- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-204-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8793-582/2009 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. 2009-07-28 pateikė ieškinį, prašydama:
1) nutraukti L. B. ir A. B. santuoką dėl A. B. kaltės, nekeičiant ieškovės pavardės;
2) nustatyti nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su motina L. B.;
3) priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 500 Lt dydžio periodines išmokas sūnaus D. B. išlaikymui iki sūnus taps pilnametis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4) išreikalauti iš atsakovo pažymą apie jo gaunamas pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-13 nutartimi nustatė ieškovei L. B. 14 dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog pateiktas ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir turi trūkumų: ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau nenurodo jo priteisimo momento. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje taip pat turi nurodyti aplinkybes, susijusias su nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų per mėnesį dydžiu, t.y. pagrįsti piniginių lėšų, reikalingų nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams (maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai ir kitam ugdymui) patenkinti, dydį. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nurodo, kad dalintino turto neturi, tačiau teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., pažymų iš VĮ Registrų centras, VĮ Regitra ir pan.). Teismas pažymėjo, jog ieškovė turi pateikti teismui ieškinio ir jo priedų egzempliorių, skirtą Vaikų teisių apsaugos skyriui. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Šalinant procesinio dokumento trūkumus, būtina pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, nurodyti apie tai, kad šalinami ieškinio trūkumai, o taip pat nurodyti bylos numerį ir nagrinėjančio bylą teisėjo pavardę (CK 3.200 str., CPK 111 str., 115 str., 135 str., 382 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. 2009-08-28 pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-13 nutartį. Nurodė, kad teismas, pažeisdamas CPK, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, jog nėra dalintino turto ir nepagrįstai reikalauja pateikti duomenis apie nesamą turtą. Negali būti laikoma ieškinio trūkumu nutartyje nurodyta aplinkybė, kad nepateiktas ieškinio ir jo priedų egzempliorius, skirtas Vaikų teisių apsaugos skyriui. Iš ieškinio turinio aiškiai suprantama, kad ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimo už vaiko priežiūrą. Nenurodymas priteisimo momento negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Ieškinyje prašoma priteisti suma – 500 Lt yra minimali suma, atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, į infliaciją, į vidutinį darbo užmokestį (spėjant, kad vaiko tėvas dirba Lietuvoje), kuris 2008 m. III ketv. sudarė bruto – 2319,9 Lt, neto 1773,7 Lt. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas paliko šeimą daugiau nei prieš 3 metus, kad ieškovė nežino nei atsakovo darbovietės, nei jo gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistino išlaikymo dydis priklauso ir nuo atsakovo gaunamų pajamų dydžio (bei kitų su atsakovu susijusių aplinkybių), ieškinio pateikimo stadijoje reikalavimas priteisti minimalią sumą vaiko būtiniems poreikiams tenkinti nereikalauja specialaus įrodinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-09-21 nutartimi ieškinį grąžino L. B.. Teismas konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovė visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino – nenurodė išlaikymo priteisimo momento, nenurodė aplinkybių, susijusių su nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų per mėnesį dydžiu, t.y. nepagrindė piniginių lėšų, reikalingų nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams (maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai ir kitam ugdymui) patenkinti, dydžio, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalintino turto neturi (pvz., pažymų iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ ir pan.). Teismas pažymėjo, kad 2009-08-28 prašymu ieškovės atstovas su 2009-08-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi nesutiko ir prašė šią nutartį panaikinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino ir neprašė pratęsti terminą trūkumų pašalinimui, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas. Teismas paaiškino, jog ieškovė gali kreiptis į teismą su nauju ieškiniu (CK 3.200 str., CPK 115 str. 3 d., 5 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-21 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas ieškinio pateikimo stadijoje pateikti įrodymus apie nesamą dalintiną turtą, nurodyti išlaikymo priteisimo momentą ar galutinai pagrįsti išlaikymo sumą, pažeidė procesinės teisės normas ir elgėsi formaliai. Atskirojo skundo argumentai:
1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalintino turto neturi (pvz., pažymų iš VĮ Registrų centras, VĮ Regitra ir pan.). Teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ieškovės paaiškinimą, jog dalintino turto nėra, ir atmetė jį, tuo pažeisdamas CPK 176 str. 2 d., 177 str. 2 d., 205 str. reikalavimus. Teismas, reikalaudamas pateikti duomenis apie turtą, kurio sutuoktiniai neturi, CPK 382 str. 1 d. 4 p. išaiškino netinkamai. Tokiu atveju, jeigu ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo, jog su sutuoktine jokio bendro turto neįgijo, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 382 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą išimtį ir nereikalauti iš ieškovo, kad jis nurodytų dalintiną turtą, kurio realiai nesama.
2) Nutartis yra neaiški ir sunkiai įgyvendinama, kadangi nėra apibrėžtos įrodymų pakankamumo ribos, t.y. nurodytas pavyzdinis įrodymų sąrašas, kuris kaskart gali būti aiškinamas plečiamai. Teismo pozicija yra nenuosekli. Ieškovė nurodė, jog nėra dalintino turto, kad neturi kreditorių ir tą faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau teismas to nelaikė trūkumu ir pažymų apie kreditorių nebuvimą pateikti nereikalavo.
3) Kadangi pagal CK 3.200 str. ieškovė neprašė priteisti įsiskolinimo, todėl skundžiamos nutarties reikalavimas ieškinyje nurodyti išlaikymo priteisimo momentą yra formalus, o šio momento nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Teismas nepagrįstai reikalavo pagrįsti vaiko išlaikymo dydį. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui, kad šiems poreikiams padengti turi būti skiriama pinigų suma (CPK 182 str. 1 p.). Ieškinyje prašoma vaiko išlaikymui suma 500 Lt kas mėnesį yra minimali suma, atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose, į infliaciją, į vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (spėjant, kad vaiko tėvas dirba Lietuvoje). Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (2008 m. III ketvirtį) sudarė bruto - 2319,9 Lt, neto - 1773,7 Lt, todėl preziumuojama, kad tėvas galės realiai įvykdyti reikalavimą kas mėnesį vaiko išlaikymui skirti po 500 Lt. Reikalavimas priteisti minimalią sumą vaiko būtiniems poreikiams tenkinti nereikalauja kokio tai specialaus įrodinėjimo, o ypač ieškinio pateikimo stadijoje.
4) Teismas turėjo atsižvelgti į į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas paliko šeimą daugiau nei prieš tris metus, kad ieškovė nežino nei atsakovo darbovietės, nei jo gaunamų pajamų. Priteistino išlaikymo dydis priklauso ir nuo atsakovo turtinės padėties (CK 3.192 str. 2 d.), todėl ieškinio pateikimo stadijoje ieškovė negali tiksliai pagrįsti reikalaujamos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2009-08-13 nutartimi nustatydamas 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo trūkumams šalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje neįvardino, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu turi pašalinti ieškovė.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu ieškovė nenurodė išlaikymo priteisimo momento, nepagrindė piniginių lėšų, reikalingų nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams (maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai ir kitam ugdymui) patenkinti, dydžio, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalintino turto neturi (pvz., pažymų iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“), nesudaro teisinio pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui formaliuosius įrodymus ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, nes sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šiuo atveju ieškovė iš esmės yra suformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas po bylos iškėlimo turi galimybę vertinti ieškinio pagrįstumą pagal suformuluotus reikalavimus ir ieškinio ribas (CPK 111 str.).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę nutartimi nustatyti terminą ieškovei visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, pasiūlant byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principą (LR CPK 115 str. 4 d., 141 str. 3 d., 225 str., 230 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo. Teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Negalima riboti ieškovės procesinių teisių formaliu pagrindu, kai ieškovė siekia išspręsti ginčą teisme ir jos interesų gynybai yra reikšmingas civilinės bylos iškėlimas (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 113 str., 115 str., 137 str., 138 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.