Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-671/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
1-11-671/2014
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00575-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Civilinis ieškovas
R. B.
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-11-671/2014Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00575-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.; 2.3.7.1 (S)
Telšių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 17 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant N. N., dalyvaujant prokurorui A. L., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., gynėjui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-remontininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2013 m. birželio 24 d., apie 1 val. 30 min., vasaros poilsiavietėje „Šilaunė“, esančioje Skaudučių k., Nevarėnų sen., Telšių r., Joninių šventės pabaigoje kilusių muštynių metu, dėl asmeninių paskatų, tyčia suduodamas ranka vieną smūgį R. B. į veidą, padarė veido sumušimą su nosies kaulų lūžimu ir taip sutrikdė R. B. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. nesunkiai jį sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo:

Į. V. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-06-24, netoli Nevarėnų miestelio esančiame miškelyje, su šeima buvo Joninių šventėje. Apie 1 val. 30 min., baigiantis šventei, kilo muštynės. Jis su šeima stovėjo atokiau nuo besimušančiųjų. Jie pasakė vyresniajam sūnui nubėgti prie policijos automobilio ir pasakyti apie muštynes. Po to, jis pamatė link jų atbėgantį tamsiai apsirengusį nepažįstamą vyriškį. Pagalvojo, kad vyriškis muštynių dalyvis, todėl norėdamas apsaugoti šeimos narius, sukosi, norėdamas juos apglėbti, ir vyriškis atsitrenkė į jo ranką. Atsitrenkė į riešo sritį. Vyriškis nugriuvo ant žemės, neatrodė sužeistas. Tyčia smūgio nesudavė. Jis nesuprato, kad tas asmuo padeda policijai, neturėjo jokių skiriamųjų ženklų. Juos nusivedė prie policijos automobilio. Jis R. B. atsiprašė, paaiškino, kad tai nesusipratimas, manė, kad viskas tuo ir baigėsi. Vėliau sužinojo, kad R. B. parašė skundą į policiją. Nors kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jo veika nėra tyčinė, padaryta dėl nesusipratimo.

V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu 2013 m. liepos 10 d. nurodė, kad pamatė link jo atbėgantį nepažįstamą asmenį. Pagalvojo, kad vyriškis muštynių dalyvis ir nori suduoti jam, todėl trenkė vyriškiui vieną smūgį į veido sritį ir vyriškis nugriuvo ant žemės. Apklausiamas papildomai - 2013 m. rugpjūčio 21 d. parodė, kad šalia jo prasidėjo muštynės ir jis pamatė, kad prieš jį atbėga nepažystamas asmuo. Jis pagalvojo, kad jis nori trenkti ir dengėsi rankomis savo veidą, o nukentėjusysis atsitrenkė į jį ir nugriuvo (apklausos protokolas pagarsintas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d., 4 d. pagrindu 96 b. l., T. 1).

N. R. B. parodė, kad 2013-06-24 buvo Joninių šventėje netoli Nevarėnų miestelio. Buvo kartu su sūnumi, kuriam septyniolika metų. Kadangi anksčiau jis buvo policijos rėmėjas, pažinojo policijos pareigūnus ir kitus rėmėjus, todėl šventės metu buvo su jais. Kai šventė baigėsi, apie 01 val. 30 min., kažkas pradėjo konfliktuoti, pasigirdo šauksmai: „mušasi, mušasi“. Jis bėgo link muštynių vietos ir staiga kumščiu gavo smūgį į veidą, po ko nugriuvo. Pašaliniai žmonės laikė kaltinamąjį, nes šis dar norėjo jį pulti. Policijos pareigūnai nusivedė kaltinamąjį prie mašinos. Jam iš nosies bėgo kraujas, jis nusiplovė veidą vandeniu. Policijos pareigūnai pasodino V. B. į mašiną, liepė laukti, bet jis buvo pasišalinęs, po to vėl sugrįžo. V. B. atsiprašė jo, bet jis pasakė, kad nežino kaip bus su sveikata. Jam sudavė vieną smūgį kažkur į lūpų ir nosies sritį. Lūpa buvo patinusi. Smogė jam ne su riešu, o su kumščiu. Pirmą, antrą dieną jautė tik skausmą, o trečią dieną pradėjo žandikaulis traškėti ties ausimi. Užsiregistravo pas gydytoją. Padarė nuotrauką tik po septynių dienų, pasirodė, kad lūžo žandikaulis ir buvo lūžusi nosis. Nieko operuoti nereikėjo. Siuntė konsultuotis. Važiavo į Kauno klinikas, bet ten diagnozės dėl žandikaulio lūžio nepatvirtino. Dvi savaites vaikščiojo žandikaulį pasirišęs ir šiuo metu nėra gerai, galbūt atsilieps visą gyvenimą. Dėl patirto skausmo ir patiriamų nepatogumų reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 15000 Lt. Tokią sumą sakė ir anksčiau kaltinamajam, bet šis nesutiko sumokėti.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2013-06-24 su vyru V. B. ir vaikais buvo Joninių šventėje Šilaunėje prie Nevarėnų miestelio, miškelyje esančioje estradoje. Apie 1 val. 30 min. kilo muštynės. Ji su vyru ir vaiku ėjo link policijos ir pamatė link jų greitai atbėgantį nepažįstamą asmenį. Vyras, norėdamas juos apsaugoti, norėjo apglėbti ranka, tuo metu tas vyriškis trenkėsi į vyro ranką, į riešą ar į alkūnę, ir nugriuvo. Į kokią vietą kliuvo vyriškiui nežino. Vyriškis atsikėlė, nesiskundė niekuo. Jie klausė ar reikia mediko, atsakė, kad nereikia. Matė kaip su vandeniu apsiplovė veidą. Policijos pareigūnai užsirašė vyro duomenis ir jie išvažiavo. Vyras buvo blaivus, jis vairavo automobilį. Gavosi kažkoks nesusipratimas, jiems atrodė, kad juos puola, todėl jie gynėsi, nieko sužaloti nenorėjo.

L. M. J. parodė, kad 2013-06-24 Telšių r., Nevarėnų miestelio esančiame miškelyje Joninių šventėje užtikrino viešąją tvarką. Tai vienur, tai kitur kildavo muštynės, darbo buvo daug. Kartu su policijos pareigūnais buvo buvęs policijos rėmėjas R. B.. Apie 1 val. 30 min. kilo muštynės, jis bėgo slopinti konfliktą. R. B. taip pat bėgo. Kaltinamasis su moterimi stovėjo gal 10 metrų atstumu nuo muštynių židinio. Galbūt kaltinamasis pamanė, kad R. B. jį puola, todėl trenkė R. B. su ranka ir šis nugriuvo. Kaip sudavė tikslai negali pasakyti, tik matė rankos mostą. Jis sulaikė kaltinamąjį ir nuvedė prie mašinos. Kaltinamasis sakė, kad apgailestauja, sakė apsiriko, manė, kad ant jo puolė. R. B. neatrodė stipriai nukentėjęs.

L. R. L. parodė, kad 2013-06-24 Telšių r., Nevarėnų miestelio esančiame miškelyje Joninių šventėje užtikrino viešąją tvarką. Baigiantis šventei, prasidėjo masinės muštynės. Kaip įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė. Juos matė jau prie policijos tarnybinio automobilio. Ji užsirašė abiejų duomenis. Nukentėjusysis sakė, kad sudavė ranka į veidą, o kaltininkas sakė, kad netyčia sudavė. Kaltininkas atrodė išgėręs, o nukentėjęs buvo blaivus. Nukentėjęs anksčiau buvo policijos rėmėjas.

L. V. B. parodė, kad yra gydytoja radiologė. Iš parodytų medicininių dokumentų mato, kad ji nukentėjusiajam konstatavo žandikaulio lūžį, tačiau klausimas buvo ginčytinas. Tam, kad patikslinti diagnozę, reikėjo tuo metu atlikti kompiuterinę tomografiją. Šiuo metu tai daryti jau netikslinga, nes praėjo daug laiko. Ji tuo metu pateikė savo išvadą, o ją patikslinti turėjo traumatologas pagal kitus požymius. Jeigu nukentėjęs buvo nuvykęs į Kauno klinikas ir ten atliko tyrimą pritaikius Šiulerio metodą, tas tyrimas yra tikslesnis. Jeigu ten lūžio nekonstatavo, tai lūžio nebuvo.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. B. pateiktose penkių asmenų nuotraukose atpažino V. B., kuris 2013-06-24 šventės metu jam sudavė į veidą (30-33 b. l ., T. 1).

Iš specialisto išvados Nr. pG 2415/13(03) matyti, kad R. B. nustatytą veido sumušimą su nosies kaulų lūžimu ir apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimu galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus kietais bukais daiktais teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-06-24. Kadangi nosis ir apatinio žandikaulio sąnarinė atauga randasi atokesnėse viena nuo kitos anatominėse vietose, šiuos sužalojimus – lūžimus R. B. galėjo patirti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Tiek dėl nosies kaulų lūžimo, tiek dėl žandikaulio sąnarinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ir R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (59-60 b. l., T. 1).

Bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėta CD laikmena su rentgeno nuotraukų įrašais. Apžiūros metu ekspertas R.P. P. konstatavo, kad žandikaulio lūžio nemato. Gydytoja radiologė V. B. paaiškino, kad gydymo įstaigoje nuotraukas mato kokybiškiau, todėl teisme nematyti lūžio vieta, dėl lūžio tikimybės, aprašant rentgeno nuotrauką jai kilo abejonė, galėjo suklysti, diagnozę turėjo patvirtinti traumatologas.

E. R. P. P. parodė, kad jo išvada buvo pateikta remiantis medicininiais dokumentais. Jam nebuvo pateikti dokumentai iš Kauno klinikų, taip pat nebuvo pateiktos rentgeno nuotraukos. Susipažinęs teisme su rentgeno nuotraukomis ir papildomais medicininiais dokumentais, jis savo išvadą tvirtina iš dalies ir konstatuoja, kad nukentėjusiajam buvo padarytas veido sumušimas su nosies kaulų lūžimu, šis sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje, galimai ir rankos riešu. Vienu smūgiu dviejų sužalojimų jis niekaip negalėjo patirti. Dėl smūgio į veidą galėjo žandikaulio sąnarys sujudėti, išsilieti į sąnarį kraujas, susiformuoti trauminis sąnario artritas, tačiau lūžio nebuvo.

Iš šeimos sudėties pažymos ir giminystę įrodančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis vedęs turi du mažamečius vaikus (158-161 b. l. T.1).

Iš R. B. medicininių dokumentų matyti, kad R. B. buvo konsultuotas 2013-07-05 Kauno klinikose, jam atliktas žandikaulio radiologinis tyrimas, lūžių nerasta (1-11 b. l., T. 2).

Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies, o jo gynėjas prašė bylą nutraukti dėl sekančių motyvų: pirma, jo veika yra neatsargi, o neatsargus nesunkus sveikatos sutrikdymas yra privataus kaltinimo bylos dalykas. Antra, jo veika yra daugiau nesusipratimas, atsitiktinio pobūdžio, todėl laikytina deliktu. Trečia, kaltinamasis sąžiningai klydo, nukentėjusįjį prilygindamas užpuolikui, nes buvo tamsu, nukentėjęs buvo be jokių skiriamųjų ženklų, bėgo tiesiai į jį, ir kaltinamasis instinktyviai, manydamas, kad bus užpultas, pakėlė ranką, todėl tai atitinka LR BK 28 str. sudėtį.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo M. J. parodymais. M. J. nurodė, kad bėgant į muštynių vietą, kaltinamasis V. B. mostelėjo ranka ir nukentėjusysis nugriuvo. Liudytoja R. L. patvirtino, kad tuoj po įvykio kaltininkas pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau tvirtino apsirikęs. Nukentėjęs R. B. tvirtina, kad smūgis jam buvo suduotas kumščiu į veidą, smūgis buvo stiprus, nes jis iš karto griuvo ant nugaros, jam lūžo nosis. Specialisto išvada ir teisme apklaustas ekspertas P.R. P. patvirtino, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti vieno smūgio pasėkoje, jam buvo sumuštas veidas, sulaužyta nosis. Nors teismas nematavo kaltinamojo ir nukentėjusiojo ūgio, tačiau vizualiai posėdžio metu buvo matyti, kad nukentėjusysis yra aukštas, pakankamai tvirtai sudėtas vyras, todėl kaltinamojo parodymai, kad jis bandė apkabinti prie jo stovėjusią šeimą, apglėbti ranka juos ir nukentėjęs tiesiog atsitrenkė į jo ranką - vertintini kritiškai. Smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas į veidą, stiprus, todėl rankos mostas turėjo būti didele jėga nukreiptas į viršų, o ne kaltinamojo pečių linijoje ar žemiau, siekiant apglėbti žmoną ir vaiką, kaip kad nurodė kaltinamasis. Liudytoja I. B. nors palaikė sutuoktinio kaltinamojo parodymus, tačiau pasakė, kad jie gynėsi, o tai rodo tikslinį smūgio sudavimą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. vis keitė savo parodymus: pirmiausia sakė, kad sudavė apsirikęs, manydamas, kad jį puola, po to, teigė, kad iš viso nesudavė, o nukentėjusysis tiesiog pats į jį atsitrenkė ir nugriuvo, vėliau teigė, taip kaip ir teisme, kad norėjo apsikabinti savo šeimą, kad jų nekliudytų bėgantis pro šalį asmuo. Vis tai tik patvirtina, kad kaltinamasis siekia sušvelninti savo padėtį. Visuma paminėtų įrodymų rodo, kad atbėgantis asmuo kaltinamajam kažkodėl pasirodė įtartinas, tačiau tai nesudarė jokios kitos prielaidos suduoti jam smūgį. Nėra duomenų, kad R. B. bėgdamas būtų grasinančiai šaukęs, turėjęs ką nors rankose, ar pan., kas būtų galėję iššaukti realų pavojų. Iš visumos parodymų darytina išvada, kad kaltinamasis labiau tikėjosi, kad nukentėjusysis gali į jį atsitrenkti, tačiau jokių požymių, kad gali jam suduoti nebuvo, tuo labiau, kad iš paskos bėgo uniformuotas policijos pareigūnas M. J.. Tai, kad kaltinamasis, norėdamas suduoti, kaip jis suprato „chuliganui“, sudavė niekuo dėtam asmeniui, ir taip suklydo dėl subjekto, nekeičia nusikaltimo sudėties, todėl kaltinamojo veiksmai vertintini kaip tyčiniai. Bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, ši aplinkybė išjungtina iš kaltinimo. Kaltinime yra nurodoma, kad V. B. sudavė smūgį kumščiu, taip nurodė ir nukentėjusysis, kaltinamasis nurodė, kad sudavė galimai rankos riešu, ar vidine dilbio dalimi. Ekspertas kategoriškai negalėjo atsakyti, kuria rankos dalimi buvo suduota, todėl teismas konstatuoja, kad V. B. sužalojimą padarė ranka suduodamas vieną smūgį, nedetalizuojant kuria rankos vieta.

K. V. B. nusikalstama veika pagal LR BK 138 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, nes jis iš asmeniniu paskatų, tyčia, nesunkiai sužalojo kitą žmogų.

Nors kaltinamasis faktines aplinkybes dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo patvirtino, tačiau kaltinamojo pozicija nerodo, kad tai yra kaltės pripažinimas, nerodo jo nuoširdaus gailėjimosi, todėl teismas tokio dalinio kaltės pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra neteistas, dirba, išlaiko mažamečius vaikus, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus – įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą (LR BK 55 str., 61 str., 48 str. 1 d., 3 d., 7 d.,).

N. R. B. pareiškė civilinį ieškinį 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, dėl nosies ir žandikaulio lūžių ir patirtų dėl to išgyvenimų, fizinio skausmo, nepatogumų. Bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad 5000 Lt įvertino patirtus išgyvenimus dėl nosies lūžio ir 10000 Lt įvertino patirtus išgyvenimus dėl žandikaulio lūžio. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į patirtą fizinį skausmą dėl padaryto sužalojimo, į jo dvasinius išgyvenimus, į tai, kad nepasitvirtino diagnozė dėl žandikaulio lūžio, į laiką, kurį nukentėjusysis buvo nedarbingas, patirtus ir patiriamus nepatogumus, bei atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. asmenybę, į turtinę padėtį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant neturtinei žalai atlyginti 3000 Lt (LR CK 1.5 str., 6.263 str., 6.250 str.2 d., LR BPK 109 str., 115 str. 1 d.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 214,94 Lt sumai, kurį sudaro Valstybinės ligonių kasos patirtos išlaidos už nukentėjusiajam R. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (36-38 b. l., T. 1). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo (LR Sveikatos draudimo įstatymo 29-34 str. LR CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.90 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei iki 2015-02-01 atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo nuteistajam V. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei laikiną nuosavybės teisių apribojimą paskirtą 2013-11-19 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ir 2013-11-21 patikslintu nutarimu.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. B. 214,94 Lt Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai (įmonės kodas 188784026, Atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000).

N. R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. B. 3000 Lt R. B. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė