- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- e1-877-762/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20900-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 5 d. Rokiškis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20900-20, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams; Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas, nustatė : V. J. 2020 m. gegužės 30 d., apie 14.32 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, peiliu vieną kartą durdamas K. Ž., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į galvą, padarydamas paviršinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, taip sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusios K. Ž. sveikatą. V. J. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 102-104; 120-121). Kaltinimas V. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis: Kaltinamojo V. J. parodymais. Jis nurodė, kad su K. Ž. kartu gyveno tris metus, vedė bendrą ūkį. 2020 m. gegužės 30 d. apie 9 val. namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kartu su savo sugyventine K. Ž. ir draugu V. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Jautėsi girtas. Apie 14.32 val., tarp jo ir K. Ž. kilo žodinis konfliktas. Nes, kai sugrįžo iš parduotuvės, jo sugyventinė K. Ž. buvo kartu su V. S., labai arti vienas kito. Konflikto metu, jis nuėjo į virtuvę, pasiėmė nuo virtuvinio stalo peilį, nuėjo į kambarį, kur jau lovoje girta gulėjo K. Ž.. Priėjęs prie jos, dūrė peiliu į K. Ž., pataikė į galvą, t. y. pakaušį. Išgirdo, kaip K. Ž., šūktelėjo, suprato, kad iš skausmo. Jis, nematė, kad jai iš galvos bėgtų kraujas, tačiau išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Visą konfliktą matė ir girdėjo V. S., jis buvo tame pačiame kambaryje ir sėdėjo už stalo. V. S. į jų konfliktą nesikišo. Po kiek laiko į namus atvyko medikai ir policija. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Jo tokiam elgesiui, turėjo įtakos jo girtumas. Blaivus, jis taip niekada nesielgia. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 102-104; 120-121). Nukentėjusiosios K. Ž. parodymais. Ji parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. J. ir jų bendru draugu V. S.. Jie visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jos ir jos sugyventinio V. kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo pasibaigęs alkoholis V. J. išėjo į parduotuvę nupirkti dar. Grįžęs jis vėl pradėjo jai priekaištauti. Sugyventinis V., nieko nesakęs, nuėjo į virtuvę pasiėmė peilį ir, priėjęs prie jos, dūrė su peiliu vieną kartą jai į galvą. Ji pajuto skausmą. Jai iš karto pradėjo bėgti iš galvos kraujas. Daugiau jokių smūgių nei rankom, nei su peiliu jai nesudavė, tik tą vieną kartą į galvą. Kas iškvietė policiją, ji net nežino. Atvykę medikai jai sutvarstė galvą ir išvažiavo. Sekančią dieną jai dar truputį skaudėjo galvą, bet daugiau pas medikus ji nesikreipė. Padarytos žaizdos jai nesiuvo, nesiūlė važiuoti į ligoninę. Pareigūnai išsivežė jos sugyventinį. Vėliau grįžęs iš po sulaikymo V. jos atsiprašė. Ji savo sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23-25). Liudytojo V. S. parodymais. Jis parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, po pietų, jis buvo svečiuose pas K. Ž., kur kartu su ja ir jos sugyventiniu V. J. vartojo alkoholį. Visi gėrė kambaryje. Kai baigėsi gėrimas, V. J. išėjo į parduotuvę nupirkti dar alaus. Kiek užtruko parduotuvėje V. J., pasakyti negali. Kai jis grįžo, jis rado juos sėdinčius ant lovos. Nežino, kas V. pasirodė, jis pradėjo priekaištauti K., kad jis su ja santykiauja, nors jie tikrai nieko nedarė sėdėjo ir kalbėjosi. V. J. pasiėmė stalinį peilį ir priėjęs prie K., dūrė jai peiliu į galvą. Jam V. J. nieko nedarė. Kai pamatė, kad K. pradėjo bėgti kraujas iš galvos, jis iškvietė medikus. V. J. bandė pabėgti iš namų, bet jį sulaikė pareigūnai (b. l. 52-53; 56-57). 2020 m. gegužės 30 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus K. Ž. kūną, galvoje matyti aptvarstyta žaizda (b. l. 34-36). 2020 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra medinio namo kambarys, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad buto virtuvėje ant virtuvinio stalo guli virtuvinis peilis su juoda rankena, apvyniotas raudonos spalvos izoliacine juosta. Virtuvėje yra durys, vedančios į kambarį. Prie kambario dešinės sienos stovi nepaklota viengulė lova, patalynė yra netvarkinga, ant pagalvės yra baltos spalvos rankšluostis su raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmėmis (b. l. 14-19). 2020 m. liepos 2 d. specialisto išvada Nr. G 652/2020(05), kurioje nurodoma, kad K. Ž. nustatyta paviršinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, padaryta vieno smūgio pasėkoje. Dėl šio sužalojimo jai nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 45). Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM 0420, panaudojimo registracijos žurnalo, lapų kopijų duomenimis, iš kurių matyti, kad V. J. 2020 m. gegužės 30 d. 15.14 val. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas (b. l. 69-73). Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad V. J. 2020 m. gegužės 30 d., apie 14.32 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, peiliu vieną kartą durdamas K. Ž., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į galvą, padarydamas paviršinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, taip sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusios K. Ž. sveikatą, todėl jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu – pripažinti V. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 75 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant jam galutinę bausmę – areštą 50 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į V. J. skirtą galutinę bausmę įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 30 d., 15.10 val. iki 2020 m. birželio 1 d., 10.26 val., (dvi paros) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, prašo V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. Ž. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios K. Ž. arčiau kaip dvidešimt metrų atstumu, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 129-131; 132-133). Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Už šią nusikalstamą veiką, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių, kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina, kad V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, jis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 75-84; 86-88), baustas administracine tvarka (b. l. 89), nedirbantis (pažymos apie proceso dalyvių asmens duomenis l. 7). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad prokurorės siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui. Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). V. J. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2020 m. gegužės 30 d., 15.10 val., (b. l. 122), iki 2020 m. birželio 1 d., 10.26 val. (b. l. 124) (dvi paros), buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys). V. J. nagrinėjamą veiką padarė prieš K. Ž. nebe pirmą kartą. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. nusikalstamas elgesys kartojasi bei siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus, V. J. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens – K. Ž. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72¹ straipsnis). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-127), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas nusprendžia : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 75 (septyniasdešimt penkių) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 30 d., 15.10 val., iki 2020 m. birželio 1 d., 10.26 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Išaiškinti V. J., kad jis arešto bausmės atlikimui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių (Trakų g. 10, Šiauliai) darbo dienomis, įstaigos darbo metu, o dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nustatytu laiku negalėdamas atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens K. Ž. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant 1 (vieneriems) metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti. Pranešti V. J., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga Išaiškinti V. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisėjas Artūras Dilys