- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- ATP-773-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00510-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas V. L. prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo –termino sutrumpinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimu nubaustas 2200 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2013 m. kovo 31 d., apie 17.22 val., Tilžės pl., Tauragės rajone, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,33 prom.). Tokiais veiksmais V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. Tauragės rajono apylinkės teismui 2014 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi šio prašymo netenkino.
Nesutikdamas su šia nutartimi V. L. ją apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi V. L. skundo netenkino.
2014 m. rugsėjo 17 d. V. L. pakartotinai kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi V. L. prašymo netenkino. Nutartyje konstatavo, kad vien tai, jog pažeidimą padaręs asmuo patiria nepatogumų ir apribojimų dėl atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas tenkinti jo prašymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu V. L. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad yra vairuotojas, turintis didesnį nei 30 metų vairavimo stažą. Visą laikotarpį iki specialiosios teisės atėmimo dirbo vairuotoju, vairavo krovininius automobilius. Paskutinė darbovietė, kurioje jis dirbo, buvo UAB „duomenys neskelbtini“. Iki pažeidimo padarymo vairavo krovininį automobilį, vežiojo krovinius po Lietuvos Respubliką. Pastaruoju metu dirbo toje pačioje įmonėje šaltkalviu, tačiau 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutiko nelaimė ir jam buvo nupjauti dešinės rankos dviejų pirštų galai, todėl iki šiol yra nedarbingas ir toliau šio darbo dirbti nebegalės. Jei turėtų teisę vairuoti transporto priemones, turėtų galimybę įsidarbinti vairuotoju UAB „duomenys neskelbtini“. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga pragyvenimui. Be to, jis gyvena kaime, darbas yra Tauragėje, dėl nuolatinio važinėjimo į darbą autobusu praranda daug lėšų, patiria nepatogumų. Teigia, kad 2002 metais jam buvo padaryta širdies operacija, protezuota aorta ir įdėtas širdies vožtuvas, todėl jam yra būtina gydytojų priežiūra. Tik 35 proc. yra darbingas, gauna 520 litų neįgaliojo pensiją, o papildomai nedirbant sunku pragyventi. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo motinai yra 70 metų, jai taip pat reikalinga nuolatinė priežiūra. Vairuotojo pažymėjimo netekimas labai apsunkino jo šeimos gyvenimą. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, pažada ateityje pažeidimų nebedaryti. Pažymi, kad tokį pažeidimą padarė pirmą kartą gyvenime, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Taigi jį laikyti asmeniu, linkusiu pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nėra pagrindo. Apeliantas nesutinka ir su teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo baustas už KET pažeidimus. Apelianto manymu, padaryti pažeidimai yra smulkūs ir šiuo metu nebegaliojantys. Be to, teismas visiškai nepagrįstai nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo sutrumpinti teisės atėmimo termino, kadangi pažeidimo padarymo metu jo neblaivumas buvo artimas sunkiam girtumui, nors jam buvo nustatytas tik 2,33 prom. neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje yra nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi Institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas yra Institucijos teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę, tiek ir patį pažeidimą apibūdinančius duomenis bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.
V. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą, esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nors ATPK neišskiria pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos sprendžiant ir klausimą dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. L. jau antrą kartą kreipiasi į teismą su prašymu taikyti jam ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi išnagrinėjęs V. L. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad V. L. skunde nurodytos aplinkybės – dėl darbo pobūdžio, kilusių nepatogumų ir sveikatos problemų – nelaikytinos itin reikšmingomis, sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kadangi šios aplinkybės egzistavo dar ir prieš administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau tai vis tiek nesulaikė V. L. nuo pavojingo pažeidimo padarymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. L. skundą, konstatavo, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, byloje iš esmės nėra. Šiuo metu pateiktame apelianto skunde naujų aplinkybių, kurios nebūtų jau įvertintos ir aptartos minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, nėra. Be to, po šios apygardos teismo nutarties priėmimo praėjo vos trys mėnesiai, todėl daryti išvadą, kad šiuo metu grąžinus V. L. teisę vairuoti transporto priemones bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtini nuobaudos tikslai, nėra jokio pagrindo.
Akivaizdu, jog asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina darbui ir šeimoje rūpinantis artimaisiais, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Juo labiau kad laikyti šį pažeidimą atsitiktiniu negalima, nes V. L. pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas net 2,33 prom. neblaivumo laipsnis.
Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, kadangi praeityje padarytus teisės pažeidimus vertina kaip mažareikšmius. Šios aplinkybės rodo, kad praeityje ne kartą administracinėmis nuobaudomis baustas asmuo išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, o jo daromi pažeidimai tik sunkėjo.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei V. L. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. L. atskirąjį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.