Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atstovams M. O. ir advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IKS forma“ atstovams V. S. ir advokatei Miglei Petronienei,

institucijų, teikusių išvadą byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms D. A., R. K. ir K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IKS forma“ dėl periodinės metinės kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje ir pasirengimo bylos nagrinėjimui metu pateiktame dublike nurodyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ yra sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė (valdo 43831/70520 dalį žemės sklypo) ir naudojasi sklypu pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovės valdomo sklypo dalis yra apsunkinta kelio servitutu. Šiuo servitutu naudojasi atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „IKS forma“. Ieškovė 2023-04-18 ir 2023-05-05 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama, be kita ko, informuoti, ar atsakovei priklausančiam sklypui (duomenys neskelbtini), yra reikalingas servitutas, kurio plotas 73 m². Atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas. Ieškovė 2023-10-25 raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad nori nustatyti mokestį už servitutą notarinės sutarties pagrindu bei numatyti mėnesinę nuomos įmoką 0,80 Eur/m², viso iš viso 58,40 Eur mėnesiui plius pridėtinės vertės mokestis. Nuomos kaina buvo pateikta remiantis rinkos kaina, nustatyta pagal šalia (duomenys neskelbtini) esančių nuomojamų sklypų skelbiamas nuomos kainas. Atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas. Ieškovė 2024-01-24 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuriame buvo prašoma informuoti, ar žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingas servitutas, kurio plotas 73 m², gali būti atlygintinas, jeigu servitutas yra reikalingas, pasiūlyti atlygintino servituto sumą, priimti sprendimą dėl atlygintino servituto, kurio plotas 73 m². Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024-04-02 pateikė atsakymą, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2018-08-13 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1082-(14.49.109.), 2019-01-24 sutartimi Nr. 1-1104, 2023-07-25 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-1174-(14.49.2 E.) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 73 m², yra būtinas kaip privažiavimo kelias prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė 2024-05-06 raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad nori nustatyti mokestį už servitutą notarinės sutarties pagrindu bei numatyti mėnesinę nuomos įmoką 0,97 Eur/m², iš viso 70,81 Eur mėnesiui plius pridėtinės vertės mokestis. Nuomos kaina buvo pateikta remiantis rinkos kaina, nustatyta pagal šalia (duomenys neskelbtini) esančių nuomojamų sklypų skelbiamas nuomos kainas. Atsakovė jokio atsakymo ieškovei nepateikė. Ieškovė planuoja išnuomoti (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, nuomodama turi išskirti servitutą, taip prarasdama 73 m², už kuriuos negautų nuomos mokesčio. Atsiradus poreikiui teritoriją aptverti tvora, negali tverti tvoros per servitutą, negali sandėliuoti daiktų ar statyti automobilių, į visa tai atsižvelgus yra patiriami nuostoliai, nes negali visapusiškai išnaudoti viso žemės sklypo ploto, kadangi turi atsižvelgti į išskirtą servitutą. Dėl šių priežasčių buvo norima nustatyti mokestį už servitutą notarinės sutarties pagrindu bei numatyti mėnesinę nuomos įmoką 0,97 Eur/ m², iš viso 70,81 Eur mėnesiui plius pridėtinės vertės mokestis, iš viso su pridėtinės vertės mokesčiu 83,56 Eur per mėnesį arba 1 002,72 Eur per metus. Nuomos kaina pateikta remiantis šiuo metu esančia rinkos kaina. Tačiau atsakovė į šį pasiūlymą neatsiliepė, jį ignoravo, dėl to teko kreiptis į teismą.

Teismo posėdžių metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė savo poziciją dėl ieškinio palaikė.

Liudytoja apklausta uždarosios akcinės bendrovės „IKS forma“ darbuotoja I. Š. paaiškino, kad atsakovė nesinaudoja servitutu, kadangi juo naudojantis patekti į atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“ nuo 2020-05-21 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 1,4104 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2018-08-13 administraciniu aktu Nr. 49SK-1082-(14.49.109.) yra nustatytas 73 m² ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). 2019-01-24 sutartimi Nr. 1-1104 buvo susitarta, kad 1,4104 ha ploto žemės sklypui 73 m² ploto kelio servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui ir yra neatlygintinas. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7111-1154/2022, nustatytą naudojimosi 1,4104 ha ploto žemės sklypu tvarką, parengtą 2022-08-08 matininko T. V., 73 m² ploto kelio servitutas patenka į žemės sklypo dalį, kurios plotas 8766,2 m², paskirtą naudotis ieškovei. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IKS forma“ nuosavybės teise nuo 2021-09-27 priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pripažįstamas kaip viešpataujantis daiktas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytam 73 m² ploto kelio servitutui (tarnaujančiam).

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės periodinės kompensacijos mokėjimu.

Dalyvaujanti byloje išvadai duoti valstybės institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė rašytinę išvadą bei per atstovą teisme papildomai patvirtino, kad į atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra galimas vienintelis teisėtas patekimas per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), servituto teise, pasinaudojant 73 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų nustatymo) planą, parengtą 2022-08-08 matininko T. V., patenka į ieškovės individualiai naudojamą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Kol nenustatyta kitaip (nepanaikintas servitutas, sandoriu ar administraciniu aktu nenustatytas kitoje vietoje naujas kelio servitutas ar kitaip išspręstas privažiavimo klausimas), ieškovė turi nuolat užtikrinti, kad šia žemės sklypo dalimi nebūtų trukdoma atsakovei patekti į savo žemės sklypą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami.

CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju servitutas, dėl kurio atlygintinumo kilęs ginčas, yra nustatytas administraciniu aktu ir sutartimi – kaip neatlygintinis, tačiau, tai nepaneigia ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės teisės reikalauti iš viešpataujančio daikto savininko atlyginti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė (patiria) dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Taigi, teismas vertina nepagrįstais atsakovės atsikirtimus ieškinio aplinkybėmis, jog ginčo servitutas neterminuotai nustatytas kaip neatlygintinis, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į galimų nuostolių atlyginimą, šiuo atveju prašomą priteisti periodinėmis įmokomis.

Aplinkybė, kad atsakovė ligšiol servitutinėmis teisėmis nepasinaudojo, nors pati savaime nagrinėjamoje faktinėje situacijoje ir turinti reikšmės (galimai mažinanti ieškovės ekonominius praradimus, susijusius su servitutinio kelio priežiūros tinkamu servitutinių teisių įgyvendinimui pareiga), visgi nepaneigia servituto atlygintinumo prezumpcijos (CK 4.129 straipsnis), todėl neatleidžia atsakovės nuo prievolės kompensuoti galimus ieškovės nuostolius, ieškovei negalint visa apimtimi įgyvendinti savininko teisių – servitutu suvaržytą sklypo dalį naudoti ir tvarkyti savo nuožiūra, kaip nurodoma ieškinyje: aptverti tvora, sandėliuoti daiktus, statyti automobilius ir pan., taip pat negaunant dalies pajamų, susijusių su sklypo nuoma, kadangi viešpataujančio daikto savininkas bet kuriuo momentu be kokių tai papildomų įspėjimų, pasirengimų ir pan. gali nuspręsti pasinaudoti savo servitutinėmis teisėmis.

Ieškovė nagrinėjamoje kilusio ginčo faktinėje situacijoje prašo nuostolių atlyginimo periodinės kompensacijos forma apskaičiavimui taikyti esančias rinkoje nuomos kainas – 0,97 Eur už vieną kvadratinį metrą be pridėtinės vertės mokesčio , o tai nagrinėjamos bylos atveju sudarytų 83,56 Eur per mėnesį (0,97 Eur × 73 m² × 1,18 (įskaičiavus ieškovės nurodomą 18 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį)) ir atitinkamai 1 002,72 Eur per metus.

Šioje civilinėje byloje nėra pagrindo taikyti atsakovės atsiliepime nurodomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui, metodiką, nes ji nereglamentuoja dėl kelio servituto atsiradusių nuostolių apskaičiavimo.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytus ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės, patiriamų netekimų, suvaržymų, nepatogumų pobūdį, jų mastą ekonomine prasme, nustatytus pagal ieškovės paaiškinimus ir nenuginčytus atsakovės: ieškovė iš servitutinės tarnaujančio sklypo dalies negauna (negaus) ekonominės naudos, dėl servituto nustatymo praranda (praras) dalį galimų nuomos pajamų, kurios tektų servitutu apsunkintai tarnaujančio sklypo daliai (plotui) jeigu servituto nebūtų, negali naudoti tarnaujančio sklypo kaip vientiso žemės ploto (aptverti, sandėliuoti daiktų ir pan.), teismas sprendžia, jog bus teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys) galimiems ieškovės dėl servituto nustatymo nuostoliams skaičiuoti taikyti būtent ieškovės prašomą servitutinės tarnaujančio sklypo dalies rinkos vertės kriterijų. Ieškovės prašomas nuostolių atlyginimas periodinės kompensacijos forma ir jos dydis, teismo vertinimu, bus teisingas ir atitiks ginčo šalių, kurios yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno, priešinių interesų derinimo pusiausvyrą pagal šių dienų situaciją, kuomet atsakovė praktiškai nesinaudoja savo servituto teisėmis, tačiau aktyvių veiksmų pakeisti esamai situacijai nesiima, todėl ieškinį tenkina (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 68 Eur žyminis mokestis ir 1 080 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 23,79 Eur, jos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IKS forma“, juridinio asmens kodas 301792850, nuostolių atlyginimui 1 002,72 eurų dydžio periodinę metinę kompensaciją, mokamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2024-05-30) kas mėnesį po 83,56 eurus už naudojimąsi žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytu 73 m² ploto kelio servitutu, ir 1 148 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IKS forma“, juridinio asmens kodas 301792850, 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.