalikelėje, kiek pavažiavusi už ten esančio restorano/kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (sustojo vietoje, kurioje nėra gyvenamųjų namų). Toje vietoje, buvo sustoję kelias minutes. Tuo metu, kol E. buvo lauke, ji savo vaiko kėdutę perdėjo į automobilio galą ir po to grįžęs E. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Po to, toliau važiavo tiesiai iki kol ji pasuko į gatvę, kurioje buvo konteineriai (pasuko į gatvę, esančią po Italų gatvės, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve Minsko plento link). Ten sustojo, kadangi važiuodama, prisiminė, kad bagažinėje yra daug šiukšlių. Nori pasakyti, kad dirba tokį darbą, kuomet iš darbo į savo automobilį parsineša šiukšles, kurias išmeta kur jai patogu. Jas būtent toje vietoje išmetė, kadangi automobilyje jos jau buvo pradėjusios smirdėti. Toje vietoje, prie ten esančių konteinerių, apsuko vairuojamą automobilį, ir privažiavo prie pagrindinio kelio (prie (duomenys neskelbtini) gatvės) ir ruošėsi sukti kairėn. Jai buvo šalutinis kelias. Dairydamasi ar yra saugu važiuoti, ji pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį. Automobilis buvo „Nissan“, baltos spalvos. Ji pagalvojo, kad spės pasukti ir paspaudė greičio pedalą. Automobilis pradėjo važiuoti ir kadangi uždavė per daug greičio, toje vietoje buvo kelio darbai (buvo matomi išdėlioti kelio ženklai, kadangi buvo keičiamas asfaltas visoje gatvėje), dėl ko užmetė jos automobilio galą šonu (kaip stipriai užmetė automobilį nežino, tačiau pakankamai, kad nuvažiuoti nuo kelio), ir ji nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo nuo kelio. „Nissan“ automobilis sustojo. Pro to automobilio atidarytą langą moteris (vairuotoja) jų pasiteiravo, ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Tuo metu jie dar nebuvo išlipę iš automobilio, tačiau pro atidarytą langą paklausė, ar neturi virvės, kuria ištrauktų automobilį. Moteris pasakė, kad neturi ir išvažiavo. Jie išlipo iš automobilio ir atsistoję ant gatvės pradėjo ieškoti pagalbos, stabdyti pravažiuojančius automobilius. Automobilius stabdė ji ir E.. Jiems buvo sustoję du automobiliai, tačiau jie taip pat neturėjo vilkimo troso. Jiems ieškant pagalbos, prie jų niekas nebuvo priėjęs, jie tik stabdė pravažiuojančius automobilius. Tuo metu, buvo tik dviese. Ji pagalvojo, kad kieme stovinčiame jos automobilyje „Audi“ yra trosas ir sugalvojo, kad reikia parvykti namo ir pasiimti kitą automobilį. Taigi, toliau stabdant automobilius, sustojo kažkoks vaikinas, kuris vairavo „Toyota“ automobilį, modelio neprisimena, juodos spalvos arba tamsiai pilkos, kurį vairavo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas, su kuriuo kalbėjo lietuvių kalba. Nuo įvykusio įvykio iki kol sustojo šis vaikinas, buvo praėję apie 15-20 minučių. Ji įlipdama į šio vaikino automobilį, prie į griovį nuvažiavusio automobilio paliko E., kuris tuo metu buvo ir liko vienas. Su automobiliu nevažiavo, kadangi po įvykio automobilis visiškai į nieką nereagavo, neatsidarė variklio dangtis, jis neužsivedė, o nuvažiavus nuo kelio jis iškart užgeso, po ko, neužsivedė. Su automobiliu niekas nebandė išvažiuoti sava eiga, kadangi automobilis, kaip ir minėjo tiesiog, užgeso ir tapo nenaudojamu. Iki jos namų iš įvykio vietos užtruko parvažiuoti apie 10 min., po ko, ji iškart įsėdo į savo automobilį „Audi“ (raktelius turėjo savo rankinėje), ir taip pat per apie 10 min. parvažiavo į įvykio vietą. Prieš jai pradedant važiuoti, jai E. paskambino iš savo Facebook paskyros į jos paskyrą ir pasakė, kad atvažiavo pareigūnai ir jį kaltina tuo, kad jis vairavo jos automobilį, paragino greičiau atvykti. Kai ji atvyko, jis jau buvo uždarytas policijos automobilyje. Jo telefono numerio niekada neturėjo, bendraudavo tik per Facebook paskyrą. Jai atvykus į įvykio vietą taip pat buvo ir jos pažįstamas, kuris kaip ir E. buvo iš tos pačios draugų kompanijos, B., jo vardo neprisimena ir policijos pareigūnų automobilyje buvo apklausiama jai nepažįstama mergina. Kaip ji suprato, ta mergina atvyko su B. (jis pats pasakė, kad ji yra jo pažįstama ir jie kartu atvažiavo), tačiau apie tą merginą ji nieko nežino, jos nepažįsta. Jai atvykus į įvykio vietą taip pat įvykio vietoje stovėjo baltos spalvos automobilis „Audi“, visureigis. Kodėl jis ten stovėjo, ji nežino, kaip jis atvyko ji nežino, nematė. Po įvykio, su E. daugiau nebendravo, susitikę nebuvo. Daugiau nieko papildyti neturi. Parodymai teisingi. Telefono numerį, kurį pateikė pareigūnams, ji turi apie 8 mėnesius ir įvykio metu juo taip pat naudojosi (1 t., b. l. 104-108).

???Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „BMW3ER REWIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 26-36).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota atlikta J. K.2025 m. spalio 6 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikto MRT Xiaomi Poco C75, Facebook paskyros -„J. K.“ ir Facebook paskyros - „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 114-144).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno „Body“ vaizdo kameros įrašo apžiūra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Body“ kameros pavadinimu ,,PSS-20250330-224227UTC+0300“ (1 t., b. l. 172-175).??

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota atlikta papildoma pareigūnų kūno „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra. Papildomai apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Body“ kameros pavadinimu ,,PSS-20250330-224227UTC+0300'“ (1 t., b. l. 187-192).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC skambučių apžiūra (1 t., b. l. 183-186).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės 2025 m. kovo 30 d., nuo 22.00 val. iki 23.00 val. (2 t., b. l. 1-11, 12-14).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefonų (duomenys neskelbtini) (E. J.) ir (duomenys neskelbtini) (A. B.) išklotinių apžiūra.?Apžiūrima tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpyje nuo 2025 m. kovo 30 d., 10.00 val. iki 23.59 val. (2 t., b. l. 51-52).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) (S. B.) išklotinės apžiūra (2 t., b. l. 53-54).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2025 m. kovo (del rašymo apsirikimo nurodyta spalio, aut pastaba) 30 d., 22.58 val., pirmu pūtimu, įtariamajam E. J. nustatytas 2,18 promilių girtumas, tą pačią dieną, 23.16 val., antru pūtimu nustatytas 1,94 promilių girtumas. Pridėti alkotesterio patikrinimo kvitai (1 t., b. l. 42-44).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 3ER REIHE“ (2006 m.) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 502 eurų (1 t., b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,94 promilių (neįvertinus paklaidos) etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina E. J. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad E. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytųjų S. B., I. B., D. Z., G. S., A. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti jų objektyvumu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat įrodo apžiūros protokoluose, byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės. E. J. neblaivumo faktą įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (pateiktas galiojantis patikros sertifikatas).

Kaltinamajame akte nurodyta, jog antrojo testavimo metu, 2025 m. kovo 30 d., 22.01 val., nustatė 1,94 promilių girtumą. Iš byloje esančių neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio parodymų matyti, kad antrasis pūtimas buvo fiksuotas 23.16 val., o ne 22,01 val., todėl ši aplinkybė kaltinamajame akte patikslintina, nurodant, kad antrojo testavimo metu, 2025 m. kovo 30 d., 23.16 val., nustatė 1,94 promilių (neįvertinus paklaidos) girtumą.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. J. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jauno ir darbingo amžiaus, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą (iš kaltinamojo žodžių), per paskutinius 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tarp jų 2 kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 125-131, 197-212), anksčiau teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 117-124), duomenų, kad asmuo dirbtų ar būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra (2 t., b. l. 115-116). Byloje taip pat nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Minėtų ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, bet dėsningai, tyčia veikdamas pavojingai. Teismo posėdžio metu nurodė, nors jam ir atimta teisė vairuoti, tačiau jis nuolat vairavo automobilį tiek būdamas blaivas, tiek neblaivus. Jo praeityje padarytų analogiškų nusikalstamų veikų darymas rodo kaltininko pavojingumą, be to, E. J. baustas ir administracine tvarka dėl vairavimo neturint teisės. Dėl to siekiant tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų kaltininkui skirtina sankcijoje numatyta griežčiausio pobūdžio bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis dėl pasikartojančių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo nustatytas didesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, pagal E. J. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

E. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nors E. J. turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, tačiau kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu nėra kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų. Dabartiniu metu kaltinamasis nedirba, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasibaigus žiemai pradės dirbti statybos darbus pagal individualią veiklą, stengiasi nevartoti alkoholio bei keisti draugų kompaniją, kuri jam daro neigiamą įtaką. Taigi teismas vertina teigiamai kaltinamojo siekį keistis bei keisti savo gyvenimo būdą. Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Todėl, teismo vertinimu, E. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. Teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Be to, jei E. J. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. J. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias pareigas:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

E. J. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių (neįvertinus paklaidos) etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį nakties metu, Vilniaus mieste, kuomet net ir nakties metu gatvėse buvo ne tik automobilių, bet ir žmonių. Be to, liudytojos S. B. teigimu, kaltinamasis ne tik pavojingai manevravo - „piešė saulutes“, bet ir įvažiavo į griovį. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad E. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ji buvo atimta. Pažymėtina, kad tai ne pirmasis atvejis, kuomet kaltinamojo atžvilgiu taikoma ši poveikio priemonė. Nurodytos aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, E. J. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 3 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo.

Iš AB „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė J. K. (1 t., b. l. 39). Taigi transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – J. K., todėl svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Prokurorė baigiamosios kalbos metu siūlė konfiskuoti automobilio „BMW“ vertę pinigais, nurodydama, kad jo vertė yra 3 502 Eur. Kaltinamasis teigė nesutinkantis, kad jo vairuotos transporto priemonės vertė gali būti 3 502 Eur. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW“, pagaminto 2006 metais vertė yra 3 397 eurų su PVM (1 t., b. l. 41). Prokurorė nenurodė teismui, kodėl jos prašoma konfiskuotino turto vertė viršija VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą vidutinę rinkos vertę, o kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo vairuotos transporto priemonės vertė yra mažesnė, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, todėl teismas laiko pagrįsta transporto priemonės „BMW“ vidutinę rinkos kainą, kuri yra nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 397 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina visa automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 397 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos ir aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Nustatyti mažesnę pinigų sumą šiuo atveju nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja jo draugei priklausantį automobilį. Taigi E. J. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonių vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM išieškojimas iš E. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo E. J. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 3 397 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad E. J. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

Baigiamojoje kalboje prokurorė prašė E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamajam būnant neblaiviam, nustatyta, kad toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo nustatytą minimalią ribą (1,51 prom.), nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos E. J. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę per vienerius metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

E. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos galinio viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalis, atidėti E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. balandžio 3 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. J. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 397 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus), valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.